17 metrų ilgio pagrindinio stoties modelio maketas sulaukė daug dėmesio per pietiniame pajūrio mieste Džuhajuje surengtą parodą „Airshow China“. Šis kas dvejus metus organizuojamas renginys yra pagrindinė Kinijos aerokosminės pramonės paroda.
Iš maketo galima spręsti, kaip atrodys gyvenamosios ir darbo erdvės stotyje „Tiangong“ („Dangiškieji rūmai“). Stotis turės dar du modulius, skirtus mokslo eksperimentams; ant jos bus sumontuotos saulės baterijos.
60 tonų orbitinėje laboratorijoje nuolat dirbsianti trijų astronautų įgula galės vykdyti biologijos ir mikrogravitacijos tyrimus.
Planuojama, kad kompleksas bus surinktas maždaug 2022 metais ir kad stotis galės veikti apie 10 metų.
Tarptautinė kosminė stotis, bendras JAV. Rusijos, Kanados, Europos ir Japonijos projektas, veikia nuo 1998 metų, bet 2024-aisiais ją planuojama uždaryti.
Tuomet Kinija bus vienintelė šalis, turinti orbitinę laboratoriją, nors „Tiangong“ bus daug mažesnė negu TKS, sverianti 400 tonų ir didžiu prilygstanti futbolo aikštei.
Kinija gegužę paskelbė, kad laboratorija bus atvira visoms šalims, norinčioms vykdyti mokslo eksperimentus.
Tyrimų institutai, universitetai ir privačios įmonės buvo pakviestos siūlyti projektus. Kinija sulaukė 40 planų iš 27 valstybių ir regionų, nurodė valstybinė žiniasklaida.
Europos kosminė agentūra jau pasiuntė į Kiniją astronautų, kad jie būtų apmokyti ir parengti dirbti „Tiangong“, kai stotis bus paleista.
Kariškių vadovaujamai kosminei programai Kinija skiria milijardus dolerių. Šalis planuoja netolimoje ateityje pasiųsti žmonių į Mėnulį.
Tačiau šios pastangos taip pat susidūrė su kliuviniais.
Bandomoji kosminė laboratorija „Tiangong 1“ balandžio pradžioje sudegė įskriejusi į Žemės atmosferą, praėjus dvejiems metams po jos darbo pabaigos.
Kinijos institucijos neigė, kad ši stotis, iškelta į orbitą 2011 metais išbandyti technologijoms, planuojamoms naudoti nuolatinėje stotyje, tapo nevaldoma.
Antroji Kinijos orbitinė laboratorija „Tiangong 2“ buvo paleista į kosmosą 2016 metais.
