Galutiniu ir neskundžiamu LAT sprendimu D. Gineikaitei buvo skirta 9 415 eurų bauda. Pirmosios instancijos teismas jai buvo skyręs 20,7 tūkst. eurų baudą, apeliacinėje instancijoje ji buvo sumažinta iki 13,2 tūkst. eurų.

LAT taip pat panaikino buvusiai NŽT vadovei skirtą baudžiamąją priemonę – trejus metus būti paskirta ar išrinkta į vadovaujančias pareigas.

Kaip pranešė bylą nagrinėjęs teisėjas Pranas Kuconis, kitiems byloje nuteistiems asmenims – buvusiam tuometinės Kauno klinikinės ligoninės direktoriui Gediminui Abeciūnui, buvusiam jo pavaduotojui Kastyčiui Grigoniui ir šios ligoninės gydytojui Artūrui Šulniui – skirtos baudos taip pat buvo sumažintos, o šios ligoninės slaugytoja S. Skersienė nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleista.

G. Abeciūnui skirta 13,1 tūkst. eurų bauda buvo sumažinta iki 11 298 eurų, K. Grigoniui skirta 11,2 tūkst. eurų bauda – iki 7 532 eurų, o A. Šulniui skirta 6,4 tūkst. eurų bauda – iki 1 883 eurų.

S. Skersienei skirta 3,7 tūkst. eurų bauda buvo panaikinta.

P. Kuconio teigimu, iš viso byloje buvo gauti penki kasaciniai skundai, kuriuose buvo keliama daug teisės taikymo klausimų.

„Dalis kasaciniuose skunduose keliamų klausimų palikti nenagrinėti, nes jie neatitiko Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų keliamų kasaciniams pagrindams, dalis kasacinių skundų yra atmesti (...) tačiau trys kasaciniuose skunduose iškelti teiginiai pasitvirtino ir tiek pirmosios instancijos, tiek Kauno apygardos teismo nuosprendis LAT nutartimi yra pakeisti“, – sakė LAT teisėjas.

Baudė dukart už tą patį nusikaltimą

Pirmasis iš šių teiginių yra susijęs su draudimu antrą kartą bausti už tą pačią veiką, kuris, LAT vertinimu, šioje byloje buvo pažeistas.

„Šiuos pažeidimus nagrinėjo, analizavo Kauno apylinkės bei apygardos teismai, iš tiesų jie pripažino tą pažeidimą, tačiau nesiėmė jokių priemonių tam pažeidimui taisyti“, – teigė P. Kuconis.

Anot teisėjo, ikiteisminis tyrimas iš pat pradžių buvo pradėtas dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo, tačiau tiriant nusikaltimą nustatyta, kad dokumentai nebuvo klastoti, tad ikiteisminis tyrimas dėl šios veikos buvo nutrauktas.

Tyrimui vadovavęs prokuroras tuomet inicijavo administracinį procesą dėl duomenų ar įrodymo klastojimo administracinėje byloje, tuo pačiu metu ir toliau vyko ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo pareigomis.

„Susidarė situacija, kad dėl tos pačios veikos vyko administracinis procesas ir dalis nuteistųjų buvo nubausti administracinėmis baudomis, daliai procesas buvo nutrauktas, o paraleliai vyko baudžiamasis procesas už piktnaudžiavimą tarnyba“, – pasakojo teisėjas.

Administracinėje byloje D. Gineikaitės ir ligoninės vadovų atžvilgiu procesas buvo nutrauktas, o A. Šulnys ir S. Skersienė buvo nubausti baudomis.

Daiva Gineikaitė

„Vieni ir tie patys veiksmai įgavo dvigubą teisinį vertinimą. Viena vertus – administracinis nusižengimas, kita vertus – baudžiamasis nusikaltimas. Na, o tokį dvigubą persekiojimą draudžia tiek mūsų Konstitucija, tiek konvencija, tiek gana gausi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika šiuo klausimu“, – teigė P. Kuconis.

S. Skersienė iš pradžių apklausta liudytoja

Slaugytoja dirbusi S. Skersienė nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleista būtent dėl šio principo pažeidimo ir dėl to, kad pirmą kartą byloje, kurioje ji buvo pripažinta kalta, teisėsauga ją apklausė kaip liudytoją.

„Nors slaugytoja, kai ji buvo apklausiama liudytoja, jai buvo išaiškinta, kad ji gali neduoti parodymų apie save, bet čia pat ji buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir dėl atsakomybės už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus“, – sakė teisėjas.

