„Čia yra jų partijos sprendimas, susijęs su istorija, kad (Regionų partijoje – ELTA) yra buvusių Darbo partijos narių. Mes jų sprendimą gerbiame, suprantame“, – Eltai sakė R. Karbauskis.

LVŽS pirmininko teigimu, Saulius Skvernelis, ėjęs opozicijos lyderio pareigas, nevengė kritikuoti opozicinių frakcijų, todėl šios pareigybės praradimas, R. Karbauskio nuomone, nebus itin reikšmingas.

„Opozicijos lyderio posto turėjimas nėra tikslas savaime. Mes turėjome opozicijos lyderį pusę metų, bet jis labiau kritikavo mus pačius negu valdžią“, – tvirtino „valstiečių“ lyderis.

Tačiau politikas sutiko, kad šio posto praradimas bus skaudesnis koalicijos partneriams „darbiečiams“.

„Čia Darbo partijai yra daugiau nuoskaudų, nes pagal susitarimą jie turėjo turėti opozicijos lyderį“, – pridūrė jis.

Vis tik R. Karbauskis mano, kad net ir nesugebėjusios susitarti, šios partijos vertybiniais klausimais balsuos panašiai.

„Darbo partijos ir Regionų frakcijos santykis yra viena, bet jie dažniausiai balsuoja kartu. Balsų prasme čia nelabai kas pasikeitė“, – mano „valstietis“.

Tačiau jam klausimų iškėlė tai, kaip ateityje balsuos naujoji S. Skvernelio frakcija „Vardan Lietuvos“.

„Mes tik nežinome, į kurią pusę dreifuos tie žmonės, kurie išėjo iš Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos. Po Landsbergio ir Raskevičiaus pareiškimų, kad jie tikisi palaikymo iš šitos frakcijos, tai pamatysime, kaip bus“, – svarstė R. Karbauskis.

LVŽS pirmininko įsitikimu, tai, kad opozicija negali išsirinkti lyderio, dabartinėje politinėje situacijoje apskritai nėra reikšminga. Jo manymu, valdantieji savo populiarumą kur kas labiau mažina dėl jų pačių sprendimų, o ne dėl stiprios politinės atsvaros ir opozicijos kritikos.

„Opozicijos lyderio reikšmė, kaip faktoriaus, dabartinėje situacijoje yra 1 proc. iš 100. Tai visiškai nieko nereiškia. Valdžia savo sprendimais kasdien mažina savo palaikymą“, – samprotavo R. Karbauskis.

ELTA primena, kad antradienį „darbietis“ Vytautas Gapšys informavo, jog Darbo partijos taryba nerekomendavo jos Seimo frakcijai eiti su Lietuvos regionų frakcija į bendrą koaliciją dėl opozicijos darbo.

„Tai esant tokiai situacijai, aš manau, kad sudaryti kažkokią koaliciją, kuri galėtų turėti opozicijos lyderį, praktiškai yra beveik neįmanoma. Žinant visus kitus santykius tarp „valstiečių“ ir naujai susikūrusios frakcijos, aš manau, kad matematiškai yra labai sudėtinga“, – antradienį žurnalistams Seime sakė V. Gapšys.

Pasak jo, toks sprendimas Darbo partijos taryboje buvo priimtas didele balsų persvara. „Buvo skyrių pasisakymai, buvo tokios nuomonės, gal yra nuoskaudų dar iš ankstesnių laikų... Jūs, matyt, gerai žinote mūsų istoriją ir santykių susipynimą“, – sakė V. Gapšys.

Jo nuomone, bent kažkuriam laikui bus pertrauka tarp diskusijų dėl opozicijos lyderio.

„Jokių nuoskaudų mes nejaučiame. O dėl opozicijos lyderio, tai jie (Darbo partija – ELTA) turbūt patys save skriaudžia ir skaldo visą opoziciją“, – Eltai sakė J. Pinskus.

