Jos teigimu, šie rinkimai rengiami ir Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose, todėl negali būti laikomi legitimiais.

„Šiandien atstovaudama Ukrainos parlamentui paprašiau palaikyti rezoliuciją dėl Rusijos prezidento rinkimų teisėtumo nepripažinimo. V. Putinas rinkimus nori surengti ir laikinai okupuotose teritorijose. Mums tai labai svarbus klausimas, prašytume Lietuvos Seimo palaikyti tokią rezoliuciją ir šių rinkimų nepripažinti“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Vilniuje sakė O. Kondratiuk.

Kovo 15–17 dienomis vyksiančiuose rinkimuose Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia užsitikrinti dar vieną šešerių metų kadenciją ir Kremliuje likti mažiausiai iki 2030 metų.

Stebėtojai neabejoja, kad valdžią įtvirtinusiam ir opoziciją sistemingai užgniaužusiam V. Putinui tai pavyks. Visiems svarbiems opozicijos politikams rinkimuose dalyvauti uždrausta.

Nuo 1999 metų gruodžio pabaigos 71-erių V. Putinas valdo Rusiją kaip prezidentas arba ministras pirmininkas.

O. Kondratiuk, Vilniuje viešinti minint antrąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, teigė, kad tai nėra tik Rusijos ir Ukrainos karas. Anot jos, tai karas tarp autoritarizmo ir demokratijos.

„Svarbu pabrėžti demokratinio pasaulio atsakomybę šiuo klausimu, nes tikrai V. Putinas nesustotų ties Ukraina. Jeigu kris Ukraina, tokiu atveju kris ir daugelis Europos valstybių“, – tvirtino Ukrainos Aukščiausiosios Rados vicepirmininkė.

Mums dabar labai svarbu suvienyti pastangas, kad Ukraina būtų aprūpinta reikalinga ginkluote, sviediniais.

Lietuvos Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad per susitikimą aptarti svarbiausi Ukrainos poreikiai šiuo metu.

„Suprantama, kad karinė pagalba, ko reikia fronto linijoje, yra svarbiausia Ukrainai, ir čia Lietuva stengiasi maksimaliai padėti, kuo gali. Be kita ko, ir bendraudami su užsienio kolegomis, sąjungininkais, partneriais, raginame neatidėlioti paramos, kadangi dabar tai yra tai, kas svarbiausia, tai yra pagrindas ne tik Ukrainai, bet ir mūsų, visos Europos saugumui ir tarptautinės tvarkos stabilumui“, – per spaudos konferenciją sakė ji.

„Laikas yra svarbus, ir jis Kyjive, o ypač fronto linijoje, eina kur kas greičiau negu ramiose Europos sostinėse“, – pridūrė Seimo pirmininkė.

O. Kondratiuk taip pat akcentavo karinės paramos svarbą.

„Mums dabar labai svarbu suvienyti pastangas, kad Ukraina būtų aprūpinta reikalinga ginkluote, sviediniais. Visų pirma, mums svarbu pasiekti, kad JAV būtų priimtas karinės paramos paketas, tada turėtume kuo kariauti, taip pat labai svarbu oro gynyba“, – tvirtino ji.

Aukščiausiosios Rados vicepirmininkė akcentavo ir karinės pramonės plėtrą, pagalbą išminuojant Ukrainos teritoriją.

„Apie 30 proc. Ukrainos teritorijos yra užminuota, tai yra du su pusę karto didesnė teritorija nei Lietuva. Galite įsivaizduoti, kiek daug reikia įdėti pastangų tam, kad mes tiesiog galėtume toliau gyventi“, – sakė ji.

Paklausta apie mobilizacijos galimybę Ukrainoje, O. Kondratiuk teigė, kad šis klausimas bus išspręstas šalies viduje.

„Kalbant apie mobilizaciją, mes šį klausimą išspręsime savo šalyje, mes tai padarysime demokratiškai, skaidriai ir bendradarbiaudami su Vyriausybe, prezidentu“, – sakė ji.

Ukrainos parlamento atstovė pirmadienį taip pat pagerbė fronte praėjusią savaitę žuvusio lietuvio savanorio Tado Tumo atminimą.

Aukščiausiosios Rados vicepirmininkės vadovaujama delegacija Vilniuje dar susitiks su Seimo Užsienio reikalų komiteto nariais, ministrais, kitais pareigūnais.

Susitikimuose planuojama aptarti Lietuvos Seimo palaikymą ir paramą Ukrainai, jos poreikius ir integracines pastangas siekiant narystės Europos Sąjungoje, Lietuvoje prieglobstį radusių ukrainiečių klausimus.

