-
V. Čmilytė-Nielsen: R. Karbauskio šūvis gali kliudyti ne tik R. Masiulį 31
Politikės manymu, toks R. Karbauskio žingsnis kaip tik gali paskatinti iš politikos pasitraukusį R. Masiulį grįžti.
„Ramūno Karbauskio šūvis gali kliudyti ne tik R. Masiulį, bet ir premjerą, nes savo komandoje senų bendražygių turi ir premjeras. Šis pasirinktas kelias yra labai rizikingas ir gali dar bumerangu grįžti patiems valdantiesiems“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Jos teigimu, S. Skvernelis susidariusios situacijos nekomentuoja, nes supranta, kad ir jo komandoje yra seniai pažįstamų žmonių.
„R. Karbauskis tikriausiai netyrinės, bet premjeras šioje situacijoje yra ganėtinai ramus ir nekomentuoja jos, matyt suprasdamas, kad norint galima surasti panašių sąsajų“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Vis dėlto politikė teigė, kad R. Karbauskio bandymas parodyti, jog R. Masiulis buvo prastesnis susisiekimo ministras nei Jaroslavas Narkevičius, nepavyks.
Čia toks pakankamai elementarus būdas vieną skandalą užgožti kitu, kuris neva yra labiau dėmesio vertas.
„R. Karbauskiui tenka labai sudėtingas uždavinys – įrodyti, kad R. Masiulis yra kažkuriuo būdu prastesnis ministras už J. Narkevičių ir manau, kad tai galų gale nepavyks. (...) Čia toks pakankamai elementarus būdas vieną skandalą užgožti kitu, kuris neva yra labiau dėmesio vertas“, – konstatavo V. Čmilytė-Nielsen.
Kartu politikė pabrėžė, kad šie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko R. Karbauskio kaltinimai buvusiam ministrui kaip tik gali paskatinti R. Masiulį grįžti į politiką.
„Gali pakenkti, gali kaip tik paskatinti grįžti į politiką. Kontekstas, aišku, sudaromas – tam tikras šešėlis užmetamas ant iki tol labai populiaraus ir aukštai vertinamo ministro, bet kai pagrindiniu kaltintoju tampa R. Karbauskis, kuris jau seniai žinomas vendetų meistras, (...) tai natūralu, kad į tai žmonės turėtų žiūrėti su tam tikru skepsiu ir šito tikrai bus“, – teigė Liberalų sąjūdžio lyderė.
ELTA primena, kad ketvirtadienį valdančiųjų lyderis R. Karbauskis paviešino anksčiau žadėtą sąrašą asmenų, kuriuos, kaip tvirtina „valstiečių“ pirmininkas, Susisiekimo ministerijai pavaldžiose institucijose įdarbino buvęs ministras R. Masiulis.
R. Karbauskis kreipiasi į STT, kad ši įvertintų, ar buvęs energetikos, o vėliau – ir susisiekimo ministras R. Masiulis bei su juo susiję asmenys nekūrė įsidarbinimo aukštose pareigose valstybinėse įmonėse schemų.
Tuo tarpu pats R. Masiulis teigė, kad tokie kaltinimai yra neargumentuoti ir nemaža dalis jų yra paremti melu.
„Ramūnas Karbauskis dabar kaip politinis „Grigeo“ vamzdis – pila visas srutas jau nerinkdamas nei žodžių, nei argumentacijos. Per tą trumpą laiką, kiek aš susipažinau, ir melo yra nemažai, yra paminėtos sąsajos su žmonėmis, kurių nėra. Net nežinau, kaip vertinti žmogiškai, nes tiesiog ta informacija kaip srautas srutų plaukia“, – kalbėjo R. Masiulis.
Ekonomikos ministro klausimas
V. Čmilytė-Nielsen teigia, kad prezidentui Gitanui Nausėdai nėra pagrindo skubinti sprendimo dėl Luko Savickio kandidatūros į ekonomikos ir inovacijų ministrus.
„Nematau jokios priežasties jam (prezidentui – ELTA) skubėti tai daryti. Galbūt situacijai pasikeitus, įvykus kažkokiems įvykiams, kurių mes šiandieną gal dar ir negalime prognozuoti, gali ir pritarti, bet šiandieną jam kažkuria prasme nusileisti šituo klausimu būtų nereikalinga“, – „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Premjeras S. Skvernelis praėjusį penktadienį pateikė prezidentui G. Nausėdai L. Savicko kandidatūrą į ekonomikos ir inovacijų ministro postą. ELTA primena, kad ši ministro kėdė atsilaisvino, kai V. Sinkevičius buvo paskirtas eurokomisaru.