Lietuvos regionų partijos pirmininko nuomone, „darbiečiai“ jaučia jo atstovaujamos politinės jėgos konkurenciją.

„Jie jaučia mūsų partijos ir mūsų frakcijos didžiulę konkurenciją. Kad mes kylame, o jie leidžiasi. Aišku, baisu darosi“, – mano jis.

Dar viena priežastis, dėl kurios Darbo partijos taryba priėmė tokį sprendimą, J. Pinskaus nuomone, yra tai, kad šios partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas nėra Seimo narys.

„Labai dažnai partijoms vadovauja pirmininkai, kurie nėra Seime. Jiems galbūt sunku pajausti tą opozicinę ar tą pačią parlamentinę dvasią. Turiu omenyje Darbo partijos lyderį. Tiesiog, žmonės gali užstrigti praeityje“, – akcentavo Regionų frakcijos narys.

Vertindamas tolesnes opozicijos galimybes išsirinkti lyderį, J. Pinskus akcentavo, kad tokiems sprendimams tiesiog reikia laiko.

„Daug įvykių, susikūrė nauja Skvernelio frakcija. Manau, kad tiesiog viskas labai greitai rutuliavosi. Viskas turi laike susidėlioti, gal atsiras didesnis iššūkis opozicijai susivienyti, ir viskas gali keistis ateityje. Kiekvienam sprendimui turi ateiti laikas. Dabar, reiškia, neatėjo“, – samprotavo J. Pinskus.

ELTA primena, kad antradienį „darbietis“ Vytautas Gapšys informavo, jog Darbo partijos taryba nerekomendavo jos Seimo frakcijai eiti su Lietuvos regionų frakcija į bendrą koaliciją dėl opozicijos darbo.

„Tai esant tokiai situacijai, aš manau, kad sudaryti kažkokią koaliciją, kuri galėtų turėti opozicijos lyderį, praktiškai yra beveik neįmanoma. Žinant visus kitus santykius tarp „valstiečių“ ir naujai susikūrusios frakcijos, aš manau, kad matematiškai yra labai sudėtinga“, – antradienį žurnalistams Seime sakė V. Gapšys.

Pasak jo, toks sprendimas Darbo partijos taryboje buvo priimtas didele balsų persvara. „Buvo skyrių pasisakymai, buvo tokios nuomonės, gal yra nuoskaudų dar iš ankstesnių laikų... Jūs, matyt, gerai žinote mūsų istoriją ir santykių persipynimą“, – sakė V. Gapšys.

Jo nuomone, bent kažkuriam laikui bus pertrauka tarp diskusijų dėl opozicijos lyderio.

„Jeigu nepasikeis nuomonės kažkurioje frakcijoje, tai nemanau, kad čia susidarys kažkas. Yra santykiai ir tarp „valstiečių“, S. Skvernelio frakcijos, yra santykiai su socialdemokratais... (...) Kadangi visi turi tam tikrų „raudonų“ linijų, tai tos linijos susikerta į tokią geometrinę figūrą, kur niekas nebegali jau išsinarplioti ir kažką pasiekti. Manau, kol opozicinės frakcijos taip braižysis sau ateitį su būtent tokiais apsiribojimais, kad mes negalime dirbti su vienais ar kitais, tai tol opozicijos lyderio ir nebus“, – svarstė V. Gapšys.

„Tai jau nebepakvies jis manęs kavos puodelio?“ – išgirdusi opozicijos lyderio kritiką juokavo V. Blinkevičiūtė ir tuo pačiu S. Skverneliui pasiūlė be reikalo nesipiktinti.

Europarlamentarė pabrėžė, kad ji, vadovaudama demokratiniais principais besiremiančiai partijai, tiesiog negali pati viena priiminėti sprendimų ir susitikinėti dėl opozicinės koalicijos derybų nepasitarusi su savo partija.