P. Kuconis pabrėžė, kad versti žmogų duoti parodymus prieš save draudžia tiek Konstitucija, tiek Baudžiamojo proceso kodeksas.

Anot jo, D. Gineikaitei pirmosios instancijos teismo skirtas draudimas užimti vadovaujančias pareigas turėjo būti panaikintas jau apeliacinės instancijos teismo, kuris nustatė, kad nusikaltimą ji padarė veikdama kaip privatus asmuo ir išteisino dėl veikos padarytos vykdant pareigas.

„Šita baudžiamojo poveikio priemonė panaikinta todėl, kad čia yra apeliacinės instancijos teismo klaida“, – teigė teisėjas. 

D. Gineikaitė ir tuometiniai ligoninės vadovai bei jos medikai nuteisti dėl piktnaudžiavimo, kai 2015 metais po avarijos buvo suklastotas D. Gineikaitės kraujo mėginys, kad nebūtų nustatytas neblaivumas.

Tuometinei NŽT direktorei po avarijos buvo nustatytas vidutinis 1,69 promilės girtumas. Teismas ją vėliau pripažino kalta, skyrė baudą ir keleriems metams atėmė teisę vairuoti.

Ligoninėje buvo paimti du jos kraujo mėginiai, antrasis – kitą dieną, o slaugytoja juos sukeitė.

A. Šulnius teisme prisipažino paprašęs seselės paimti antrą kraujo mėginį, o S. Skersienė sakė pati nusprendusi juos sukeisti. Kiti kaltinamieji savo kaltės teisme nepripažino visiškai.

Kauno apylinkės teismas trečiadienį buvusią Nacionalinės žemės tarnybos vadovę Daivą Gineikaitę pripažino kalta dėl piktnaudžiavimo siekiant nuslėpti girtumą ir skyrė jai 20,7 tūkst. eurų baudą.

„Teismas išnagrinėjęs bylą nusprendžia D. Gineikaitę pripažinti kalta (...) ir paskirti 20,7 tūkst. eurų baudą“, – paskelbė teisėja Jurga Vasiliauskienė.

Jai taip pat dvejus metus uždraustai būti paskirta ar išrinkta į vadovaujančias pareigas.

Buvęs Kauno klinikinės ligoninės direktorius Gediminas Abeciūnas nubaustas 13,1 tūkst. eurų bauda, jo pavaduotojas Kastytis Grigonis – 11,2 tūkst. eurų bauda. Jiems taip pat uždrausta vadovauti sveikatos priežiūros įstaigoms dvejus metus. Gydytojas Artūras Šulnius nubaustas 6,4 tūkst. eurų, o slaugytoja Salomėja Skersienė – 3,7 tūkst. eurų bauda.

Šis nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

D. Gineikaitė buvo teisiama už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, kai 2015 metų pabaigoje neblaivi vairuodama automobilį susidūrė su kitu automobiliu. Bylos duomenimis, ji savo tuometiniam patarėjui Gintarui Jonui Furmanavičiui nurodė padėti nuslėpti jos girtumą ir taip išvengti už tai gresiančios atsakomybės.

„Nors kaltinamoji kaltės nepripažino, teismas tokius parodymus vertino kaip gynybinę versiją siekiant išvengi baudžiamosios atsakomybės“, – sakė teisėja.

Nors kaltinamoji kaltės nepripažino, teismas tokius parodymus vertino kaip gynybinę versiją siekiant išvengi baudžiamosios atsakomybės.

Pasak jos, D. Gineikaitės kaltę įrodo byloje surinkti įrodymai: pokalbių įrašai, liudytojų parodymai.

„Iš pokalbio turinio akivaizdžiai galima matyti, kad G. Furmanavičius bando padėti D. Gineikaitei ne kaip draugei, o kaip vadovei“, – nuosprendį komentavo teisėja.

Teismas atkreipė dėmesį, kad įvykis dėmesio sulaukė dėl aukštų D. Gineikaitės užimtų pareigų, todėl jos elgesys padarė neturtinę žalą jos darbovietei – Nacionalinei žemės tarnybai.

Byloje buvo teigiama, kad D. Gineikaitė sukurstė G. Abeciūną ir jo pavaduotoją K. Grigonį piktnaudžiauti – suklastoti jos kraujo mėginį, kad nebūtų nustatytas neblaivumas.

