Kaip teigia pulmonologė Rasa Gauronskaitė, yra žinoma daugiau nei 7000 cheminių medžiagų, iš kurių bent 70 gali sukelti vėžį.  Pasyvus rūkymas didina ne tik plaučių, bet ir gerklų, ryklės vėžio riziką. Įkvėptos medžiagos neigiamai veikia širdį ir kraujagysles, todėl nerūkantiems padidėja miokardo infarkto ir insulto rizika. Gydytojos teigimu, taip pat daugėja tyrimų, teigiančių, kad pasyvus rūkymas gali būti susijęs su depresijos simptomais.

Degant parafino vaško žvakėms, į aplinką išsiskiria medžiagos, kurios gali sukelti vėžį.

Itin svarbu susirūpinti rūkoriams, turintiems vaikų, mat jiems pasyvus rūkymas daro didžiausią žalą. „Tyrimai rodo, kad rūkančių tėvų vaikai dažniau suserga, jiems dažniau kartojasi kvėpavimo takų infekcijos (bronchitai, plaučių uždegimai), šie vaikai labiau linkę kosėti, švokšti, juos gali kamuoti dusulys, atsilieka jų augimas, jiems yra padidėjusi bronchinės astmos rizika. Be to svarbu paminėti, kad cigarečių dūmai vaikams gali išprovokuoti bronchinės astmos priepuolį. Manoma, kad kūdikiams pasyvus rūkymas gali būti susijęs su kūdikių staigios mirties sindromu“, – teigia gydytoja.

Shutterstock nuotr.

Cigarečių dūmų išvėdinti nepavyks

Apie tretinio rūkymo žalą, kuomet cigarečių dūmai ir juose esančios kenksmingos medžiagos – įvairios dujos ir dalelės laikui bėgant įsiskverbia į aplinkoje esančius daiktus, tokius kaip kilimai, baldai, rūbai, gyvūnų kailis ir pan., tad vien tik išvėdinti patalpą neužtenka. Vis aktualėjant tretinio rūkymo poveikiui sveikatai, daugėja tyrimų apie cigarečių dūmų daromą žalą. Dėl šios priežasties svarbu mesti rūkyti kuo anksčiau, o jeigu to lengvai padaryti nepavyksta, ieškoti kitų, mažesnės žalos alternatyvų.

Gydytojos pulmonologės teigimu, sveikatai kenkia ne tik cigarečių dūmai, bet ir įvairios cheminės medžiagos, kurios vėliau vykstat reakcijai su patalpose esančia azoto rūgštimi sudaro pavojingus kancerogenus. Taip pat nustatyta, jog patalpose, kuriose rūkomos cigaretės, yra padidėjusi nikotino, anglies monoksido, vandens garų ir įvairių organinių junginių koncentracija.

Kiti pavojai kvėpavimo sistemai

Artėjant rudeniui ir ilgiems vakarams bei kuriant jaukią atmosferą deginant kvapias žvakes, reikėtų būti atidiems ir tai daryti su saiku. Kaip teigia gydytoja pulmonologė, degant parafino vaško žvakėms, į aplinką išsiskiria medžiagos, kurios gali sukelti vėžį. Degimo produktai taip pat kenksmingi žmonėms, kurie jau serga kvėpavimo takų ligomis, pavyzdžiui, bronchinė astma, nes gali išprovokuoti ligos paūmėjimą. Kai kurie gamintojai žvakės dagtį gamina iš medvilnės, kurią apvyniojama aplink kitą medžiagą, pavyzdžiui, metalą. Jai degant susidaro nuodingi suodžiai, kurie taip pat gali sukelti plaučių ligas“, – aiškina moteris.

Kitas svarbus veiksnys plaučių sveikatai, buityje itin dažnai naudojami oro gaivikliai. Daugumoje jų, taip pat tualeto dezodorantų randama 1,4 dichlorbenzenas, kuris šiems produktams suteikia „gaivaus oro“ kvapą.  Nustatyta, kad pastaroji medžiaga neigiamai veikia plaučių funkciją. Kadangi žmonės dažnai didžiąją savo laiko dalį praleidžia namuose, svarbu užtikrinti, kad juose nebūtų sveikatai kenksmingų medžiagų.

Shutterstock nuotr.

Gydytoja teigia, kad kai kurie žmonės yra jautrūs pelėsiams: „Jiems pelėsiai gali sukelti nosies užgulimą, gerklės dirginimą, kosulį ar švokštimą, akių dirginimą arba, kai kuriais atvejais, odos sudirginimą. Sergant bronchine astma pelėsis gali sukelti ligos paūmėjimą“, – teigia gydytoja.

Svarbu prisiminti, jog pakartotinis ir ilgalaikis kontaktas su bet kokiomis ore esančiomis medžiagomis tiek namuose, tiek darbe gali sukelti daugybę plaučių ligų. Tai ypač svarbu žinot tiems, kurių aplinkoje yra dulkių. Daugelis mano, kad anglies kasėjai yra vieninteliai, kuriems gresia profesinės plaučių ligos. Tačiau dirbant garaže ar tekstilės gamykloje, žmogus gali ilgą laiką kvėpuoti oru, kuriame yra pavojingų cheminių medžiagų, dulkių ir skaidulų. Nenaudojant apsaugos priemonių, pavyzdžiui, nedėvint respiratorių, nesant gerai ventiliacijai, žmogus gali susirgti sunkia plaučių liga.

Tačiau, kaip pastebi LRT TELEVIZIJOS laidos „Klauskite daktaro“ vedėjas ir gydytojas Alvydas Unikauskas, dėl oro gaivikliuose esančių cheminių medžiagų gali kilti įvairių alergijų bei rimtų sveikatos sutrikimų.