„Aš esu socialdemokratų partijos narė ir pirmiausia turiu pasitarti su savo partija ir frakcija. Partijoje, frakcijoje susiformavusią nuomonę aš ir palaikau, ir palaikysiu, nes tikrai negali taip būti demokratinėje frakcijoje, kuri nėra iš vieno asmens partijos, kad viena pirmininkė atsistoja ir pasako, kad dabar bus taip“, – įsitikinusi V. Blinkevičiūtė.

Pirmiausia man reikia įsiklausyti į argumentus socialdemokratų partijoje.

Ji taip pat atmeta idėją, kad galbūt derėjo su opozicijos lyderiu susitikti ir išklausyti pasiūlymus, argumentus, kuriuos pati pirmininkė vėliau galėtų pristatyti partijai. LSDP vadovė pabrėžia, kad pirmiausia ji turėjo išklausyti būtent partijos narių, o ne S. Skvernelio argumentus.

„Aš negaliu tartis su kitų partijų atstovais. Logikos nėra. Kaip aš galiu pirmiausia pasitarti su kitomis partijomis, o paskui pasakyti, kad susitarėme ir bus taip. Pirmiausia man reikia įsiklausyti į argumentus socialdemokratų partijoje“, – tvirtino socialdemokratė.

S. Skvernelio kritiką dėl kolaboravimo su konservatoriais vadina nebrandžia politine kultūra

Vertindama S. Skvernelio pareiškimus, kad nusprendusi nesijungti į opozicinę koaliciją LSDP tiesiog dar kartą įrodė esanti konservatorių satelitinė partija, iš esmės kolaboruojanti su valdančiaisiais, V. Blinkevičiūtė vadina nebrandžios politinės kultūros išraiška.

„Tai dar kartą parodo visišką politinę nebrandą. Negalima taip iš anksto klijuoti etikečių, reikšti kažkokį nepasitikėjimą. Jeigu nepagalvos taip, kaip jie nusprendė, tai reiškia, jau esi priešas. Tai yra tiesiog nepadoru. Nereikėtų taip daryti. Linkiu normalios politinės kultūros“, – atkirto socialdemokratų pirmininkė, kartu patikindama, kad jie išlieka opozicine partija.

Negalima taip iš anksto klijuoti etikečių, reikšti kažkokį nepasitikėjimą.

„Mes, socialdemokratai, esame tikrai opozicinė frakcija ir dirbsime kaip opozicinė frakcija. Bet mes tikrai nebuvome ir nebūsime ta populistinė partija, kuri specialiai nebalsuos dėl ko nors, nes ne mes tai pateikėme“, – tikino V. Blinkevičiūtė.

ELTA primena, kad opozicinė Socialdemokratų partijos frakcija nusprendė nesijungti prie opozicinių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LŽVS) ir Darbo partijos (DP) frakcijų koalicijos. Tokį sprendimą priėmė ketvirtadienio vakarą posėdžiavusi partijos valdyba ir Seimo frakcija.

Reaguodamas į tokį sprendimą opozicijos lyderis S. Skvernelis išreiškė nusivylimą, kad LSDP pirmininkė prieš apsisprendžiant nesusitiko su juo, nepaisant dar anksčiau išsakyto siūlymo aptarti šį klausimą, kai tik V. Blinkevičiūtė pradės eiti vadovaujamas pareigas partijoje.

Naujosios vadovės įgaliojimai prasidėjo šeštadienį LSPD suvažiavime patvirtinus gegužės 3–9 dienomis vykusių partijos pirmininko rinkimų rezultatus.

S. Skvernelis yra teigęs, kad LSDP apie galimybes bendradarbiauti Seimo opozicijoje kalbėsis iškart po to, kai naujai išrinkta socialdemokratų pirmininkė V. Blinkevičiūtė pradės eiti pareigas.

