„Olympian Machine“ – tai 12-os balsų garsinis koliažas, kuris A. Bumšteino rankose tapo originaliu žmogiškosios atminties tyrimu. Tarp į šį eksperimentą besileidusių žmonių – ne viena žymi pavardė: „Olympian Machine“ girdime Darjos Lyzenko, Daumanto Ciunio, Domo Raibio, Eglės Straleckaitės-Kalendros, Gretos Grinevičiūtės, Karolio Vyšniausko, Kristinos Agintaitės, Marijos Simonos Šimulynaitės, Mariaus Povilo Elijo Martynenko, Mindaugo Urbaičio, Rūtos Junevičiūtės, ir Žilvino Andriušio balsus.

Dėmesio vertas originalus šios instaliacijos kūrybinis procesas. Visas dvyliktukas vienai valandai užsidarė įrašų studijoje. Individualiai kiekvienam prieš tai buvo perskaityta trumpa Homero „Iliados“ santrauka. Kiekvienas eksperimento dalyvis buvo prašomas atpasakoti, ką prisimena. Būtent tai ir yra įdomiausia kūrinio dalis, atskleidžianti netikėtų ne tik individualios, bet ir kolektyvinės atminties aspektų.

„Buvo šalta žiemos diena, Arturas nusivedė mane į įrašų studiją ir labai ilgai skaitė tą antikinę istoriją. Galvojau – ir kaip man viską atsiminti? „Iliadą“ skaityti teko dar mokyklos laikais, vėliau – Akademijoje, tačiau tikrai nežinojau kūrinio taip detaliai. O po „Olympian Machine“ supratau, kokia deformuota išties yra atmintis. Šis kūrinys man priminė, kaip atmintis gali dekonstruoti faktus, ir kaip smarkiai ją veikia asociacijos“, – neseniai interviu kūrybinį „Olympian Machine“ procesą prisiminė šokėja G. Grinevičiūtė.

Su šiuo kūriniu A. Bumšteinas tarsi tęsia vieną savo kūrybinių linijų – prieš keletą metų garso menininkas buvo pristatęs garso vaidinimą „Audiokaukas“ inspiruotą senų televizijos transliuotų fantastinio kino laidų bei knygų. Savo ruožtu „Olympian Machine“ atsigręžia į mitą, cituojant Robertą Calassą: „Be kiekvieno papasakoto mito, yra ir dar vienas, neįvardijamas, nepapasakotas“. Būtent jį (juos) ir įkūnyja unikali garso instaliacija-performansas.