Pirmadienį numatytas Seimo pirmininkės ir Aukščiausiosios Rados vicepirmininkės susitikimas, taip pat vyks susitikimai su Seimo Užsienio reikalų komiteto nariais, ministrais ir kitais pareigūnais, BNS informavo parlamento vadovės biuras.

Susitikimuose planuojama aptarti Lietuvos Seimo palaikymą ir paramą Ukrainai, jos poreikius ir integracines pastangas siekiant narystės Europos Sąjungoje, Lietuvoje prieglobstį radusių ukrainiečių klausimus.

Taip pat bus kalbama apie tolesnį parlamentinį bendradarbiavimą ir pastangas išlaikyti tarptautinę vienybę remiant Ukrainą, nurodė V. Čmilytės-Nielsen biuras.

Ukrainos parlamento atstovų delegacija Lietuvoje vieši vasario 25–27 dienomis.

Pareigūnė šiuos skaičius pateikė interviu „Ukrinform“ korespondentui, pasakodama apie humanitarinį vizito į Latviją aspektą.

„Latvijoje esame suplanavę daug susitikimų, taip pat ir su labdaros bei visuomeninėmis organizacijomis, su čia esančiais ukrainiečiais. Mums tai labai svarbu, nes žinome, kad Latvija priglaudė daugiau nei 50 tūkst. ukrainiečių, kad Latvijoje mokosi apie 20 tūkstančių vaikų iš Ukrainos. Mes aplankysime ukrainiečių mokyklą Rygoje“, – sakė O. Kondratiuk.

Ji taip pat padėkojo Latvijai už didžiulę pagalbą reabilituojant Ukrainos kariškius. „Vaivarių nacionaliniame reabilitacijos centre jau reabilituota daugiau kaip 213 mūsų gynėjų“, – pažymėjo Ukrainos parlamento vadovo pavaduotoja.

Be to, anot jos, bus surengta daug parlamentinių susitikimų – su Europos integracijos, užsienio reikalų komitetų atstovais, deputatais. Taip pat įvyks susitikimas su Latvijos užsienio reikalų ministru Krišjaniu Kariniu. Bus aptariama bendra abiejų šalių pozicija dėl Ukrainos stojimo į ES. Taip pat bus kalbama apie NATO viršūnių susitikimą Vašingtone, kuris įvyks 2024 metais.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, O. Kondratiuk savo vizitą Latvijoje pirmadienį pradėjo susitikimu su naująja Latvijos Saeimos pirmininke Daiga Mieriņa.

„Net ir atsižvelgdami į Jeann‘o Monet dialogų rezultatus nusprendėme, kad, pirma, rinkimai galimi tik pasibaigus karinei padėčiai. Tam pritarė beveik visi – ir politinės jėgos, ir nevyriausybinės organizacijos. Antra, mes paliekame galioti Rinkimų kodeksą, pagrįstą atvirais sąrašais, kuriame, beje, numatyta 40 proc. lyčių kvota. Trečia, dabar galima svarstyti tik šio kodekso tobulinimo pataisas“, – sakė O. Kondratiuk.

Pasak jos, minėtos pataisos gali būti susijusios su galimybės kariams, ginantiems Ukrainą fronte, būti išrinktiems ir balsuoti užtikrinimu, taip pat moterims, šiuo metu esančioms užsienyje.

Be to, dabar galima aptarti rinkimų tvarkos tobulinimo galimybes, taip pat Ukrainos įstatymo „Dėl Ukrainos politinių partijų“ pataisas dėl politinių jėgų atsakomybės.

„Manau, kad neturėtume grįžti prie šio klausimo (surengti rinkimus karo metu – red.), nes tai didelis iššūkis šaliai“, – užbaigė O. Kondratiuk.

„Ukrinform“ primena, kad pagal Ukrainos Konstituciją eiliniai parlamento rinkimai turėjo įvykti 2023 metų spalį, o prezidento – 2024-ųjų pavasarį. Tačiau dėl Rusijos ginkluotos agresijos visoje Ukrainoje įvesta karinė padėtis apsunkina rinkimų procedūrą. Šiuo klausimu vyksta aktyvios diskusijos.

Ji sako, kad šalis tikisi kandidatės statuso jau birželį.