„Nutarėme, kad iš karto po gegužės 29 d. mes ir susitiksime, kai ji bus tikroji pirmininkė. Kol kas ji yra išrinktoji (pirmininkė – ELTA)“, – LRT radijui tuomet sakė S. Skvernelis.

Mes tikrai nebuvome ir nebūsime ta populistinė partija, kuri specialiai nebalsuos dėl ko nors, nes ne mes tai pateikėme.

Tačiau LSDP pirmininkė V. Blinkevičiūtė tik prasidėjus jos įgaliojimams pareiškė, kad LVŽS yra viena iš politinių jėgų, su kuriomis socialdemokratai negali „flirtuoti“, kadangi pastarieji siekia juos sumenkinti.

„Privalome sustabdyti kairiųjų pažiūrų rinkėjų kvailinimą ir apgaudinėjimą, neva Lietuvoje yra daug kairiųjų partijų. Tiek dešinieji, tiek save kairiaisiais laikantys mus atakuoja ir atakuos. Mes privalome duoti atkirtį. Turime nesiblaškyti ir neflirtuoti su tais, kurie už mūsų nugarų rezga planus mus sumenkinti“, – partijos suvažiavime tuomet kalbėjo V. Blinkevičiūtė.

Paklausta, ar LVŽS yra viena iš politinių jėgų, norinčių pakenkti socialdemokratams, partijos pirmininkė patvirtino, kad kalbėjo ne tik apie „valstiečius“.

„Yra, bet ir ne tik“, – atsakinėdama į žurnalistų klausimus po LSDP suvažiavimo sakė V. Blinkevičiūtė.

Vienas iš favoritų balandžio pabaigoje vyksiančiuose socialdemokratų partijos rinkimuose europarlamentaras Juozas Olekas pažymi, kad apie galimą opozicinių Seimo frakcijų susitarimą diskutuotų išrinkus naująjį pirmininką. Jo teigimu, svarbiausia, kad LSDP galėtų įgyvendinti savo programinius siūlymus, o tam kitų frakcijų palaikymas yra svarbus. Tačiau opozicinės koalicijos susitarimas, pasak europarlamentaro, nebūtinai reiškia, kad socialdemokratams pavyks įgyvendinti savo programines nuostatas.

„Mūsų patirtis rodo, kad nebūtinai suėjus į vieną krūvą Seime, tas rezultatas pagerės“, – Eltai teigė J. Olekas, pažymėdamas, kad praėjusią kadenciją bendradarbiaujant su tuomet valdančiaisiais „valstiečiais“, ne visi svarbūs LSDP siūlymai koalicijoje buvo palaikomi.

„Ne tiek daug bendro buvo mūsų darbe praėjusią kadenciją su „valstiečiais“. Mes tikrai buvom pasiūlę Lietuvos žmonėms rūpimų klausimų sprendimų, kaip pavyzdžiui, geresnis sveikatos paslaugų prieinamumas, švietimo sustiprinimas, bet tam nebūdavo pritarta“, – kalbėjo europarlamentaras. Todėl, jo nuomone, socialdemokratai dirbdami atskirai, kartais galėtų pasiekti daugiau nei koalicijoje su LVŽS ir „darbiečiais“.

„Tai vien dėl to vardo, kad yra bendra opozicija, kartais iš tiesų galima daugiau pralošti negu kad dirbant tvirtai socialdemokratinei frakcijai“, – tvirtino J. Olekas, dar kartą pažymėdamas, kad dėl galimo susitarimo jis kalbėtų su LSDP frakcija Seime.

V. Blinkevičiūtė: svarstant jungimąsi į opozicinę koaliciją, reikėtų vertinti ne gaunamus postus, o bendras vertybes

Kita europarlamentarė ir favoritė LSDP pirmininko rinkimuose Vilija Blinkevičiūtė į klausimą, ar būtų linkusi jungtis į opozicinę koaliciją su LVŽS ir „darbiečiais“ – konkrečiai neatsakė, tačiau ji akcentavo, kad pergalės atveju būtinai pasitartų su visais partijos nariais. Visgi europarlamentarė pažymi, kad sprendžiant, ar pasirašyti susitarimą su kitomis Seimo opozicinėmis frakcijomis, būtina negalvoti vien apie galimą gauti opozicijos lyderio postą.

