Buvo nutikę ir atvirkščiai – diktatoriai, kai kuriose operose radę sau palankių temų, sėkmingai panaudojo jas savo propagandoje. Bet kuriuo atveju, opera nuo pat atsiradimo pradžios buvo kur kas daugiau nei vien muzikinis-draminis scenos žanras, skirtas pasilinksminti: tai buvo viešosios erdvės užuomazga, kur atgarsį dažnai rasdavo žemesnių socialinių sluoksnių, t.y. didžiosios dalies visuomenės, nuomonė ir požiūris į gajas, tačiau retai garsiau eskaluojamas problemas.

Lyčių lygybė ir mažumos

Šiandien, kai gyvename demokratinėje visuomenėje ir savo nuomonę galime reikšti laisvai, arenų tam yra pakankamai, o pramogų formų įvairovė – beribė, opera, praradusi savo vieną pagrindinių funkcijų, lyg ir lieka marginalijose. Įsišaknijusi nuomonė, kad tai – itin sofistikuota meno forma, suprantama tik išrinktiesiems, o norint jos klausytis, reikia labai gerai suprasti klasikinio vokalo subtilybes, dar ir ausį prie jų pripratinti. Tačiau dažnas, išdrįsęs iš arčiau pažvelgti į šiuolaikinę operą, tikriausiai net nustebtų, jog toks manymas tėra mitas.

Tą akivaizdžiai sufleruoja Tarptautiniame scenos meno festivalyje "ConTempo" rugpjūčio 21-ąją rodyta opera "Alfa". Jos kūrėjų komanda (kompozitorius Albertas Navickas, libreto autorė Gabrielė Labanauskaitė, režisierė, scenografė, kostiumų dailininkė Gintarė Minelgaitė) naujai ir netikėtai pateikė ispanų poeto ir dramaturgo Federico Garcios Lorcos tragiško likimo temą, itin išryškindami lyčių lygybės ir mažumų politikos temas.

Opera "Alfa" šįkart nebuvo premjera – kūrybinės prodiuserių kompanijos "Operomanija" 2018-aisiais pristatytas kūrinys jau pelnė publikos ir kritikų simpatijas. Abejingų ji tikriausiai nepaliko todėl, kad čia išmaniai suderinti iš pažiūros tarpusavyje nederantys dalykai – komiksai, opera, flamenkas, elektroninė muzika (ją gyvai atliko Ignas Juzokas), feminizmas, istoriniai motyvai. Visi šie dėmenys taip glaudžiai sumegzti, kad apie juos atskirai kalbėti, regis, net neverta, tačiau nori nenori, koreliuodamas su asmenine patirtimi, į pirmą planą iškyla kuris nors vienas. Ir šįkart tai buvo gana ryškiai išreikštas feministinis operos atspalvis.

Feministiniai motyvai

Komiksų kultūra – vis dar subkultūrinis reiškinys. Tiesa, į masinę kultūrą jis tikrai įžengęs, tačiau jau kitokiu – dažniausiai veiksmo filmų apie superherojus – pavidalu. Betmenas, Žmogus Voras, Supermenas, Halkas, Geležinis Žmogus – tai, kas išgirdus žodžius "komiksai" arba "superjerojus" ateina į galvą nepatyrusiam komiksų žinovui. Deja, moterų tarp jų maža.

"Alfos" kūrėjai pasielgė priešingai – pagrindine šios istorijos veikėja tapo F.G.Lorcos sesuo Isabelė, į Ispaniją po ilgų emigracijos metų grįžusi atskleisti tiesos apie miglotą brolio likimą, mirties aplinkybes ir tikrąją kapo vietą. Atsižvelgiant į komiksų estetikos tendencijas, apsivilkusi lateksiniu kostiumu ir apsiginklavusi, ji veikia ryžtingai, o kartais ir koketiškai – atskleisdama dvi skirtingas savo puses, ji tampa supermoterimi: ryžtinga ir kartu švelnia.

Isabelės personažas atskleidžiamas dvejopai – tikrąją (stovinčią scenoje) papildo komiksų vaizdai ekrane, kuriuose nevengiama ir erotikos. Tikrojo vaizdo ir vaizdo ekrane estetika išties labai dera – kinematografiškai susilieja į bendrą organišką visumą, jokios eklektikos nėra. Išmanu tai, kad vokalinis tekstas iš atlikėjų lūpų skamba lietuviškai, o komiksuose matoma angliška jo versija – ne tik pritaikyta tarptautiniams kontekstams, bet ir suteikia galimybę į operos naratyvą pažvelgti kiek kitu kampu (juk operos libretas – tai ne tik fabula, bet ir poezija).