„Tai dėl Ukrainos yra labai svarbi užduotis mes labai tikimės ir Lietuvos advokatavimo, ir pagalbos. Lietuva jau sėkmingai perėjo šį periodą, turi labai daug patirties. Mums reikalingas didelis palaikymas teisingai teisinės sistemos adaptacijai, pagalba teisingai užpildant paraišką dėl ES kandidatės“, – spaudos konferencijoje Vilniuje trečiadienį sakė O. Kondratiuk.

Ji įvardijo penkis Ukrainai šiuo metu svarbiausius klausimus. Be minėtos pagalbos rengiantis stojimui į ES, pirmiausia – karinės ginkluotės tiekimą, humanitarinę pagalbą, tarptautinių teisinių veiksmų prieš karo nusikaltimus vykdančią Rusiją, taip pat Vakarų pagalbos atstatant sugriautą šalį.

Pasak jos, Ukraina tikisi greitesnio proceso dėl Rusijos Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme ir kitose karinio tribunolo institucijose, kad visi nusikaltimai būtų įvertinti ir bausmė Rusijai būtų „kuo įmanoma griežtesnė“. Taip pat, politikės teigimu, Ukraina siekia, jog šalies infrastruktūra, įskaitant ligonines, mokyklas, būtų pradėta atstatinėti „jau dabar“.

„Būtent šie penki klausimai formuoja tokį mūsų kumštį, jų neįvykdžius, mes negalime to kumščio atlenkti“, – kalbėjo ji.

Lietuvai siūlo atstatyti Avdijivką

Parlamento vicepirmininkė priminė, kad kitos šalys jau pasirinko rūpintis atkūrimu konkrečiuose regionuose, pavyzdžiui, Estija – Žitomiro sritį, Didžioji Britanija – Kyjivo sritį, Latvija norėtų rūpintis Buča, be kita ko, dar ir dėl panašumo į žodį „bučinys“.

Lietuva, pasak jos, galėtų pasirinkti Avdijivką Rytų Ukrainoje.

„Nuoširdžiai laukiame bet kokios pagalbos bet kokiuose regionuose (...). Lietuva kadaise atstatinėjo Avdijivkos miesto mokyklą, vidurinę mokyklą, ši mokykla vėl sugriauta, Lietuva įdėjo daug pastangų, finansų atstatymui. Tad galimai tai galėtų būti šioje vietoje“, – sakė ji.

Būtent šie penki klausimai formuoja tokį mūsų kumštį, jų neįvykdžius, mes negalime to kumščio atlenkti.

O. Kondratiuk sako, kad Ukraina pirmiausia tikėtųsi pagalbos atkuriant sugriautą infrastruktūrą, šalims siunčiant inžinierius ir kitus ekspertus. 

Ambasadorius: stojimui į ES „dešimtmečių neprireiks“

O. Kondratiuk sako, kad šalis kol kas koncentruojasi į „teisingą istorinį sprendimą“ tapti ES kandidate ir šiuo metu telkia jėgas būtent šiam etapui, nesvarstant, kada šalis galėtų tapti visateise ES nare. Anot jos, ES ir NATO narystės siekis yra įtvirtintas šalies Konstitucijoje.

Taip ji teigė paklausta apie Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) pareiškimus, kad prireiks „dešimtmečių“, kol tokia kandidatė kaip Ukraina įstos į ES ir pasiūlymą šalia Bendrijos burti platesnę „Europos politinę bendruomenę“.

Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta sakė, kad alternatyvių formatų Ukraina nesvarsto ir tikisi, kad dešimtmečių neprireiks.

„Galimas tik vienas pasirinkimas –  visateisė narystė ES, kiti formatai mums netinka (...). Tikimės, birželi bus  sprendimai dėl kandidatės statuso, be abejo, Ukraina turi daug padaryti, kad išpildytų kriterijus. Bet nemanau, kad tam prireiks dešimtmečių“, – sakė jis.

Dėkojo JT padedant evakuoti„Azovstal“ civilius

Kalbėdama apie tolesnius karinius veiksmus, Aukščiausiosios Rados vicepirmininkė pripažino, kad Ukrainoje „itin skaudus“ yra žmonių evakuacijos iš Mariupolio metalurgijos gamyklos „Azovstal“ klausimas. Ji atkreipė dėmesį, jog civilius evakuacija pajudėjo po Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso (Antoniju Guterišo) vizitų Maskvoje ir Kyjive.

„Tiktai po oficialaus Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus, pono A. Guterres'o vizito bent kažkas pradėjo praktiškai judėti dėl civilių žmonių evakuacijos. Mums pasisekė, Ukrainos pusei pasisekė evakuoti civilius, tarp jų yra daug vaikų, moterų ir sužeistųjų – tiesą pasakius, sužeistųjų mums kol kas neleido pasiimti“, – kalbėjo ji.