„Visą laiką norėčiau, kad partija, eidama į vienus ar kitus susitarimus, nematytų tame vien tik kokio nors posto, kaip šiuo požiūriu kažkas iš tų pačių „valstiečių“ sako, kad svarbu turėti opozicijos lyderio postą. Ir be opozicijos lyderio, jeigu esi aktyvus Seimo narys, gali ginti savo poziciją, ją girdės žmonės ir ją palaikys“, – teigė europarlamentarė, pažymėdama, kad pasirašant opozicinės koalicijos sutartį daug svarbiau įvertinti frakcijų sutarimą tam tikrais vertybiniais klausimais.

„Susitarimas neturėtų būti susietas s kokiais nors postais, o bendras opozicijos darbas gali būti siejamas tik tada, jeigu, vertybiniu požiūriu, mes dėl vieno ar kito klausimo sutariam“, – tvirtino V. Blinkevičiūtė, pabrėždama, kad tapusi partijos pirmininke, būtinai atsižvelgtų į visų partijos narių nuomonę.

„Aš sakau taip, kad spręs partija ir ji tikrai nuspręs pasvėrusi visus už ir prieš“, – kalbėjimosi su partijos nariais svarbą svarstant susitarimą su LVŽS ir Darbo partija, pabrėžė V. Blinkevičiūtė.

V. Mitrofanovas: visada reikia sutelkti jėgas

Vienintelis iš kandidatų į LSDP pirmininko postą, kuris aiškiai linkęs palaikyti socialdemokratų jungimąsi į opozicinę koaliciją – Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas. Jis akcentavo, kad dėl bendros opozicinės programos turėtų derėtis Seimo opozicinės frakcijos, tačiau, pasak Akmenės mero, svarbu, kad socialdemokratai siektų įgyvendinti savo programines nuostatas.

„Visada reikia sutelkti jėgas, taip kaip formuojasi į koaliciją pozicija ir niekas nežiūri į jokias partijas, tai tiek ir opozicinėje dalyje turėtų formuotis koalicija. Natūralu, kad turėtų būti stiprūs du flangai, ne tik partine prasme, bet ir ta pati Mišri grupė galėtų dalyvauti tokiame junginyje“, – tvirtino V. Mitrofanovas.

Jis taip pat pažymėjo, kad opozicijai būtina turėti tvirtą branduolį, kuris, įvykus tam tikram skilimui dešiniųjų suformuotoje valdančiojoje koalicijoje, galėtų imtis Vyriausybės formavimo vaidmens, o opozicinės frakcijos būtų pasirengusios įgyvendinti savo programines nuostatas.

Visgi jis skeptiškai įvertino tai, kad „valstiečiai“ patys vieni suformavo savo šešėlinį Ministrų Kabinetą, vadovaujamą Ramūno Karbauskio. V. Mitrofanovo nuomone, toks „politinis žaidimas“, kai pavienės frakcijos formuoja atskiras šešėlines Vyriausybes, neprisideda prie opozicinių frakcijų vienybės ir galimybių lengviau susikalbėti parlamente.

„Aš esu labiau prieš tokius dalykus, šešėlinės Vyriausybės yra tam tikri politiniai žaidimai. Kada „darbiečiai“ savo šešėlinę Vyriausybę darys, dar socdemai savo Vyriausybę, tai turėsime jau keturias Vyriausybes“, – teigė V. Mitrofanovas, taip pat pažymėdamas, kad jo pergalės LSDP pirmininko rinkimuose atveju jis dėl galimybės jungtis į opozicinę koaliciją su LVŽS ir Darbo partija taip pat pasitartų su socialdemokratų frakcija Seime.

