Olimpinės ugnies nešimo estafetė prasidėjo šalies šiaurės rytuose esančioje Fukušimos prefektūroje, kurią 2011-aisiais nuniokojo žemės drebėjimas, cunamis ir trijų branduolinių reaktorių išsilydymas. Per tą tragediją žuvo maždaug 18 tūkst. žmonių,

Pirmoji deglą nešė futbolininkė Azusa Iwashimizu (Adzusa Ivašimidzu), 2011-aisiais su Japonijos komanda laimėjusi moterų futbolo pasaulio čempionatą.

Deglo estafetės pradžios ceremonija įvyko futbolo treniruočių centre „J-Village“. Baiminantis pandeminio koronaviruso plitimo visuomenė joje negalėjo dalyvauti, tačiau ją transliavo nacionalinė televizija.

Gerbėjams, ateisiantiems pažiūrėti keturis mėnesius truksiančio deglo nešimo per šalį, nurodyta laikytis socialinio atstumo ir garsiai nešaukti. Organizatoriai yra sakę, kad sustabdys deglo nešimą arba pakeis jo maršrutą, jei žmonių būriavimasis taps problema.

Ši estafetė yra didelis išbandymas būsimai olimpiadai. Visuomenė baiminasi, kad renginys gali prisidėti prie viruso išplitimo į kaimiškąsias, labiau izoliuotas šalies dalis. Masinis skiepijimas nuo COVID-19, su kuria Japonijoje siejama 9 tūkst. mirčių, šalyje dar nėra prasidėjęs.

Dalyvauti turi apie 10 tūkst. bėgikų, estafetės maršrutas drieksis per 47 Japonijos prefektūras.

Tai sunkumų, kuriuos kels olimpinės ir parolimpinės žaidynės, preliudija. Žaidynėms į Japoniją turi atvykti 15,4 tūkst. sportininkų ir tūkstančiai pareigūnų, teisėjų, svarbių asmenų, žiniasklaidos atstovų, diktorių.

Prieš kelias dienas organizatoriai paskelbė, kad žiūrovai iš užsienio negalės dalyvauti olimpinėse ir parolimpinėse žaidynėse. Taip pat atsisakyta daugumos savanorių iš užsienio.

Organizatoriai Japonijoje ir Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) viliasi, kad deglo estafetė pakeis japonų visuomenės nuomonę olimpiadai palankia linkme. Apklausos kol kas rodo, kad ši nuomonė yra tvirtai neigiama: maždaug 80 proc. respondentų siūlo dar kartą atidėti žaidynes arba išvis jas atšaukti.

Olimpinio deglo nešimas ir pati olimpiada kursto nuogąstavimus dėl viruso plitimo. Tai pat esama nepritarimo augančiai olimpiados surengimo kainai, kuri šiuo metu oficialiai yra 15,4 mlrd. dolerių (13 mlrd. eurų). Keli auditai rodytų, kad iš tikrųjų kaina yra dvigubai didesnė, o Oksfordo universiteto tyrimas rodo, kad tai brangiausia olimpiada per visą istoriją.