Ryškų charakterį Isabelei suteikia ne tik jos tekstas ir vokalinė partija, bet ir ją įkūnijusi mecosopranas Nora Petročenko. Jos sodrus balsas skambėjo nepriekaištingai – užtikrintai, tačiau subtiliai, atliepdamas pagrindines Isabelės charakterio savybes.

Operos "Alfa" siužeto inspiracija tapo iki šiol taip ir neišaiškintos ispanų poeto ir dramaturgo F.G.Lorcos mirties aplinkybės ir jo amžinojo poilsio vieta. Jis buvo suimtas ir nužudytas 1936-aisiais, pilietinio karo Ispanijoje metu. Niekas niekada taip ir neišsiaiškino, kas ir kodėl norėjo garsiojo poeto mirties, bet būta nuomonių, kad viena pagrindinių jo dingimo priežasčių buvo homoseksualumas, tad mažumų tema operoje "Alfa" taip pat buvo paliesta – ir ne tik turint omenyje F.G.Lorcos seksualinę orientaciją: operos finale abi veikėjos moterys pasibučiuoja.

Nors autoriai yra užsiminę, kad opera yra nepatogi ir kelia aktualias visuomenei temas, apie kurias vis dar vengiama kalbėti, išties ji nėra tokia jau nepatogi: lyčių lygybės ir mažumų temos tapo svarbiausiais šio opuso siužeto akcentais, tačiau jos vystomos gana žaismingai ir švelniai, įvairius klausimus keliant filosofiniu lygmeniu, ne visuomet tiesiogiai. Kita vertus, tokiu būdu išvengta operos žanrui būdingo ryškaus dramatiškumo ar net tragizmo, o vien tai, kad jos atsiranda lietuviško meno kontekstuose – labai svarbu, nes toks reiškinys šiandien dar gana retas.

Ispaniškas koloritas

Operos "Alfa" veiksmas vyksta Andalūzijoje, netoli Alfacaro miestelio. Ispaniška atmosfera atsiskleidžia muzikinėje partitūroje, kur flamenko melodijos pinasi su minimalistinėmis struktūromis.

Flamenko motyvai čia nėra autentiški – veikiau tai kompozitoriaus fantazijos andalūziškomis muzikinėmis temomis, kurios ne tokios ryškios ir temperamentingos kaip originaliosios, tačiau charakteringus bruožus tikrai išlaiko, o kartu ir skamba moderniai. Minimalistinės struktūros taip pat nėra labai griežtos, tarsi prisitaikančios prie ispaniškų motyvų.

Šios operos muzikinis audinys sukomponuotas labai organiškai ir subtiliai – skirtingų elementų yra nei per daug, nei per mažai, o skambesys kartais priartėja prie populiariosios muzikos estetikos, tačiau išlaiko ir akademinį atspalvį. Tradicinį simfoninį orkestrą čia keičia gyva elektronika, elektrinė gitara (Pranas Kentra) ir akordeonas (Agnė Rimgailaitė). Vokalinėse partijose išlaikomos bel canto tradicijos, tačiau jomis nepiktnaudžiaujama.

"Alfa" aiškiai deklaruoja, kad opera nebėra sofistikuotas prabangus žanras – jis gali atspindėti ne tik šiandieninio socialinio, bet ir muzikinio gyvenimo aktualijas ir skambėti suprantamai kiekvienam, kartu išlaikant profesionalumą. Beje, ir pasirinkta erdvė – visai neprašmatni: industrinis angaras, buvusi mašinų stovėjimo aikštelė. Pastaroji, beje, buvo pateikiama kaip netradicinė, tačiau vargu ar netradicinių akademinės (ir kitokios) muzikos erdvių šių dienų kontekstuose dar yra apskritai, nes koncertai jau seniai peržengė tradicinės koncertų salės ar teatro ribas.

Prikelti istoriniai faktai

Operoje "Alfa" veikia tik trys personažai – Isabelė (Nora Petročenko), Luisas Rosalesas (Nerijus Macevičius) ir aktorė Ieva Savickaitė. Įdomu, jog Isabelė Garcia Lorca ir Luisas Rosalesas – tikri žmonės, tačiau tikrasis jų santykis lyg ir nėra žinomos. Juodu sieja tai, kad abu savaip susiję su F.G.Lorcos mirtimi: tikroji Isabelė savo gyvenimą paskyrė mylimo brolio palaikų ir nužudymo aplinkybių bei motyvų paieškoms, o poeto bičiulis Luisas Rosalesas tikriausiai buvo paskutinis asmuo, matęs jį gyvą – jo viloje poetas praleido paskutinius savo gyvenimo metus.