D. Gineikaitę priėmė Priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyriaus laikinasis vedėjas A. Šulnius, tą savaitgalį budėjęs kaip gydytojas, kuris nurodė slaugytojai S. Skersienei paimti antrą D. Gineikaitės kraujo mėginį kitą dieną, o ši juos sukeitė.

„Nors kaltinamieji savo kaltės nepripažino, teismas sprendė, kad jų parodymai prieštarauja kitiems, įrodymais byloje nėra nuoseklūs, todėl rėmėsi šiais įrodymais tiek, kiek jie sutampa su kitais įrodymais“, – kalbėjo teisėja.

Pasak teismo, pokalbių turinys atskleidžia, jog D. Gineikaitė siekė paveikti G. Abeciūną ir jis tam pasidavė bei sugalvojo būdą suklastoti rezultatus ir šiuo tikslu skambino savo pavaduotojui K. Grigoniui.

Tai, kad neteisėti nurodymai vėliau perduoti medikams, kurie juos įvykdė, teismas sprendė iš kaltinamųjų parodymų ir kitų bylos duomenų.

Pasak teismo, tai, jog dalis asmenų tiesiogiai nebendravo vykdant nusikalstamą veiką ir jų dalyvavimas buvo atsitiktinis, nepaneigia jų bendrininkavimo.

„Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas“, – pastebėjo teisėja.

Skirti kaltinamiesiems baudas siūlė ir prokuroras. D. Gineikaitei jis prašė skirti 22,5 tūkst. eurų siekiančią baudą ir uždrausti trejus metus dirbti valstybės tarnyboje, G. Abeciūnui – 15 tūkst. eurų baudą, jo pavaduotojui K. Grigoniui – 13,3 tūkst. eurų baudą. Jiems taip pat prašoma dvejiems metams uždrausti eiti vadovaujančias pareigas medicinos įstaigose. Ligoninės gydytojui A. Šulniui siūlyta skirti 7,5 tūkst. eurų baudą, slaugytojai S. Skersienei – 4,1 tūkst. eurų baudą.

Tuometinė NŽT direktorė 2015 metų gruodį būdama neblaivi padarė avariją – alkotesteriu jai buvo nustatytas vidutinis 1,69 promilės girtumas. Teismas ją pripažino kalta, skyrė baudą ir atėmė teisę vairuoti.

Jis pakeitė iki tol tyrimui dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo vadovavusį Gintą Ivanauską.

„Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras G.Ivanauskas šiuo metu vadovauja kitiems rezonansiniams tyrimams, kurie yra baigiamosiose stadijose, todėl siekiant operatyvesnių procesinių sprendimų priėmimo galimo piktnaudžiavimo byloje aukštesniojo prokuroro sprendimu šiam ikiteisminiam tyrimui vadovauti pavesta minėto departamento prokurorui I.Mikelioniui. Šiuo metu prokuroras susipažįsta su bylos medžiaga“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė.

Įtarimai dėl piktnaudžiavimo šioje byloje yra pareikšti Kauno klinikinės ligoninės vadovui Gediminui Abeciūnui ir jo pavaduotojui Kastyčiui Grigoniui. Įtarimų dėl kurstymo ir padėjimo piktnaudžiauti sulaukė ir pati D.Gineikaitė.

Šiame tyrime nuspręsta netaikyti baudžiamosios atsakomybės dėl dokumentų klastojimo, nes Administracinių teisės pažeidimų kodekse taip pat numatyta atsakomybė už šį nusižengimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nustatytą teismų praktiką, administracinė atsakomybė už dokumentų klastojimą taikoma tada, kai nusižengimas padaromas jau pradėtoje ir nagrinėjamoje byloje. Tuo metu už vairavimą išgėrus numatyta administracinė atsakomybė.

„Šioje byloje nustatyta, kad D.G. (Daivos Gineikaitės) kraujo mėginiai buvo paimti ir sukeisti jau pradėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, todėl atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis ir LAT formuojamą teismų praktiką tyrimas dėl galimo dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu nutrauktas ir atitinkamoms tarnyboms pavesta spręsti asmenų administracinės ir drausminės atsakomybės klausimus“, – sakė R.Stundienė.

Teisėsauga tiria galimą piktnaudžiavimą bandant nuslėpti D.Gineikaitės neblaivumą, kai ši pernai vairuodama automobilį sukėlė avariją.

Anksčiau ir D.Gineikaitė, G.Abeciūnas ir K.Grigonis minėtame tyrime buvo apklausti specialiaisiais liudytojais, ligoninėje tyrėjai atliko dokumentų poėmius, išsivežė rastus kelis D.Gineikaitės kraujo mėginius.

