Organizacijos pranešime, paskelbtame pirmadienį Davose prasidedant Pasaulio ekonomikos forumui, sakoma, kad jų turtas padidėjo nuo 405 mlrd. JAV dolerių 2020 m. iki 869 mlrd. dolerių pernai. Tačiau nuo 2020 m. beveik penki milijardai žmonių visame pasaulyje nuskurdo, teigia „Oxfam“. Šiandien milijardieriai yra 3,3 trln. dolerių turtingesni nei 2020 m., nepaisant daugybės krizių, nuo šio dešimtmečio pradžios niokojančių pasaulio ekonomiką, įskaitant COVID pandemiją.

Tradiciškai kasmetinė „Oxfam“ ataskaita apie nelygybę pasaulyje skelbiama prieš pat forumo atidarymą Šveicarijos Alpių kurorte Davose.

Labdaros organizacija pareiškė susirūpinimą dėl pasaulyje didėjančios nelygybės ir dėl to, kad turtingiausi asmenys ir įmonės dėl kylančių akcijų kainų ne tik sukaupė didesnį turtą, bet ir žymiai daugiau galios. „Įmonių galia naudojama nelygybei skatinti: spaudžiant darbuotojus ir praturtinant turtingus akcininkus, vengiant mokėti mokesčius ir privatizuojant valstybę“, – teigia „Oxfam“.

Organizacija taip pat apkaltino korporacijas, kad jos skatina „nelygybę imdamosi ilgalaikio ir labai veiksmingo karo prieš mokesčius“ su toli siekiančiais padariniais. Pasak „Oxfam“, valstybės perduoda valdžią monopolijoms, leidžia korporacijoms daryti įtaką žmonėms mokamiems atlyginimams, maisto kainoms ir sprendžiant, kokius vaistus gali gauti asmenys.

„Visame pasaulyje privataus sektoriaus nariai negailestingai siekia mažesnių tarifų, daugiau spragų, mažiau skaidrumo, kitų priemonių, leidžiančių įmonėms kuo mažiau įnešti į valstybės biudžetą“, – pridūrė „Oxfam“.

Dėl intensyvaus lobizmo formuojant mokesčių politiką korporacijos gali mokėti mažesnius pelno mokesčius, taip atimdamos iš vyriausybių pinigus, kuriuos būtų galima panaudoti finansiškai paremiant skurdžiausius visuomenės narius.

„Oxfam“ duomenimis, įmonių mokesčiai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai priklausančiose šalyse reikšmingai sumažėjo nuo 48 proc. 1980 m. iki 23,1 proc. 2022-aisiais.

„Oxfam“ paragino įvesti pasaulio milijonieriams ir milijardieriams turto mokestį, kuris, anot jos, kasmet galėtų atnešti 1,8 trln. dolerių. Labdaros organizacija taip pat paragino apriboti generalinių direktorių atlyginimus ir suskaidyti privačias monopolijas.

Pasak tyrimo autorių, prasčiausiai gyvena neturtingos moterys ir mergaitės, nes jos „kasdien po 12,5 mlrd. valandų dirba neapmokamą darbą“, kuris yra vertinamas mažiausiai 10,8 trln. dolerių per metus.

„Mūsų sugedusios ekonomikos pildo milijardierių ir didžiųjų verslo įmonių kišenes paprastų vyrų ir moterų sąskaita. Nenuostabu, kad žmonės pradeda abejoti, ar milijardieriai išvis turėtų egzistuoti“, – sakė „Oxfam“ vadovas Indijoje Amitabhas Beharas.

„Praraja tarp turtuolių ir skurdžių nebus panaikinta be sąmoningų kovos su nelygybe priemonių“, – artėjant kasmetiniam Pasaulio ekonomikos forumui Davose, kur jis atstovaus „Oxfam“, teigė A. Beharas.

Kasmetinė „Oxfam“ ataskaita apie pasaulinę pajamų nelygybę tradiciškai yra skelbiama prieš pat forumo Šveicarijos Alpių kurorte pradžią.

Ataskaitoje pateikiama stulbinančios statistikos.

„22 turtingiausi vyrai ir moterys turi daugiau turto nei visos moterys Afrikoje“, – sakoma ataskaitoje.

„Oxfam“ teigimu, jei pasaulio turtingiausias 1 proc. gyventojų 10 metų mokėtų 0,5 proc. dydžio turto mokestį, tai būtų lygu investicijoms, reikalingoms sukurti 117 mln. naujų darbo vietų pagyvenusių žmonių ir vaikų priežiūros, švietimo ir sveikatos apsaugos srityse.

„Oxfam“ tyrimas paremtas žurnalo „Forbes“ ir Šveicarijos banko „Credit Suisse“. Tiesa, šiuos duomenis ginčija kai kurie ekonomistai.

„Oxfam“ surinkti duomenys rodo, kad 2 153 pasaulio milijardieriai turi daugiau turto nei 4,6 mlrd. skurdžiausių žmonių Žemėje.

Ypač dėl pajamų nelygi kenčia moterys ir mergaitės, nes jos dažniausiai yra globėjos, kurios „priverčia mūsų ekonomikų, verslų ir visuomenių ratus suktis“, sakė A. Beharas.