L. Gudžinskas: socialdemokratams nėra tikslinga svarstyti apie opozicinę koaliciją su LVŽS

Tai, kad „valstiečiai“ suformavo savo šešėlinį Ministrų Kabinetą neigiamai įvertino ir dar vienas kandidatas į LSDP pirmininko postą – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Liutauras Gudžinskas. Jis abejoja, ar šiuo metu LVŽS veikianti struktūra leidžia opozicijai tinkamai oponuoti valdančiųjų veiksmams.

„Viena vertus, yra opozicijos lyderis S. Skvernelis, kita vertus, yra šešėlinė Vyriausybė, kuriai vadovauja iš Seimo pasitraukęs Karbauskis, ir joje nėra nė vieno Skvernelio žmogaus. Tai tokiu atveju, kai pagrindinė opozicinė frakcija tarp savęs viduje nėra išsisprendusi šių klausimų, kas yra atsakingas už galutinės pozicijos suformulavimą, nėra tikslinga svarstyti apie kokį nors prisijungimą prie šitos jėgos“, – sakė L. Gudžinskas.

Jo nuomone, LSDP programa skiriasi tiek nuo „valstiečių“, tiek nuo Darbo partijos programinių nuostatų, todėl jis abejoja, ar opozicinių frakcijų sutartis leistų socialdemokratams lengviau įgyvendinti savo rinkiminius tikslus.

„Mūsų programos skiriasi. Tiesą sakant, LVŽS apskritai neturi savo rinkiminės programos ir naudojasi buvusios Vyriausybės paruoštais dokumentais. Skirtumai su Darbo partija taip pat yra pakankamai ryškūs, todėl aš nematau kažkokių stiprių pliusų, siekiant įgyvendinti mūsų rinkiminę programą“,– teigė VU TSPMI docentas, pažymėdamas, kad supranta savo konkurentų į partijos pirmininko postą nuomones, jog dėl opozicinės koalicijos reikės tartis partijos viduje. Visgi L. Gudžinskas pabrėžia, kad tokio sprendimo priėmime turėtų dalyvauti ne tik partijos elitas, reikėtų atsižvelgti į visų socialdemokratų partijos narių nuomonę, juos apklausiant arba organizuojant partijos vidinį referendumą.

ELTA primena, kad kovo 23 d. Seimo opozicinės LVŽS ir Darbo partijos frakcijos pasirašė opozicinių frakcijų koalicijos susitarimą. Frakcijos sutarė, kad šią Seimo pavasario sesiją opozicijos lyderio postas priklausys „valstiečių“ frakcijai Seime. Opozicijos lyderiu LVŽS paskyrė ekspremjerą S. Skvernelį.

Opozicijos lyderis teigė, kad su Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija Seime taip pat vyksta neformalus bendradarbiavimas, o formalaus prisijungimo jis tikisi sulaukti, kai LSDP išsirinks naująjį partijos pirmininką.

Kandidatus į LSDP pirmininko postą iki kovo 28 d. galėjo kelti visi partijos skyriai. J. Oleko kandidatūrą pasiūlė 22, o V. Blinkevičiūtės – 13 partijos skyrių. V. Mitrofanovą pasiūlė 1 skyrius, o L. Gudžinskas išsikėlė pats.

Partijos skyriai taip pat kėlė buvusio LSDP pirmininko G. Palucko, Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus, o Socialdemokračių moterų sąjunga – Seimo narės Orintos Leiputės kandidatūras. Tačiau šie politikai LSDP pirmininko rinkimuose dalyvauti atsisakė.

LSDP pirmininką dvejų metų kadencijai renka visi partijos nariai. Jis tiesiogiai bus renkamas trečią kartą. Iki 2017 m. LSDP pirmininkai buvo renkami suvažiavimuose. Pirmasis rinkimų turas vyks balandžio 22–25 dienomis.