"Kad režimas eis iki tiek – iki grėsmės sukėlimo tarptautinėje aviacijoje, niekas nesitikėjo", – iš vienos ES valstybės sostinės į kitą skridusio keleivinio orlaivio užgrobimą vertina Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius. Tai pasaulis pripažino kaip valstybinį terorizmą. Bet, pabrėžia analitikas, jei tepriimsime proginius sprendimus, niekas nesikeis. Reikia nustoti toleruoti teroristus, net jei to kaina – ekonominiai nuostoliai ir laikinas grėsmės padidėjimas.
Reakcija pavyzdinė
– Ar Lietuvos reakcija į Baltarusijos valstybinį terorizmą užgrobiant keleivinį lėktuvą buvo adekvati?
– Kad režimas eis iki tiek – iki grėsmės sukėlimo tarptautinėje aviacijoje, niekas nesitikėjo. Pirminę Lietuvos reakciją sekmadienį galėčiau pavadinti pavyzdine. Pirma, visi valstybės vadovai ir politikai pavartojo teisingą retoriką – pasakė, kad tai valstybinis terorizmas, ir tai sulauks padarinių. Antra, per pusdienį sugebėjome sutelkti tarptautinę bendruomenę ir Lietuvos dėka sulaukta tarptautinės reakcijos. Trečia, mūsų šalies viduje imtasi ne tik žodžių, bet ir veiksmų – pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Pasak M.Laurinavičiaus, Lietuvai klausimas galėtų būtų suformuluotas taip: ar mes norime uždirbti iš teroristų režimo? (Asmeninio archyvo nuotr.)
Tačiau dabar klausimas, kaip bus toliau: ką galime padaryti su partneriais sutelkiant bendrą tarptautinį atsaką, bet, jei jo nebūtų pakankamo ir adekvataus, neatmesti galimybės jo imtis patiems.
Verslininkų požiūris – gali bendradarbiauti ir su mafija, ir su teroristais, ir su pačiu velniu.
– Lėktuvas – Lenkijos, skrydį vykdžiusi aviakompanija "Ryanair" – Airijos, keleiviai – iš keliolikos ES šalių. Ar tinkamai reagavo kitos šalys, tarptautinės institucijos – tiek politinės, tiek aviacijos?
– Tai beprecedentis įvykis. Panašus buvo tik 2010 m., kai Iranas nutupdė Kirgizijos lėktuvą, bet jame buvo ne kaip dabar opozicijos žmogus, žurnalistas, o visų pripažįstamas teroristas.
Kadangi dabartinis incidentas beprecedentis, natūralu, kad ir reakcija į jį – beprecedentė. Gerai, kad retorine prasme pradėta įvardyti daiktus savo vardais, nes be to niekas negali keistis. Kad tai tarptautinis terorizmas, girdėjome ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų valstybių asmenų, net tų, iš kurių sunkiai galėjome to tikėtis.
Pasaulyje su teroristais niekas nebendradarbiauja, bet kalbant apie tolesnę reakciją, ji negali būti per pusdienį. Tariasi ES, bet nemanau, kad iš karto bus priimti visi sprendimai. Tarptautinė reakcija užtrunka, įsijungia ir įvairios procedūros, reikia tyrimo, jų rezultatų. Reakcijos, kad vakar įvyko, o šiandien Baltarusija visai izoliuota ir moka kainą už tai, ką padarė, nereikia tikėtis.
Lėktuve buvo 171 keleivis, praleidęs Minsko oro uoste maždaug septynias valandas, jie, išskyrus R.Pratasevičių, jo draugę ir dar keturis asmenis, parskrido į Vilnių. (Scanpix nuotr.)
O esminis klausimas, kiek šis beprecedentis teroro aktas pakeis mūsų sąmonę, nes nuo to viskas priklauso. Jei tik priimsime proginius sprendimus, niekas nesikeis. Tai, kas įvyko, yra pasaulio požiūrio tiek į Baltarusijos, tiek į Rusijos, tiek kitų režimų nusikaltimus padarinys. Žinoma, jie vykdomi, nes yra teroristų, nusikaltėlių, bet ir todėl, kad mes juos toleruojame.
Lietuvai klausimas galėtų būtų suformuluotas taip: ar mes norime uždirbti iš teroristų režimo? Ar norime turėti krovinių Klaipėdos uoste ir kartu finansuoti teroristų režimą, kuris kelia grėsmę mūsų piliečių gyvybei? O iš tiesų buvo iškilusi grėsmė apie 100 Lietuvos piliečių gyvybei.
– Kokio atsako gali imtis Lietuva ir tarptautinės institucijos? Beje, ar Lietuvai reikia laukti, kol dėl jo sutars ES, ar neatidėliojant jo imtis nacionaliniu mastu?