Vasarį Kauno apylinkės teismas paskelbė, kad D.Gineikaitė eismo įvykį pernai gruodį Kaune padarė būdama neblaivi. Jai paskirta 1,3 tūkst. eurų bauda ir pusketvirtų metų atimta teisė vairuoti.

D.Gineikaitė po incidento iš pareigų Nacionalinėje žemės tarnyboje buvo atleista jos pačios prašymu.

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovės konkursą laimėjo Daiva Mūrienė, kuri šiuo metu eina Policijos mokyklos prie Policijos departamento Logistikos skyriaus vedėjos pareigas.

Kaip ketvirtadienį pranešė NŽT, norą dalyvauti konkurse Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pareigoms užimti  iš viso buvo pareiškę 27 pretendentai, paskutiniame etape dalyvavo 7 asmenys.

Į konkurso komisiją, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, buvo įtraukti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos bei Valstybės tarnybos departamento deleguoti atstovai.

Kandidatai turėjo išlaikyti bendrųjų gebėjimų testą ir pasitikrinti vadovavimo gebėjimus. Laimėjusi konkursą pelnė aukščiausius balus.

Konkursą laimėjęs asmuo pareigas galės eiti, kai jo patikimumą patikrins Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Neblaivi vairavusi buvusi Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktorė Daiva Gineikaitė trejus metus negalės dirbti valstybės tarnyboje.

„Ji pažemino valstybės tarnautojo, pareigūno vardą ir jai paskirta griežčiausia bausmė - atleidimas ir draudimas trejus metus dirbti valstybės tarnyboje“, - trečiadienį BNS sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Ji priėmė tokį sprendimą atsižvelgusi į tarnybinio patikrinimo metu sudarytos komisijos teikimą.

Pasak jos, nuobauda D.Gineikaitei skirta dėl to, kad ji vairavo neblaivi ir pati to nepripažino.

Tai, jog buvusi NŽT vadovė vairavo išgėrusi, prieš mėnesį pripažino Kauno apylinkės teismas, o D.Gineikaitė neapskundė šio sprendimo.

Įtariant, kad tuometinė NŽT vadovė galėjo mėginti nuslėpti girtumą, tyrimą yra pradėjusi Specialiųjų tyrimų tarnyba. Ji teigia gavusi Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertų išvadas, kurios patvirtina įtarimus, kad buvo siekiama nuslėpti D.Gineikaitės girtumą.

D.Gineikaitė jos prašymu buvo atleista iš NŽT vadovės pareigų.

Tarnybinis patikrinimas buvusios Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktorės Daivos Gineikaitės atžvilgiu bus baigtas artimiausiu metu, nelaukiant galimo bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme, sako žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

„Aš manau, kad mes nelaukdami apskundimo baigsime tyrimą ir priimsime sprendimą“, - BNS sakė ministrė.

Tarnybinis patikrinimas D.Gineikaitės atžvilgiu buvo sustabdytas vykstant teismo procesui, kuris baigėsi šią savaitę.

Kauno apylinkės teismas paskelbė, kad pernai pabaigoje eismo įvykį sukėlusi D.Gineikaitė vairavo neblaivi, jai paskirta 1,3 tūkst. eurų bauda ir pusketvirtų metų atimta teisė vairuoti. Sprendimas gali būti apskųstas per 20 dienų.

Įtariant, kad tuometinė NŽT vadovė galėjo mėginti nuslėpti girtumą, tyrimą yra pradėjusi Specialiųjų tyrimų tarnyba. Tarnyba teigia gavusi Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertų išvadas, kurios patvirtina įtarimus, kad buvo siekiama nuslėpti D.Gineikaitės girtumą.

D.Gineikaitė jos prašymu buvo atleista iš NŽT vadovės pareigų, tačiau jeigu tarnybinį patikrinimą atliekantys asmenys nuspręs, kad ji pažemino valstybės tarnautojo vardą ir turėjo būti atleista iš darbo, buvusi NŽT direktorė artimiausius trejus metus negalės dirbti valstybės tarnyboje.

Kauno apylinkės teismas trečiadienį pradėjo nagrinėti buvusios Nacionalinės žemės tarnybos vadovės Daivos Gineikaitės bylą. Teismo posėdyje D.Gineikaitė pripažino padariusi avariją, bet neigė buvusi neblaivi.