Kaip antradienį žurnalistams teigė „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, šiuo metu valdantieji tiesiog laukia šalies vadovo verdikto. Politikas užsiminė, kad, prezidentui nesuskubus pritarti teikiamai kandidatūrai, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, ko gero, dirbs su laikinu ministru dar pusantro mėnesio.
Savo ruožtu Prezidentūra ketvirtadienį patikino, kad kiek užtrukęs premjero pateiktos L. Savicko kandidatūros į ekonomikos ir inovacijų ministrus svarstymas susijęs tik su vertybiniu šalies vadovo siekiu paskirti patį geriausią ministrą.
Eugenijus Jovaiša, D. Labučio nuotr.
Pasigedo E. Jovaišos
V. Čmilytė-Nielsen teigia, kad darbo grupėje, rengiančioje partijų susitarimo dėl švietimo projektą, nebedalyvauja jos pirmininkas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša. Seimo narė mano, kad valdantieji paprasčiausiai nebenori dalyvauti projekto rengime, nes „valstiečių“ lyderiai įsižeidė dėl projektui išsakytos kritikos.
„Vakar buvo pirmasis susitikimas tos mūsų švietimo grupės ir aptarėme darbo planą, tai jis vyksta ir mūsų tikslas yra parengti pagrindą kokybiškesniam švietimui ir sudaryti prielaidas susitarimui, kuris būtų ilgalaikis, bet pakibo ta prasme, kad mes šiandieną galime sakyti, kad neturime pirmininko grupėje, – „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen, akcentuodama, kad nepaisant to grupė tęsia darbą toliau.
Liberalų sąjūdžio pirmininkės teigimu, E. Jovaiša susitarimo dėl švietimo rengime nedalyvauja greičiausiai dėl to, kad valdančiųjų lyderiui Ramūnui Karbauskiui nepatiko išsakyta kritika.
Jis nebedalyvauja procese, galiu daryti tik prielaidą, kad galbūt R. Karbauskiui, matyt, nepatiko išsakyta kritika.
„Jis nebedalyvauja procese, galiu daryti tik prielaidą, kad galbūt R. Karbauskiui, matyt, nepatiko išsakyta kritika, nes E. Jovaiša šiaip pakankamai kritiškai pasisakė apie Vyriausybės parengtą projektą, apie tą juodraštį, kuris buvo išdalintas partijų atstovams ir paskelbtas viešai. Mano galva, jis kaip tik entuziastingai norėjo įsitraukti į darbą Seime, bet šiandieną jis tos grupės veikloje nedalyvauja“, – sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkė.
V. Čmilytė-Nielsen mano, kad „valstiečiai“ paprasčiausiai nebenori, kad jų atstovai būtų šioje grupėje.
„Tokio pareiškimo ar oficialios pozicijos dar nebuvo. Dėl to geriausia šioje vietoje būtų, kad jam pačiam būtų užduotas klausimas dėl priežasčių, kodėl bent jau kol kas nedalyvauja. Bet aš darau prielaidą tokią, kad yra kažkoks valstiečių lyderių įsižeidimas“, – savo nuomonę išsakė politikė.
Nepaisant to, Seimo narės teigimu, darbo grupė dokumentą planuoja rengti toliau.
„Tai bus dokumentas, kuris bus skirtas visiems pasirašyti ir mūsų tikslas yra parengti kokybiškesnį susitarimą, dokumentą, negu tas, kuris buvo parengtas Vyriausybėje ir pateikti jį Seimui. O kas po juo pasirašys ir kada, aš galvoju, kad tai jau yra antras žingsnis. Svarbu, kad švietimas netaptų politinių manipuliacijų objektų, kaip dabar, man atrodo, bandoma tą padaryti, – patikino V. Čmilytė-Nielsen.
Visgi Liberalų sąjūdžio pirmininkė laikosi pozicijos, kad partijų susitarimą dėl švietimo iki kadencijos pabaigos pasirašyti nėra realu.
-
Opozicijos lyderė apie girtas gimdyves: prie kiekvienos policininko nepastatysi 5
„Visi žinome, kad tai (nėščioms moterims vartoti alkoholį. - ELTA) yra labai žalinga ir nėra saugaus kiekio. Tikiuosi, kad visos būsimos mamos tą supranta, tačiau uždrausti ar pastatyti policininką prie kiekvienos būsimo mamos yra neįmanoma ir nerealu. Todėl apie draudimus šioje situacijoje kalbėti neverta ir nerealu, o verta kalbėti apie švietimą ir pagalbą toms mamoms, kurios atsidūrė sunkiose situacijose“, - „Žinių radijui“ sakė opozicijos lyderė.