– Kažkokių žingsnių galima imtis ir vieniems. Kad ir simbolinių – įvardyti tuos asmenis, kurie savo valia netęsė skrydžio ir liko Minske. Tai būtų pagrindas tarptautinėms žurnalistų ir kitoms organizacijoms aiškintis, kas jie tokie. Galima paskelbti kitų nacionalinių priemonių.
Bet tai yra taktikos klausimai – ar geriau sutelkti tarptautines pastangas nedarant vienašalių veiksmų, ar imtis jų nedelsiant vienai Lietuvai. Tačiau dėl taktikos neverta ginčytis, svarbiausia kitkas – ar mes pasiryžę kažkam rimtam, ar padarysime lūžį savo sąmonėje, kad su teroristais būtų elgiamasi kaip su teroristais, o ne, kaip dabar mes aiškiname, kad ši valstybė – mūsų kaimynė, tad turime bendradarbiauti.
Priemonių yra, noro – ne
– Tai ką turėtume daryti?
– Yra daug atvejų, kai Baltarusijos ar Rusijos režimo asmenys veikia Lietuvoje, tad reikia, kad tam jiems būtų užkirstas kelias. Pagrindinis klausimas – ar mes bendradarbiaujame su režimu, nes iš to galime uždirbti, ar nebendradarbiaujame?
Net be ES sankcijų (o jų nebus be ES sprendimo, nes gyvename bendrojoje ekonominėje erdvėje) galima padaryti daugybę dalykų, jei tik yra noro. Pavyzdžiui, Klaipėdos uoste baltarusiškų krovinių galime nepriimti arba tiek pakelti kainą, kad ir pati Baltarusija jų atsisakytų. Organizuotai valstybiniu mastu galima telktis, kad būtų pateiktas kolektyvinis ieškinys prieš Baltarusijos valstybę.
Kai kažkas sako, kad Vakarai neturi svertų paveikti Baltarusijos ar Rusijos režimą, sakau, kad mes neturime noro, o ne svertų. Turime jų milijonus, pradedant nuo bet kokios valstybinių įmonių produkcijos eksporto į Vakarų šalis visiško uždraudimo, bankinės veiklos su režimu ribojimo.
Kovai su teroristais visada reikia labai kompleksinių priemonių, bet bene pirmoji – atkirsti nuo finansavimo šaltinių. Štai per Lietuvą eina tarptautinė valstybinė kontrabanda iš Baltarusijos į Vakarų Europą. Kiek mes padarėme, kad jos nebūtų, jei penkerius metus neturime geležinkelių rentgeno? Man kyla klausimas, kas tuo suinteresuotas.
– Kaip vertinate siūlymus į ES neįsileisti "Belavia" oro linijų orlaivių?
– Reikėtų ir dar daugiau, ir tai turėtų būti vienas pirmųjų veiksmų – uždaryti oro erdvę, uždrausti bet kokio Baltarusijos oro transporto (keleivinio, krovininio, asmeninio) įskridimą į ES oro erdvę, kol nebus įvykdyti teisėti reikalavimai teroristams paleisti įkaitus. Savo oro erdvę valstybės turi teisę kontroliuoti, kaip nori, bet ES reikia pasiekti susitarimą. Ir tai Baltarusijai būtų labai skausminga, nes sutriktų ne tik susisiekimas, bet ir ekonominė veikla.
– Kiek efektyvios sankcijos atskiriems su režimu susijusiems asmenims?
– Jos labai svarbios, bet turi būti taikomos ne 200 ar 500, net ne 1 tūkst. žmonių. Jos pradės veikti jas taikant mažiausiai 10 tūkst. su režimu susijusių asmenų – ne tik artimiausiai Aliaksandro Lukašenkos aplinkai, pareigūnams, saugumo struktūrų darbuotojams, valstybinių įmonių – režimo finansuotojų vadovaujantiems asmenims ir jų šeimų nariams. Rusijos atveju tokių turėtų būti dar daugiau. Tada jie pradėtų galvoti, ar iš tiesų jiems jau taip gerai ginti režimą.
Ir su pačiu velniu
– Dalis verslininkų nenorėtų atsisakyti gaunamos naudos iš verslo Baltarusijoje. Bet ir valstybės mastu nutraukti ryšių neįmanoma – juk net mūsų elektros tinklai vis dar tebėra bendrame žiede.
– Demokratinėje valstybėje neturime nei teisės, nei galimybės uždrausti kokiam Gediminui Žiemeliui daryti verslo Baltarusijoje, kol nėra ES sankcijų. Bet galime paskelbti valstybės poziciją, kad Lietuva nerekomenduoja plėtoti verslo Baltarusijoje, atsisako jį ten ginti ir duoti terminą, per kiek laiko įsigalios ši Lietuvos pozicija. Tada kiekvienas verslininkas tegu sprendžia, ar jis nori būti teroristinio režimo partneris.
