Vėlai trečiadienį paskelbti sociologinių tyrimų grupės „IFOP-Fiducial“ naujausios apklausos rezultatai rodo, kad E. Macrono koalicija „Ensemble“ („Kartu“) gali gauti 275–310 vietų Nacionaliniame Susirinkime, bet tikriausiai mažiau kaip 289, reikalingų daugumai užsitikrinti.
Nauja kairiųjų partijų grupė, vadovaujama griežtai kairiųjų pažiūrų Jeano-Luco Melenchono (Žano Liuko Melanšono), gali smarkiai sustiprinti savo pozicijas, gavusi 170–205 vietas, prognozuoja sociologai.
„Vertiname tai rimtai, nes žiniasklaidoje ir apklausose, be prezidentinės daugumos, egzistuoja vienintelis asmuo – Jeanas-Lucas Melenchonas“, – ketvirtadienį televizijai „France 2“ sakė valdančiosios partijos aukšto rango deputatė Aurore Berge (Oror Beržė).
Pasak jo, naujoji J.-L. Melenchono koalicija NUPES, apimanti žaliuosius, socialistus ir komunistus, yra vienintelė „stipri ir patikima“ alternatyva.
Tačiau jeigu rinkėjai nesuteiktų E. Macronui daugumos parlamente po prezidento perrinkimo balandžio 24 dieną, tai reikštų „mūsų šalies politikos didelę destabilizaciją daugeliui metų“, sakė parlamento reikalų ministras Olivier Veranas (Olivjė Veranas).
Prancūzijoje politinio atotrūkio tarp prezidento ir parlamento daugumos nebuvo nuo 1997–2002 metų, kai dešiniųjų pažiūrų prezidentas Jacques'as Chiracas (Žakas Širakas) turėjo bendradarbiauti su socialistu premjeru Lioneliu Jospinu (Lioneliu Žospenu).
2000 metais priimta konstitucijos pataisa turėjo užbėgti už akių tokiai politinei aklavietei – parlamento rinkimų data buvo perkelta tuojau po prezidento rinkimų.
Pirmasis rinkimų ratas vyks birželio 12 dieną, o antrasis – po savaitės, birželio 19-ąją. Naujojo parlamento sudėtis paaiškės tik po antrojo turo.
Tačiau penktadienį agentūros BVA paskelbti naujos apklausos rezultatai rodo, kad tik 35 proc. rinkėjų nori, kad E. Macronas turėtų daugumą parlamente. Tai atspindi didelį elektorato susiskaldymą.
„Tikra viltis“
Balandžio 24-ąją įvykusiame prezidento rinkimų antrame rate E. Macronas įveikė kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen (Marin Le Pen) ir užsitikrino antrą penkerių metų kadenciją.
Prezidentas galės toliau formuoti užsienio politiką, kad ir kokia būtų parlamento sudėtis, bet vidaus politikos programa, įskaitant planus mažinti mokesčius, vykdyti socialines reformas ir didinti pensinį amžių, priklausys nuo parlamento palaikymo.
Buvęs trockistas J.-L. Melenchonas, vadovaujantis kraštutinių kairiųjų judėjimui „La France Insoumise“ („Nenugalėtoji Prancūzija“, LFI), turi radikaliai kitokių planų. Jis ragina sumažinti pensinį amžių iki 60 metų, pertvarkyti turto mokesčius, taip pat 15 proc. padidinti minimalų atlyginimą.
Tinklalapio „Politico“ pateikiamas apklausų vidurkis teberodo, E. Macronas gautų daugumą, jeigu rinkimai vyktų šiandien. Kai kurie ekspertai sako, kad apklausos Prancūzijoje nepakankamai patikimos.
Dabartinės prognozės kairiesiems nesuteikia beveik jokių galimybių užsitikrinti absoliučią daugumą ir suformuoti vyriausybę.
Tačiau per trečiadienį vakare surengtą kampanijos mitingą J.-L. Melenchonas teigė, kad kairiųjų padėtis geresnė nei atrodo, nors jie nesugebėjo susitarti dėl bendro kandidato per prezidento rinkimus.
„Susivienijome, kad pasakytume šaliai: „Esame alternatyva, jeigu suprantate, kad dabartinė padėtis nebegali tęstis“, – jis kalbėjo Paryžiuje susirinkusiems 1,5 tūkst. žmonių.
J.-L. Melenchonas tikisi, kad kairiųjų pažadas skirti didesnį finansavimą socialiniams reikalams ir aplinkos apsaugai, taip pat didėjantis pyktis dėl augančių kainų, iš dalies nulemtų karo Ukrainoje, paskatins rinkėjus masiškai juos paremti.
„Jeigu žmonės mano, kad galime laimėti, jie trauks balsuoti krūvomis“, – teigė 70-metis kairiųjų lyderis.
„Yra tikra viltis“, – neseniai naujienų agentūrai AFP sakė Socialistų partijos vadovas Olivier Faure'as (Olivjė Foras).
Trapi padėtis
Iš apklausų galima spręsti, kad M. Le Pen kraštutinis dešinysis Nacionalinis sambūris (RN) sustiprintų savo pozicijas iki 24–49 vietų parlamente, jeigu balsavimas vyktų dabar. Tuo metu tradicinės dešinės Respublikonų partijos frakcija gali sumažėti iki 39–62 vietų.
Politologas Brice'as Teinturier (Brisas Tenturjė), vadovaujantis sociologinių tyrimų agentūrai „Ipsos“, ketvirtadienį perspėjo dėl keblumų prognozuojant, kiek vietų gali gauti kiekviena grupė.
Prancūzijos žmonės atrodo rinkimų kampaniją vertinantys apatiškai, todėl tikėtina, kad rinkėjų aktyvumas bus mažas, ir tai dar labiau apsunkina pastangas modeliuoti balsavimo baigį.
„40–50 vietų gali pereiti iš rankų į rankas vien todėl, kad gausite vienu ar dviem procentiniais punktais daugiau ar mažiau [balsų], arba jeigu nebalsuojančių skaičius pasikeis“, – jis sakė radijui „France Inter“.
„Spėliojame dėl dalykų, kurie yra labai trapūs“, – pridūrė B. Teinturier.
Penktadienį paskelbti BVA apklausos rezultatai rodė, kad rinkimų kampanija domisi tik 38 proc. Prancūzijos rinkėjų.