V. Pranckietis trečiadienį pareiškė, kad yra kuriama teisinė bazė, kuri turėtų apsaugoti dar negimusius kūdikius nuo alkoholiu piktnaudžiaujančių motinų. Parlamento vadovas „Žinių radijui“ užsiminė, kad siekiant, jog nepasikartotų visuomenėje rezonansą sukėlusios girtų gimdyvių istorijos, bus priimtas įstatymas, kurio objektas - draudimas besilaukiančiai moteriai gerti alkoholį.
Seimo vadovas šią poziciją deklaravo, komentuodamas visuomenę šokiravusią istoriją, kai Klaipėdoje gimė mergaitė, kurios alkoholio koncentracija kraujyje siekė daugiau nei 4 promiles. Seimo pirmininkas V. Pranckietis sakė, kad yra poreikis pradėti kalbėtis dar negimusio vaiko apsaugos tema.
ELTA primena, kad balandžio 13 d. Klaipėdos ligoninėje neblaivi anykštėnė pagimdė kūdikį, kuriam nustatytas daugiau nei 4 promilių girtumas. Mažylės išgyvenimą medikai vadina stebuklu. Kokia bus judviejų ateitis, spręs Vaikų teisių apsaugos tarnybos.
Ivertino A. Juozaitį: tai nesolidu
V. Čmilytė-Nielsen sako, kad kandidato į prezidentus filosofo Arvydo Juozaičio ketvirtadienio vakaro akibrokštas, kada jis demonstratyviai išėjo iš net neįpusėjusių nacionalinio transliuotojo organizuotų debatų, yra nesolidus.
„Man pasirodė, kad tai nėra labai solidus veiksmas. Kita vertus, tai yra taip pat galima rinkiminės kampanijos strategija - kovoti prieš vadinamąją „mainstream mediją“. Kaip žinoma, ji buvo naudojama įvairiuose rinkimuose“, - penktadienį „Žinių radijui“ sakė liberalė.
Kaip ELTA jau skelbė, ketvirtadienį LRT vykusiuose kandidatų į prezidentus debatuose A. Juozaitis tiesioginės transliacijos metu demonstratyviai pasitraukė iš vykusios prezidento posto siekiančių veikėjų diskusijos teisėsaugos tematika. Pasak jo, pagrindinė to priežastis - LRT korupcija. Filosofas skundėsi, kad ne visiems kandidatams skiriamas vienodas dėmesys eteryje.
„Atleiskite, aš pasakysiu paskutinę kalbą šiuose debatuose ir pabaigsiu (...). Visiškai nelygios sąlygos, dabar baigsis šie debatai, ir vėl bus aštuoni balai Ingridai Šimonytei ir Gitanui Nausėdai, o visiems kitiems - po nulį. Ir tai daroma jau metai laiko. Paskui sako reitingai. Dažninis kartotinis laikas - ir už rodomą beždžionę žmonės balsuos“, - užsidegęs tiesioginiame eteryje kalbėjo A. Juozaitis.
Jis priekaištavo, kad nacionalinis transliuotojas jam skiria kur kas mažiau dėmesio nei vienam iš prezidentinių reitingų lyderių - ekonomistui Gitanui Nausėdai.
„Klausimas yra toks, mes vieną dieną, tą pačią valandą su G. Nausėda paskelbėme, kad kandidatuosime, rugsėjo 17 d. Jį nacionalinis transliuotojas rodė dvigubai ilgiau - kaip tautinę šventę su pasibučiavimais, su viskuo. (...) Jūs dabar korupcijos klausimą keliate, tai yra ne tik papirkimas, tai ir gadinimas. Jūs gadinate žmonių nuotaiką, man trūko kantrybė“, - piktinosi A. Juozaitis ir išėjo iš LRT salės, kurioje vyko tiesioginė transliacija.
Apie Vyriausybės ataskaitą: trūko savikritikos
V. Čmilytė-Nielsen teigia, kad opozicijos Vyriausybės ataskaitai skirtas balas - 0 - yra labiau simbolinis įvertinimas. Politikės teigimu, juo norėjosi atkreipti dėmesį į sritis, kur pažangos buvo mažai.
Man šioje Vyriausybės ataskaitoje labiausiai užkliuvo savikritiškumo stoka. Tai yra toks žanras, kai reikia save pagirti, tačiau tarp pasiekimų ataskaitoje buvo vardijami ir tie dalykai, kurie pasiekimams priskirti negali būti.
Pasak V. Čmilytės-Nielsen, labiausiai ataskaitoje buvo pasigesta kritiško požiūrio į savo darbus.