Norėjo uždarų posėdžių

Teisme D.Gineikaitės advokatas pirmiausia paprašė uždarų posėdžių, argumentuodamas tuo, kad posėdyje bus aptariamas asmeninis kaltinamosios gyvenimas, o ji šiuo metu yra privatus asmuo. Tačiau teismas šio prašymo netenkino. 

Pernai gruodžio 19 d. D.Gineikaitė, persirikiuodama savo vairuojamu „Nissan Qashqai“, atsitrenkė į greta ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį „Mitsubishi Outlander“, kurį vairavo 38-erių metų vyras.

Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo. Tai tebuvo smulki techninė avarija, tačiau „Mitsubishi“ vairuotojas suabejojo D.Gineikaitės blaivumu. Buvo iškviesta policija, kuri alkotesteriu tuometei NŽT vadovei nustatė vidutinį girtumo laipsnį.

Skandalas kilo po to, kai D.Gineikaitė nuvyko į VŠĮ Kauno klinikinę ligoninę papildomam kraujo patikrinimui. Narplioti dviejų D.Gineikaitės kraujo mėginių fakto ėmėsi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). STT įtaria, kad tyrimus Kauno klinikinėje ligoninėje mėginta klastoti, siekiant nuslėpti girtumą.

Sausio 11 d. STT pranešė, kad tyrimo metu pareigūnai rado ir paėmė du kraujo mėginius, iš kurių viename ekspertai nustatė daugiau kaip vieną alkoholio promilę, o kitame alkoholio nerasta.

STT pradėtas tyrimas ir tapo viena priežasčių, kodėl D.Gineikaitės byla administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo negalės būti greitai išnagrinėta.

Kaltas skalavimo skystis?

Teismas šiandien apklausė D.Gineikaitę. 34-erių metų moteris neneigė savo kaltės dėl eismo įvykio, tačiau nesutiko dėl alkotesterio parodymų. Buvusios NŽT direktorės versija – alkotesterio parodymus galėjo iškreipti burnos skalavimo skystis „Listerine“.

Tiesa, advokatas prieštaravo, kad moteris atskleistų galimą alkoholio buvimo kraujyje priežastį. „Paskui prirašys visko“, – šyptelėjo D.Gineikaitės gynėjas Artūras Bauža, žiūrėdamas į teismo salėje susirinkusius žiniasklaidos atstovus.

Moteris aiškino šį skystį vartojanti kaskart parūkiusi ir tvirtino rūkanti daug. „Listerine“ D.Gineikaitei esą rekomendavo vartoji dantų procedūras jai atliekantys gydytojai.

D.Gineikaitė savo ruožtu teigė, kad jai pasirodė įtartina, jog vairuotojas į ją iš karto po avarijos kreipėsi vardu ir netrukus kvietė policiją, reikalaudamas patikrinti jos blaivumą.

Ji tikina, kad avarija įvyko šiek tiek vėliau nei parašyta, komisariate ji daugiau kaip valandą pildė dokumentus, ir tai lėmė, kad po įvykio iki atvykimo į ligoninę praėjo apie trys su puse valandos.

„Yra tikimybė, kad tai galėjo būti nuo paskirtų vaistų. Aš negaliu pasakyti, kad visiškai galėjo nebūti alkoholio kraujyje, vakare pas mus buvo kalėdinis vakaras. Tačiau ne tokia dozė“, – kalbėjo D.Gineikaitė.

Atsikėlusi ryte po vakarėlio Vilniuje buvusi NŽT direktorė tvirtino tik paskambinusi kolegoms, nieko negėrusi, nevalgiusi sėdo prie automobilio vairo ir išvažiavo į Kauną.

Jos teigimu, burnos skalavimo skysčio ji vartojo 15–20 minučių prieš pūsdama į alkotesterį. „Tas vairuotojas mane nuolat filmavo. Man nebuvo kaip išspjauti to skysčio. Teko praryti", – pareiškė D.Gineikaitė.  

Policijos alkotesteris parodė 1,66 promilės girtumą.

Buvusios valdininkės gynėjas pabrėžė, kad ginamosios vartotame burnos skalavimo skystyje yra alkoholio. Skelbiama, kad „Listerine" sudėtyje yra 21,6 proc. etanolio, „Listerine Gold“ (originaliame) etanolio koncentracija siekia 26,9 proc.

Paskambino pažįstamam medikui

D.Gineikaitė tvirtina išsigandusi, kai alkotesteris parodė tokį didelį alkoholio kiekį, tačiau nežinojusi, kur važiuoti duoti kraujo, todėl paskambino pažįstamam medikui.