Tad savitas istorinių faktų prikėlimas iš užmaršties inspiruoja ne tik dar kartą prisiminti nuostabią G.F.Lorcos kūrybą, bet ir artimiau susipažinti su jo gyvenimu ir aplinka. Ir dar vienas įdomus posūkis – Isabelė nuolat užduoda klausimą "kas yra tiesa?", ieškodama jos ne tik mįslinguose brolio nužudymo vingiuose, bet ir filosofiniu lygmeniu, kovoja ne tik su tikru, bet ir su egzistenciniu blogiu. O juk tikroji Isabelė buvo filosofė ir literatė.

Komiksų opera "Alfa" – daugiasluoksnė: pasakoja daugybę istorijų vienu metu. Joje ne tik pinasi skirtingi žanrai (komiksai ir opera) ir skirtingi muzikiniai stiliai, bet ir praeitis su dabartimi, filosofija su paprasta istorija, meilė su neapykanta, istoriniai faktai su fantazija. Ji patraukli tuo, kad tinkama žiūrėti bet kam – kiekvienas, atsižvelgdamas į savo kultūrinį ir socialinį kapitalą, ją galėtų perskaityti ir interpretuoti skirtingai.

Nepriekaištingas atlikimas ir spalvinga vizualinė išraiška yra tai, kuo tikrai gali pasimėgauti kiekvienas. Tad šiuolaikinė opera – vis dar erdvė kalbėti apie visuomenės ydas, tačiau kartu ir pramoga, tik ne tokia sofistikuota kaip kadaise, tad, vadinasi, prieinama ir suprantama visiems.

Žinomiausių Lietuvos šiuolaikinės operos prodiuserių "Operomanija" pristatomas kūrinys Kauno žiūrovams bus rodomas pirmą kartą.

Operos "Alfa" kompozitorius Albertas Navickas tvirtina, kad operos ir komiksų žanrų jungimas jau buvo iššūkis, tad spektaklio perkėlimas į angarą tik papildo iššūkių kolekciją.

"Galbūt mažai kas tikėjosi vartyti detektyvinio komikso puslapius ir kartu klausytis dramatiškos bel canto arijos? Visa tai įkomponavus į netikėtą erdvę prideda daugiau netikėtumo. Žinoma, įgarsinti bet kokį muzikinį renginį netradicinėje vietoje yra galvosūkis garso režisieriui, tačiau didelio tūrio jausmas ir muzikinės medžiagos artumas klausytojui dažniausiai atperka įdėtas pastangas. Tad kauniečiai turėtų pasiruošti valandai intensyvios muzikos, ryškių spalvų, ir keistos, bet intriguojančios apsupties", – apie tai, kas laukia žiūrovų, pasakoja A.Navickas.

Kontrastai: erdvės, kuriose įprastai viešpatauja technika, išryškina scenovaizdžio koncepciją.

Kad toks iššūkis tampa kūriniui palankia aplinkybe, pritaria ir operos prodiuserė Ana Ablamonova: "Senas industrinis pastatas puikiai kontrastuoja su spalvingu, emocingu operos turiniu, o milžiniški angaro plotai išryškina scenovaizdžio koncepciją – sustiprina žiūrovų vartomos komiksų knygos su jos puslapiuose veikiančiais personažais įspūdį."

Senas industrinis pastatas puikiai kontrastuoja su spalvingu, emocingu operos turiniu, o milžiniški angaro plotai išryškina scenovaizdžio koncepciją – sustiprina žiūrovų vartomos komiksų knygos su jos puslapiuose veikiančiais personažais įspūdį.

Auksiniu scenos kryžiumi apdovanotoje operoje "Alfa" drąsiai keliami svarbūs šių dienų socialiniai ir kultūriniai klausimai.

Atsigręžiama į tokias temas, kaip lyčių lygybė, mažumos ir didelių istorijų krizė. Pritrenkiantis dviejų tolimų žanrų – operos ir komiksų – junginys meilės ir nužudymo istorijai suteikia ekstravagantiškumo.