„Matot, 0 yra tiek pat objektyvus įvertinimas, kiek ir 9, kurį parašė Ramūnas Karbauskis. Tai tikrai subjektyvių vertinimų klausimas. Man šioje Vyriausybės ataskaitoje labiausiai užkliuvo savikritiškumo stoka. Tai yra toks žanras, kai reikia save pagirti, tačiau tarp pasiekimų ataskaitoje buvo vardijami ir tie dalykai, kurie pasiekimams priskirti negali būti“, - teigė Seimo narė.
Pasak opozicijos lyderės, didžiausią klausimą sukėlė švietimo reformos traktavimas.
„Prisiminkime, kad etatinis mokytojo apmokėjimas sukėlė didžiausią šios Vyriausybės krizę, kuri pareikalavo trijų ministrų atstatydinimo, ir tikrai negalėtų būti priskirti prie Vyriausybės pasiekimų“.
Kaip teigia V. Čmilytė-Nielsen, ataskaitoje yra ir gerų dalykų, yra „puikiai dirbančių ministrų“, tačiau ji teigia esą paskirto balo - 0 - tikslas buvo parodyti, kad praėjusiais metais problemų būta nemažai, o pažangos stokojo.
ELTA primena, kad Vyriausybės 2018 m. ataskaitoje apžvelgiami pagrindiniai veiklos rezultatai ir artimiausio laikotarpio veiklos prioritetai. Premjeras Saulius Skvernelis ataskaitą Seimui pateikė balandžio 11 dieną.
V. Bako iniciatyva garbės nedaro
V. Čmilytė-Nielsen teigia, kad „valstiečio“ Vytauto Bako užregistruota iniciatyva uždrausti tabako ir alkoholio verslui būti visuomenės informavimo priemonių savininkais - rinkimų kampanijos elementas.
„V. Bako pavienes iniciatyvas galima būtų analizuoti per tokią rimtesnę prizmę. Dabar įsibėgėjus rinkimų kampanijai, vėl suaktyvėjo sisteminis veikimas prieš žiniasklaidą, ir V. Bako ši iniciatyva yra dar vienas jos (rinkimų kampanijos. - ELTA) požymis (...), pavyzdžių netrūksta, ir aš tai traktuoju, kaip pasirinktą strategiją rinkimams kovoti prieš žiniasklaidą. Manau, tai garbės nedaro“, - penktadienį ,,Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Opozicijos lyderė klausia, kodėl nekeliamas klausimas uždrausti remti žiniasklaidą ir verslui, kuris remiasi, pavyzdžiui, trąšomis.
„Kelčiau klausimą, kokie dar verslininkai negali remti žiniasklaidos ir negali turėti sąsajos su žiniasklaida. Tikrai galime labai toli nueiti, ir ar verslininkai, kurie verčiasi trąšomis, gali finansuoti žiniasklaidą? Mes einame slidžiu keliu, pasikartosiu, suaktyvėjimas tokių iniciatyvų, likus dviem savaitėm iki rinkimų, nėra atsitiktinis“, - šaržavo V. Čmilytė-Nielsen.
Kaip ELTA jau skelbė, siūloma uždrausti tabako ir alkoholio produktų gamybos ar prekybos verslu užsiimantiems juridiniams ir fiziniams asmenims tuo pat metu būti visuomenės informavimo priemonių savininkais ar valdytojais.
Tokią Visuomenės informavimo įstatymo pataisą įregistravo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas.
Pagal siūlomą projektą, visuomenės informavimo priemonių savininkais ar valdytojais negalėtų būti „fiziniai ir juridiniai asmenys ar jų įsteigti ir (ar) valdomi juridiniai asmenys, kurių ūkinė ar komercinė veikla yra alkoholinių gėrimų ar tabako gaminių gamyba ar prekyba“.
V. Bako nuomone, siūlomas teisinis reguliavimas pašalintų interesų konfliktą, kylantį tarp žiniasklaidos priemonių savininkų ar valdytojų socialinės atsakomybės ir pelno siekiančios veiklos, susijusios su tabako gaminių ar alkoholinių gėrimų gamyba ar prekyba.
Premjeras Saulius Skvernelis nemano, kad siūlymas uždrausti tabako ir alkoholio verslui būti visuomenės informavimo priemonių savininkais nukreiptas į konkrečias įmones, ir sako, kad palaikytų diskusijas šiuo klausimu.
„Tikrai nenorėčiau minėti konkrečių pavadinimų, matyt, tas V. Bako vadovaujamo NSGK tyrimas atskleidė platesnę problemą. Jeigu būtų taikoma vienai ar kitai įmonei, tikrai būtų nepriimtina. (...) Palaikyčiau, svarstyčiau, diskutuočiau“, - sakė premjeras žurnalistams.