„Aš net neįsivaizdavau, kur važiuoti ir ar bet kur galiu tai daryti. Su alkotesterio parodymais negalėjau sutikti, nes negalėjau tuo patikėti, todėl iš karto iš komisariato važiavau atlikti kraujo tyrimo į Kauno klinikinę ligoninę“, – teisme kalbėjo D.Gineikaitė.

D.Gineikaitė jos prašymu praėjusią savaitę atleista iš NŽT direktorės pareigų.

Kitas teismo posėdis byloje numatytas vasario 22 d. Į jį planuojama kviesti liudyti policijos pareigūnus.

Buvusiai NŽT direktorei dėl sukelto eismo įvykio ir galimo girtumo eismo įvykio metu gresia bauda nuo 1448 iki 1592 eurų arba areštas nuo 15 iki 30 parų ir vairuotojos teisių atėmimas mažiausiai trejiems metams.

Nacionalinės žemės tarnybos vadovė Daiva Gineikaitė kraujo tyrimą galimam neblaivumui nustatyti atliko Kauno klinikinėje ligoninėje, tačiau praėjus trim - keturiom valandoms po paties eismo įvykio, BNS sakė sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.

Ministrė BNS antradienį patvirtino, kad galimą girtumo nustatymo klastojimą tirianti Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko dokumentų poėmius būtent Kauno klinikinėje ligoninėje. Tyrėjai taip pat yra paėmę tyrimui ir D.Gineikaitės kraujo mėginį.

„Mano žiniomis, STT padarė poėmį ir dokumentų, ir kraujo. Istorija dabar baigsis STT“, – sakė ministrė.

Ministrės teigimu, Kauno ligoninėje D.Gineikaitės kraujas ištirtas nebuvo, mėginys, perdavus jį tyrėjams, bus tiriamas Vilniuje.

„Mano žiniomis, turėjo būti būtent šiandien vežamas (į Vilnių)“, – sakė ministrė.

Įstatymai numato, kad jeigu vairuotojas nesutinka su alkoholio tikrintuvo parodymais įvykio vietoje, jis ne vėliau kaip per valandą turi kreiptis į pageidaujamą medicinos įstaigą ir atlikti kraujo tyrimą.

R.Šalaševičiūtė teigė negalinti vertinti Kauno klinikinės ligoninės veiksmų, kol vyksta STT tyrimas.

„Aš negaliu ir neturiu teisės šiandien vertinti būtent Kauno klinikinės ligoninės darbo, nes jie savo darbą atliko, laikas užfiksuotas, kaip minėjau, vėliau nei pats įvykis buvo ir policijos surašyti dokumentai“, – sakė R.Šalaševičiūtė.

„Kol mes laukiame atsakymo, aš tikrai negaliu įtarti, kad šioje ligoninėje buvo atlikti netinkami veiksmai“, – pridūrė ji.

Tuo metu Kauno klinikinės ligoninės atstovas spaudai Saulius Tvirbutas BNS antradienį neigė, kad D.Gineikaitė kreipėsi į Kauno klinikinę ligoninę ir kad STT atliko dokumentų poėmius ligoninėje.

Anot S.Tvirbuto, ligoninės vadovas nebuvo informuotas apie STT veiksmus.

„Iki šiol neturime jokio oficialaus patvirtinimo apie STT vizitą ar dokumentų poėmį todėl komentarų kol kas neteiksime“, – BNS sakė Kauno klinikinės ligoninės atstovas.

Tuo metu STT atstovas spaudai Ruslanas Golubovas nurodė, jog STT neprivalo oficialiai informuoti įstaigos apie atliekamus procesinius veiksmus. Procesiniai veiksmai - dokumentų poėmiai, anot STT atstovo buvo atlikti besilaikant visų įstatymo reikalavimų.

Nacionalinės žemės tarnybos direktorė D.Gineikaitė šeštadienį Kaune, įtariama, neblaivi sukėlė avariją, šio eismo įvykio aplinkybes aiškinasi policija. Įtariant, kad bandyta nuslėpti D.Gineikaitės galimo neblaivumo faktą, atskirą tyrimą pirmadienį pradėjo STT.

D.Gineikaitė pirmadienį išėjo neapmokamų atostogų. Ji neigia buvusi neblaivi ir tikina atlikusi kraujo tyrimą medicinos įstaigoje.