"Tai ne tik opera – tai opera-komiksas apie moters superherojės, kovojančios tiek su antgamtiniais, tiek su žemiškaisiais demonais, išbandymus ir vargus pasaulyje. Opera "Alfa" man yra tarsi puslapių rinkinys – komiksų knyga. Opera "Alfa" yra mega moteriška", – apie operą kalba kaunietė performanso menininkė, šios operos režisierė, scenos ir kostiumų dizainerė Dr. GoraParasit ir priduria, kad džiaugiasi, jog du mėgstamiausi jos žanrai atkeliauja į mylimą gimtąjį Kauną.

Kas? Opera "Alfa".

Kur? "Nordic" verslo centro angare Kaune (Savanorių g. 192).

Kada? Rugpjūčio 21 d. 21 val.

Scenos menų festivalis „ConTempo“ rugpjūčio 21 d. kviečia žiūrovus išskirtinei patirčiai, kurioje susitinka opera, komiksai ir industrinė aplinka. Žinomiausių Lietuvos šiuolaikinės operos prodiuserių „Operomanija“ pristatomas kūrinys Kauno žiūrovams bus rodomas pirmą kartą.

Naujos erdvės iššūkiai tampa pliusais

Operos „Alfa“ kompozitorius Albertas Navickas tvirtina, kad operos ir komiksų žanrų jungimas jau buvo iššūkis, tad spektaklio perkėlimas į angarą tik papildo iššūkių kolekciją.

„Galbūt mažai kas tikėjosi vartyti detektyvinio komikso puslapius ir kartu klausytis dramatiškos bel canto arijos? Visa tai įkomponavus į netikėtą erdvę tik prideda daugiau netikėtumo. Žinoma, įgarsinti bet kokį muzikinį renginį netradicinėje vietoje yra galvosūkis garso režisieriui, tačiau didelio tūrio jausmas ir muzikinės medžiagos „artumas“ klausytojui dažniausiai ženkliai atperka įdėtas pastangas. Tad kauniečiai turėtų pasiruošti valandai intensyvios muzikos, ryškių spalvų, ir keistos, bet intriguojančios apsupties,“ – apie tai, kas laukia žiūrovų pasakoja A. Navickas.

Kad toks iššūkis tampa kūriniui palankia aplinkybe pritaria ir operos prodiuserė Ana Ablamonova: „Senas industrinis pastatas puikiai kontrastuoja su spalvingu, emocingu operos turiniu, o milžiniški angaro plotai išryškina scenovaizdžio koncepciją – sustiprina žiūrovų vartomos komiksų knygos su jos puslapiuose veikiančiais personažais įspūdį.“

Operos ir komiksų junginyje – svarbūs socialiniai klausimai

„Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanotoje operoje „Alfa“ drąsiai keliami svarbūs šių dienų socialiniai ir kultūriniai klausimai. Atsigręžiama į tokias temas, kaip lyčių lygybė, mažumos ir didelių istorijų krizė. Pritrenkiantis dviejų tolimų žanrų – operos ir komiksų – junginys meilės ir nužudymo istorijai suteikia ekstravagantiškumo.

„Tai ne tik opera – tai „opera-komiksas“ apie moters superherojės, kovojančios tiek su antgamtiniais, tiek su žemiškais demonais, išbandymus ir vargus pasaulyje. Opera „Alfa“ man yra tarsi puslapių rinkinys – komiksų knyga. Opera „Alfa“ yra mega moteriška,“ – apie operą kalba kaunietė performanso menininkė, šios operos režisierė, scenos ir kostiumų dizainerė Dr. GoraParasit ir priduria, kad džiaugiasi, jog du mėgstamiausi jos žanrai atkeliauja į mylimą gimtąjį Kauną.

Opera „Alfa“ bus rodoma rugpjūčio 21 d. 21 val. „Nordic“ verslo centro angare Kaune, Savanorių g. 192.

Bilietus į renginį platina „Tiketa“. Festivalis „ConTempo“ vyks rugpjūčio 18-23 d. Kaune ir Kauno rajone.

Visa informacija: www.contempofestival.lt. Festivalį pristato „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022”, organizuoja VšĮ „Kultūros platforma“ ir Lietuvos šokio informacijos centras, finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Pasirengimas antrą kartą vyksiančiam, projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” inicijuotam festivaliui neapsiėjo be iššūkių – dėl vis dar besitęsiančio pandemijos, prieš tai skelbtas dvi programas organizatoriams teko sujungti į vieną, kai kuriuos renginius atšaukti. Nepaisant to, programa ne tik nesumažėjo, bet ir išsiplėtė.