O. Kondratiuk patikino, jog jos žiniomis Ukrainos Generaliniame štabe, Prezidentūroje kalbama apie galimą neutraliteto suteikimą apsuptiesiems, tačiau atsako iš Rusijos kol kas nesulaukta.

Dėkojo už poziciją dėl Rusijos

Ukrainos parlamento atstovė dėkojo už karinę, humanitarinę pagalbą ir už tai, kad Lietuva jos vizito metu tapo penktąja valstybe, kuri parlamente vienbalsiai pasmerkė Rusijos vykdomą „genocidą prieš Ukrainą“ bei paragino kitas valstybes pasekti šiuo pavyzdžiu.

„Man malonu, kad Ukraina turi tokius gerus draugus, partnerius, kaip Lietuva, kuri demonstruoja absoliučią lyderystę visuose – politiniuose, ekonominiuose, kultūriniuose klausimuose“, – akcentavo ji.

O. Kondratiuk teigė su Lietuvos valdžios atstovais vizito metu aptarusi atvykusių ukrainiečių švietimą, socialinę pagalbą, kai kurias konkrečias problemas, kaip, pavyzdžiui, psichologinę pagalbą moterims ir vaikams, lietuvių kalbos kursus, diplomų pripažinimą ir kitus klausimus, kaip Ukrainos karo pabėgėliai galėtų greičiau socializuotis, integruotis į darbo rinką.

Anot jos, taip pat su Lietuvos Vyriausybės nariais aptarta medicininė pagalba ukrainiečiams, karių gydymo ir reabilitacijos galimybės.

Pirmoji apsilankiusi aukšto rango politikė

O. Kondratiuk sako aptarusi ir idėją, jog Europos Sąjunga galėtų sukurti mechanizmą, kuris leistų tolygiau finansuoti valstybių patiriamas išlaidas priimant Ukrainos karo pabėgėlius. 

Aukščiausiosios Rados vicepirminkė taip pat dėkojo Lietuvai ir jos žiniasklaidai už objektyviai nušviečiamus įvykius Ukrainoje, kovą su Kremliaus propaganda.

Lietuvoje šią savaitę besilankanti Aukščiausiosios Rados vicepirmininkė, Partijos „Batkyvščyna“ („Tėvynė“) atstovė O. Kondratiuk yra pirmoji aukšto rango Ukrainos politikė, atvykusi į Lietuvą Rusijai pradėjus invaziją Ukrainoje.

Nuo vasario pabaigos tęsiantis Rusijos karinei invazijai į Ukrainą šioje pavasario sesijoje į Lietuvos parlamentą nuotoliniu būdu balandžio 12-ąją yra kreipęsis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, o kovo 10-ąją – Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas.

„Šiandien ukrainiečiai kovoja ne tik už savo žemę, už savo laisvę, bet už visos Europos laisvę. Tiesa ta, kad vasario 24 diena visam laikui pakeitė Europą, mums reikia perstatyti mūsų bendrą Europos saugumo politiką“, – sakė Vilniuje viešinti O. Kondratiuk, kalbėdama apie datą, kai Rusija pradėjo invaziją Ukrainoje.

Ji į Lietuvos parlamentą kreipėsi ukrainietiškai, pažymėjusi, kad tai kalba, kuri „greitai taps viena iš oficialių Europos Sąjungos kalbų“.

Šiandien ukrainiečiai kovoja ne tik už savo žemę, už savo laisvę, bet už visos Europos laisvę.

„Ypatinga garbė kreiptis į Lietuvos tautą nuo Ukrainos ir Ukrainos tautos būtent ukrainiečių kalba, kurią Rusijos agresija nori denacifikuoti, o iš tikrųjų išnaikinti su Ukrainos tauta. Ir būtent todėl aš noriu, kad daugiau žmonių Europoje ir pasaulyje žinotų, girdėtų ir gerbtų ukrainiečių kalbą, kuri greit taps viena iš oficialių Europos Sąjungos kalbų“, – sakė politikė.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados vicepirmininkė dėkojo Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen už vizitą Kyjive kovo pabaigoje, pažymėjusi, kad „tai buvo vienas pirmųjų tokio aukšto lygio vizitų po įsiveržimo“.