Ne tik elektros tinklų, bet ir daugelyje kitų sričių negali nutraukti ryšių per vieną dieną. Kad ir Klaipėdos uostas ar Lietuvos geležinkeliai negali šiandien nuspręsti, o ryt jau nepriimti krovinių, nes yra sutartys. Bet esminis klausimas, kokią poziciją prisiimame: ar mes toliau norime būti teroristinio režimo partneriais, bendradarbiais, bendrininkais, ar nenorime?
O iš tiesų buvo iškilusi grėsmė apie 100 Lietuvos piliečių gyvybei.
– Paminėjote G.Žiemelį. Pasigirdo kritika "Ryanair" dėl bendrovės reakcijos į jos lėktuvo užgrobimą. Tačiau kažin kaip į tokią situaciją reaguotų mūsiškė G.Žiemelio aviakompanija "Avia Solutions Group"?
– Taip pat. Kai G.Žiemelio paklausė, kam priklauso Krymas, jis neatsakė. Tad jo reakcija tokioje kaip ši situacijoje gal būtų – nebuvo jokio užgrobimo.
– Kaip vertinate "Ryanair" pareiškimą?
– Verslininkų požiūris – gali bendradarbiauti ir su mafija, ir su teroristais, ir su pačiu velniu. Bet jei dėl požiūrio bent 5 proc. sumažėtų "Ryanair" apyvarta, nes žmonės iš principo nuspręstų nesinaudoti avialinijomis, kurios bendradarbiauja su teroristų režimu ir nesugeba pasakyti, kad jų lėktuvas užgrobtas, viskas keistųsi. Tai ne apie juos – tai apie mus: jei mes to netoleruotume, verslininkai turėtų keisti savo poziciją.
Scanpix nuotr.
Kremlius paliko žinutę?
– Lėktuvo užgrobimo faktas rodo, kad čia akivaizdžiai kyšo Kremliaus kuorai. Kaip galėtume kelti ne tik Baltarusijos, bet ir Rusijos atsakomybę už teroro aktą?
– Sekmadienį terorizmo aktas Baltarusijoje, prieš mėnesį Čekijoje ir Bulgarijoje, rytoj gal dar kur. Klausimas, ar mes Lietuvoje ir tarptautiniu mastu esame pasiryžę kovai su teroristais, ar ne. Ar imame elgtis su teroristiniais režimais kaip su teroristais, ar apsiribosime momentinėmis priemonėmis, kurios realiai nieko nepakeis. Jei neturėsime strategijos, kaip kovoti su šiais režimais, ir nebūsime pasiryžę patys sumokėti už tai kainos, incidentai kartosis ir kartosis, o mes kartosime, kad neturime jokių priemonių.
– Sviatlana Cichanouskaja pasakojo, kad prieš savaitę pati skrido analogišku reisu iš Graikijos, kur Ramanas Pratasevičius fotografavo opozicijos darbinį susitikimą. Kaip paaiškinti, kad ryžtamasi tokiam teroro aktui, kad būtų sulaikytas žurnalistas, bet ne teisėtai išrinkta Baltarusijos prezidente laikoma S.Cichanouskaja?
– Negalima atmesti versijos, kad grynai dėl techninių priežasčių nespėta ko nors panašaus padaryti, kai skrido S.Cichanouskaja. O gal mažesnis taikinys pasirinktas todėl, kad, jei išlįstų Rusijos ausys, S.Cichanouskajos atveju būtų dar griežtesnė pasaulio reakcija.
Bet jei tai padarė Kremlius, jis specialiai paliko pėdsaką – Minske pasilikusius orlaivio keleivius su Rusijos pasais, kad visi žinotų, jog už to stovi Rusija. Rusiškas pėdsakas paliktas neatsitiktinai: tikroji teroristų taktika ir yra bauginti.
– Ar Lietuva ir tarptautinė bendruomenė gali padėti Baltarusijos režimo pagrobtam žurnalistui R.Pratasevičiui?
– Reikia įvairiais lygiais daryti, kas įmanoma, bet realiai šiuo konkrečiu atveju, ko gero, prieš režimą neturime svertų, kad jis būtų paleistas ir nebūtų kankinamas. Bet svertų kovoti su režimu kitur turime daugybę, tik nepradėjome jų naudoti.
– Kaip juos naudoti nepakenkiant nepalaikantiems režimo, net su juo kovojantiems baltarusiams?
– Jei kovojame su teroristais, kainą teks mokėti visiems. Mums Lietuvoje – ekonominę kainą ir ne tik, nes trumpalaikė grėsmė įvairiomis prasmėmis gali net padidėti. Bet jei norime panaikinti ilgalaikę grėsmę, reikia prisiimti trumpalaikę riziką tiek mums, tiek baltarusiams.