„Šiais metais festivalis prilygsta didžiausiam nuotykiui, nepaisant visų galimų trukdžių paruošėme fantastišką programą, kurioje ne tik premjeros, nuostabi nemokama programa, bet ir tokie išskirtiniai projektai, kaip šiuolaikinė opera „Alfa“ ir festivalio žvaigždė Laura Murphy (Didžioji Britanija), kurie verti būti pristatyti geriausiuose tarptautiniuose festivaliuose.  Labai noriu atkreipti dėmesį į festivalio didžiuosius renginius, į kuriuos pirkdami bilietus tiesiogiai prisidėsite ir prie puikios nemokamos festivalio programos, kuri pasieks žiūrovus pačiose netikėčiausiose vietose,“ – sako festivalio vadovė Gintarė Masteikaitė.

Šiuolaikinė opera keliasi į angarą, teatras – į stovėjimo aikštelę ir biurą

Vienas daugiausiai pasiruošimo pareikalavusių „ConTempo“ programos spektaklių – komiksų opera „Alfa“, pirmą kartą atvykstanti į Kauną. Garsiųjų šiuolaikinės operos prodiuserių „Operomanija“ darbas, jungiantis operos ir komiksų žanrus, žiūrovus pasitiksianti ne tradicinėje salėje, o 800 kvadratinių metų industriniame angare, verslo centre „Nordic“.

Urbanistinę scenografiją pasirinko ir Kauno nacionalinio dramos teatro bei teatro „Utopia“ spektaklio „Keturi“ komanda – Kamilės Gudmonaitės režisuotas pasirodymas vyks ant Žalgirio arenos stovėjimo aikštelės asfalto.

Karantino metu gimusį „Kosmos Theatre“ eksperimentinį spektaklį „#Procesas” festivalio metu bus galima išvysti trimis būdais: stebėti atliekamą gyvai „Kaunas 2022“ biuro vitrinoje, projekcijoje ant Mykolo Žilinsko galerijos sienos bei virtualiai, tiesioginės transliacijos metu internete.

Scenos menas susiliejęs su miestu

Keliaudamas po 8 Kauno rajono miestus ir miestelius, „ConTempo“ festivalį atidarys ispano Adriano Schvarzsteino ir lietuvės Jūratė Širvytės-Rukštelės duetas, su gatvės teatro spektakliu „Atvykėliai“. Kaskart kitoks spektaklis įsilies į skirtingų gyvenviečių apylinkes ir keliaus kartu su žiūrovais. „Atvykėliai“ rugpjūčio 18-22 d. aplankys Zapyškį, Girionis, Vilkiją, Kulautuvą, Kačerginę, Linksmakalnį, Neveronis, Sitkūnus Kauno rajone bei Šančius Kaune.

Akrobato Džiugo Kunsmano ir ir šokėjo Adriano Carlo Bibiano pasirodymai „Where do I connect?“ – tarsi mažyčiai meno įsiveržimai į kasdienybę, kurie pusvalandžiui kvies stabtelti praeivius „Akropolio“ prekybos centre, ant „Kauko“ laiptų, Vytauto Didžiojo karo muziejaus bei Kauno kultūros centro kiemuose.

Latvių šiuolaikinio cirko atlikėjas Aleksejus Smolovas savo spektaklio „Ol‘ that“ įrankį – Cyro ratą – „kalbins“ Kauno autobusų stoties laukimo salėje. Žiūrovams neteks bijoti pavėluoti į autobusą – pasirodymas truks vos 12 minučių.

Ryškios moterys scenoje

Drąsus, šmaikštus ir be kompromisų – taip savo spektaklį „Contra“ apibūdina viena pagrindinių festivalio žvaigždžių – iš Jungtinės Karalystės atvykstanti menininkė Laura Murphy. Kauno kultūros centre pasirodysianti kūrėja nepriskiria savęs jokiam konkrečiam scenos meno žanrui, o jos spektaklio žiūrovų laukia solo kabaretas su šiuolaikinio cirko ir stand-up pasirodymo elementais, kuris leis susimąstyti moters seksualumo ir šiandieninio požiūrio į moters kūną temomis.

Kauno miesto kamerinis teatras pristatys performanso menininkės Austėjos Vilkaitytės solo spektaklį „Atvanga I“. Jame kūrėja kvies sustoti ir susimąstyti, ieškos būdų, kaip patirti sustojimą, pauzę scenoje ir į ją įsiklausyti.