Kad automobiliniai oro gaivikliai nėra pats sveikiausias būdas palaikyti malonų interjero kvapą, pritaria ir alergologė, Vilniaus universiteto profesorė Rūta Dubakienė.

„Jei kvapikliai būtų natūralios, gamtinės kilmės, tuomet daugelio problemų būtų galima išvengti. Tačiau dažniausiai tai yra cheminiai preparatai ir junginiai. Todėl jie bet kokiu atveju gali jautrinti žmogaus organizmą. Alergija cheminėms medžiagoms ir vaistams yra įgyjama. Nereikia turėti net jokių paveldimumo ryšių ar genetinio polinkio“, – LRT.lt teigia R. Dubakienė.

Tai, koks gali būti šalutinis poveikis žmonėms, kurie yra alergiški kai kurioms kvapikliuose naudojamoms medžiagoms, pasakoja gydytojas A. Unikauskas.

Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra kvėpavimo takų ir gleivinės sutrikimai, galvos skausmai, odos problemos, astmos priepuoliai ir neurologiniai sutrikimai.

„Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra kvėpavimo takų ir gleivinės sutrikimai, galvos skausmai, odos problemos, astmos priepuoliai ir neurologiniai sutrikimai“, – vardija gydytojas.

Jis priduria, kad piktnaudžiauti naudojant automobilių salonų kvapiklius nereikėtų dėl to, kad apie 95 proc. cheminių kvapų išgaunami iš naftos. Sintetiniais kvapais prikvėpintų automobilių vairuotojai gali neužuosti stiprių kvapų.

Tai vadinama uoslės nuovargiu. Tokią situaciją galima apibūdinti pavyzdžiu, kai keleiviui įlipus į automobilį jame esantis kvapas atrodo itin intensyvus ir aštrus, o pats vairuotojas jo nejaučia.

Cheminių medžiagų ir teršalų kokteilis

Automobilinių kvapiklių forma gali būti įvairi – impregnuoti popieriniai, purškiami, sukurti eterinių aliejų pagrindu arba želinės sudėties. Nuo kvapiklio rūšies gali priklausyti ir jų poveikis žmogui.

„Tai priklauso nuo medžiagos pateikimo formos. Aerozoliai yra lakesni, tačiau medžiagos, kurios yra impregnuotos, išsilaiko ilgiau. Iš esmės bet kokiu pavidalu pateikta medžiaga yra rizikingas dalykas“, – pažymi R. Dubakienė.

„Reikia pagalvoti apie tai, kad automobilis yra uždara erdvė. Todėl esant aukštai temperatūrai, kai automobilio vidus įkaitinamas, tuose kvapikliuose esančios medžiagos garuoja.

Pridėkime kitus teršalus iš aplinkos ir visam tam susimaišius atsiranda junginiai, kurie žinoma gali sukelti neigiamą poveikį.

Kondicionieriaus sistemoje taip pat būna įvairių nešvarumų, kurie taip pat patenka į automobilio vidų ir į bendrą terpę. Viskam susimaišius, gauname tikrai ne patį sveikiausią kokteilį“, – LRT.lt akcentuoja R. Dubakienė.

Kai kurie vairuotojai savo automobiliuose naudoja ne po vieną kvapiklį. Kartais, net ir skirtingos rūšies. Tai gal ir užtikrina efektyvumą kvapo atžvilgiu, tačiau taip pat yra ir kenksminga.

„Tos kvapą skleidžiančios priemonės gali stiprinti viena kitos veikimą ir tie mišiniai gali būti gerokai agresyvesni. Žinoma geriausiai būtų nenaudoti nieko arba grįžti prie natūralių dalykų, tačiau kiekvienas žmogus turi laisvę rinktis pagal save“, – pabrėžia R. Dubakienė.

Sudėtis nėra žinoma

Kaip LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ pastebi A. Unikauskas, ne visi oro gaiviklių ir automobilinių kvapiklių gamintojai atskleidžia tikslias jų sudėtis. Tačiau kai kurios jų yra puikiai žinomos ir tikrai ne iš gerosios pusės.

„Yra žinoma, kad mašinų kvapikliuose yra kancerogenų, endokrininės veiklos trikdytojų, taip pat alergenų, kvėpavimo takų dirgiklių. Viename oro gaiviklyje gali būti tūkstančiai įvairių cheminių medžiagų“, – perspėja gydytojas.

A. Unikauskas pateikia šokiruojančių faktų iš įvairių tyrimų apie aromatizuotus produktus. Pavyzdžiui, populiariuose aromatizuotuose produktuose buvo aptikta 130 skirtingų lakiųjų organinių junginių rūšių. Ištirtuose gaminiuose buvo nuo 1 iki 8 skirtingų toksiškų ir pavojingų cheminių medžiagų.

44 proc. ištirtų produktų, kurių sudėtyje yra aromatinių medžiagų, yra nuo 1 iki 24 skirtingų kancerogenų. Tai medžiagos, galinčios sukelti vėžį.

„Kvapiklių ženklinimo įstatymai nereikalauja, kad ant etiketės būtų rodomi visi ingredientai. Beje, ant daugumos etikečių sudėtis surašyta labai neaiškiai arba jos apskritai nėra“, – pastebi A. Unikauskas.

Etanolis ir acetonas yra medžiagos, dažniausiai naudojamos kaip kvepalų chemikalų stabilizatoriai kartu su lakiaisiais cheminiais junginiais bei citrusų ir pušų kvapais.