LNK reportažas:

„Vasario 24 dieną kaip ir milijonai ukrainiečių aš atsibudau aidint sprogimams. Atsimenu, kaip mano kolegos jautė rizikas, kad įsiverš Rusija, bet mes – taikūs žmonės su europiniu mąstymu – turėjome viltį, netikėjom, kad kaimyninė šalis taip beprotiškai pasielgtų. Kalbėdama Ukrainos parlamente ponia Viktorija pasakė, kad tai įvyko todėl, kad Vakarai nesustabdė Rusijos 2014 metais, bet privalo tai padaryti būtent dabar“, – kalbėjo O. Kondratiuk.

Dėkodama Lietuvai iš paramą ji sakė neabejojanti, kad „Ukraina lygiai taip pat gins Lietuvą ir siųs karinę pagalbą, kaip jūs šiandien ginate mūsų žmones“.

„Taip, Ukraina šiandien ne NATO, bet niekas mums neuždraus kartu kovoti su bendru priešu“, – pažymėjo O. Kondratiuk.

Ž. Gedvilos  / BNS nuotr.

Ukrainos Aukščiaisiosios Rados vicepirmininkė taip pat pabrėžė būtinybę nubausti atsakingus už karo nusikaltimus Ukrainoje, „kad „rašistai“ negalėtų pakartoti šitų nusikaltimų jokioje šalyje“.

„Kad joks miestas nebūtų ištrintas kaip Ukrainos miestai, kad niekada vėl niekas negalėtų pakartoti to, kaip (kariai) plėšė, žagino moteris, prievartavo vaikus, sušaudydavo niekuo nekaltus civilius ukrainiečius Bučoje, Irpinėje, Borodiankoje, Mariupolyje“, – kalbėjo Ukrainos atstovė.

Ukraina lygiai taip pat gins Lietuvą ir siųs karinę pagalbą, kaip jūs šiandien ginate mūsų žmones.

„Pasaulis turi pasmerkti visus šituos nusikaltimus ir mūsų pareiga patraukti atsakomybėn visus, kas tai darė ir davė įsakymus. Tai nebuvo atsitiktinumas, tai buvo iš anksto suplanuotas genocidas, ir man labai svarbu būti šiame pastate, kai jūs balsuosite už rezoliuciją, kuri pripažįsta Rusijos nusikaltimus Ukrainos tautos genocidu“, – pažymėjo O. Kondratiuk.

Seimas antradienį balsuos dėl rezoliucijos, kuria Seimas Rusijos ginkluotųjų pajėgų ir jos politinės bei karinės vadovybės vykdomą ginkluotą pilno masto agresiją – karą – prieš Ukrainą pripažįsta ukrainiečių tautos genocidu.

„Kiekvieną dieną tokie miestai kaip Vilnius, Ryga, Talinas, Londonas, Paryžius, Stokholmas, Varšuva ir daug kitų puikių Europos miestų turi galimybę laisvai atsibusti, ruoštis į darbą ir grožėtis tokiu gyvenimu ukrainiečių dėka, kurie apkasuose Azovstale, Mariupolyje, kurie priima mirtinus Rusijos raketų smūgius. Aš nuoširdžiai linkiu kiekvienam Europoje niekada negirdėti oro pavojaus sirenų, nematyti, kaip raketos pataiko į namus, geležinkelio stotis, nenakvoti rūsiuose, nežinoti, kas yra sušaudymo sąrašai, nelaidoti savo piliečių broliškuose kapuose mokyklų ir vaikų darželių kiemuose“, – kalbėjo O. Kondratiuk.

„To niekada nebus, jei Ukraina gaus iš Europos visą paramą ir pagalbą, be jokių sąlygų, biurokratijos, be kalbų apie tai, kad dar ne laikas, kad tai neįmanoma, kad reikalingos papildomos konsultacijos. Mes parodėme, kad galima sėkmingai kariauti ir nugalėti antrąją pasaulio kariuomenę, kai už tavęs – tavo šalis, tavo vaikai ir noras gyventi taikiai“, – sakė Ukrainos parlamento vicepirmininkė.

O. Kondratiuk vizitas Lietuvoje yra aukščiausio Ukrainos pareigūno vizitas Vilniuje nuo karo pradžios.

Nuo vasario pabaigos tęsiantis Rusijos karinei invazijai į Ukrainą šioje pavasario sesijoje į Lietuvos parlamentą nuotoliniu būdu balandžio 12-ąją yra kreipęsis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, o kovo 10-ąją – Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas.

Vizito metu Ukrainos parlamento vicepirmininkė O. Kondratiuk susitiko su Seimo pirmininke V. Čmilytė-Nielsen, parlamentarais, numatyti susitikimai su kitais politikais.