Festivalio premjeros

Viena iš festivalio žiūrovų laukiančių premjerų – viename Kauno kiemų rodomas nepriklausomų menininkų komandos „UV“ spektaklis „UV6”, kalbantis izoliacijos, sutrikusios komunikacijos, jauno žmogaus savasties ieškojimo temomis.

Pirmą kartą bus rodomas ir „Kosmos Theatre“ bei Kauno miesto kamerinio teatro vizualinis gyvos muzikos spektaklis „Kafka Insomnia“, kurio metu gyvos elektroakustinės muzikos, vaizdo projekcijų, šiuolaikinio objektų teatro bei garsinių manipuliacijų pagalba kūrėjai gilinsis į kerinčią legendinio čekų autoriaus kūrinių atmosferą.

Klounados spektaklio „Skrydis“ premjeros kūrėjos Justė Liaugaudė ir Indrė Mickevičiūtė-Petrauskienė kvies susitikti su savo emocijomis ir pasiruošti gerai juoko dozei Kauno kultūros centro terasoje.

Festivalis „ConTempo“ vyks rugpjūčio 18-23 d. Kaune ir Kauno rajone. Dalis festivalio renginių nemokami, į mokamus renginius bilietus platina „Tiketa“. Festivalį pristato „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022”, organizuoja VšĮ „Kultūros platforma“ ir Lietuvos šokio informacijos centras, finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

„Auksiniu scenos kryžiumi“ jau padabintas kūrinys vėl rodomas – lapkričio 21 d., ketvirtadienį, 18 val. operą su N-14 ženklu bus galima išvysti „Menų spaustuvėje“, o lapkričio 23 d., šeštadienį, 19 val. „Alfa“ bus rodoma Šiaulių lengvosios atletikos manieže, šiuolaikinio meno festivalyje VIRUS'24.

Operos režisierės Dr. GoraParasit pavadintas „MEGAmoterišku“, ryškus ir net kiek erotiškas kūrinys pasakoja žymaus rašytojo F. G. Lorcos sesers Isabelės – stiprios moters prototipo istoriją.

Ji po ilgų emigracijos metų grįžta į namus, norėdama išsiaiškinti mįslingas brolio mirties aplinkybes. Sodrioje operos fabuloje sutelpa ne tik pagauli istorija, bet ir feministinės idėjos, ryški estetika bei flamenko, Davido Lyncho ir Pedro Almodovaro filmų įkvėptas garsovaizdis.

„Alfos“ kūrėjai – režisierė Dr. GoraParasit, dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė ir kompozitorius Albertas Navickas. Kosmopolitiški menininkai, įdomu, „Alfą“ kūrė gyvendami skirtinguose pasaulio kampeliuose.

„Kuriant „Alfą“ būta geografinio daugiasluoksniškumo. Būčiau norėjęs dalyvauti repeticijose kiekvieną dieną, kiekvieną minutę, tačiau realybė buvo kitokia. Tad atvažiavau į operos premjerą kaip daugelis kitų klausytojų ir likau sužavėtas – man pasisekė, kad dirbau su tokiais talentingais kūrėjais“, – pasakojo San Franciske šiuo metu gyvenantis operos kompozitorius A. Navickas.

Ryškus operos „Alfa“ veidas – ir solistai Nora Petročenko (mecosopranas) bei Nerijus Masevičius (bosas-baritonas). Abu šie atlikėjai šiuolaikinės operos scenoje reiškiasi ne pirmą kartą, o taip pat juos gerai pažįsta ir baroko muzikos mėgėjai. Operos „orkestras“ kiek neįprastas – jį sudaro elektrinės gitaros (Pranas Kentra), akordeono (Agnė Rimgailaitė) ir elektronikos (Ignas Juzokas) ansamblis. Ypatingas vaidmuo „Alfoje“ skirtas aktorei Ievai Savickaitei, kuri tampa savotišku skirtingų situacijų, į kurias patenka pagrindiniai herojai, katalizatoriumi.

Operos „Alfa“ rodymai Vilniuje ir Šiauliuose – paskutiniai šiais metais. 2020-aisiais operos „Alfa“ kūrybinė komanda pradės įrašų studijoje – vyks kūrinio garso įrašų sesija, ruošiantis vinilo leidybai.

Ir tai jau bus ketvirtoji „Operomanijos“ leidžiama vinilinė plokštelė: prieš tai buvo sukurti Arturo Bumšteino performanso „Blogi orai“ ir garso vaidinimo „Audiokaukas“ vinilai, taip pat – Vaivos Grainytės, Linos Lapelytės ir Rugilės Barzdžiukaitės operos „Geros dienos!“ įrašas.