„Jos dažnai neturi pakankamai laiko siekti išsilavinimo, užsidirbti pragyvenimui ir pasisakyti, kaip turėtų veikti mūsų visuomenės, todėl jos yra įkalintos pačiame ekonomikos dugne“, – pridūrė „Oxfam“ atstovas.

Pasak „Oxfam“, visame pasaulyje 42 proc. moterų negali susirasti darbo, nes jos yra atsakingos už kitų žmonių priežiūrą, palyginti, tokių vyrų yra vos 6 proc.

Turtas, sukauptas 1 proc. turtingiausių pasaulyje žmonių, yra didesnis negu valdomas likusių 99 proc. žmonijos, paskelbė nevyriausybinė labdaros organizacija „Oxfam“ pirmadienį, kasmetinio įtakingiausiųjų susitikimo Davose, Šveicarijoje, išvakarėse.

Vienas procentas pasaulio turtingųjų dabar turi daugiau turto, nei mes visi likusieji, pirmadienį pranešė „Oxfam“.

„Tokia nesuvaldoma atskirtis sukūrė pasaulį, kuriame 62 žmonėms priklauso tiek turto, kiek pusei neturtingiausių pasaulio gyventojų – per penkerius metus šis skaičius (turtingųjų) sumažėjo nuo 388“, – nurodė „Oxfam“, artėjant kasmetiniam ekonomikos ir politikos elito susitikimui.

Ataskaitoje, kuri pavadinta „1 procento ekonomika“, sakoma, kad ši nelygybė ypač paveikė moteris.

„Dar viena pagrindinių tendencijų, susijusių su augančia nelygybe, kurias nurodo „Oxfam International“ ataskaitoje, yra mažėjanti nacionalinių pajamų dalis, tenkanti darbininkams beveik visose išsivysčiusiose ir daugumoje besivystančių šalių... Dauguma mažą darbo užmokestį gaunančių darbininkų visame pasaulyje yra moterys“

Nors pasaulio lyderiai vis dažniau kalba apie būtinybę mažinti nelygybę, „per pastaruosius 12 mėnesių atotrūkis tarp turtingiausiųjų ir likusių (žmonių) dramatiškai išaugo“, nurodė „Oxfam“.

Praėjusiais metais prieš Davoso susitikimą „Oxfam“ išsakytos prognozės, kad vieno procento turtingųjų sukauptas turtas netrukus bus didesnis už likusiųjų, „išsipildė 2015 metais“, priduriama pranešime.

Nors visiškame skurde gyvenančių žmonių skaičius nuo 1990 iki 2010 metų sumažėjo per pusę, vidutinės metinės 10 procentų neturtingųjų pajamos per pastarąjį ketvirtį amžiaus padidėjo mažiau nei 3 JAV doleriais per metus, sakoma ataskaitoje.

Turtas, sukauptas 1 proc. turtingiausių pasaulyje žmonių, ateinančiais metais taps didesnis negu valdomas likusių 99 proc. žmonijos, pirmadienį paskelbė nevyriausybinė labdaros organizacija „Oxfam“, artėjant įtakingiausių pasaulyje veikėjų kasmetiniam susitikimui Davoso kalnų kurorte Šveicarijoje.

„Pasaulinės nelygybės mastas tiesiog pribloškiantis – kad ir kokie klausimai būtų aktualiausi pasaulinėje darbotvarkėje, atotrūkis tarp turtingiausiųjų ir visų kitų sparčiai didėja“, – sakė „Oxfam“ vykdomoji direktorė Winnie Byanyima (Vini Bjanjima).

1 proc. turtingiausiųjų pasaulyje valdomas turtas padidėjo nuo 44 proc. 2009-aisiais iki 48 proc. 2014-aisiais, nurodė Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi „Oxfam“, ir pridūrė, jog 2016 metais šis rodiklis perkops 50 procentų.

Tai grupei priklausančio vieno suaugusio asmens valdomas vidutinis turtas yra 2,7 mln. JAV dolerių (2,3 mln. eurų), skelbia „Oxfam“.

Iš likusių 52 proc. pasaulinių aktyvų liūto dalis (46 proc.) yra valdoma kitų žmonių, priklausančių turtingiausiam žmonijos penktadaliui. Kiti 80 proc. žmonijos valdo tik 5,5 proc. pasaulio turto – kiekvienam šios grupės suaugusiam nariui tenka vidutiniškai po 3 851 dolerį (3 330 eurų), sakoma „Oxfam“ tyrimo ataskaitoje.

W.Byanyima, kuri bus nuo trečiadienio iki šeštadienio vyksiančio Davoso pasaulio ekonomikos forumo pirmininko pavaduotoja, ragino lyderius imtis priemonių prieš „visuomenės viršūnes, kurios stovi skersai kelio į sąžiningesnį ir labiau klestintį pasaulį“.

„Oxfam“ ragina valstybes kovoti su mokesčių vengimu, gerinti viešąsias paslaugas, labiau apmokestinti kapitalą, o ne darbo pajamas, taip pat nustatyti minimalų darbo užmokestį ir vykdyti kitas priemones, galinčias tolygiau paskirstyti turtą.

45-ajame Pasaulio ekonomikos forume, kuris vyks nuo sausio 21–24 dienomis, dalyvių bus rekordiškai daug – įskaitant daugiau negu 300 valstybių ir vyriausybių vadovų.

Tačiau didėjančios nelygybės temą jame tikriausiai nustelbs debatai dėl kitų pasaulinių krizių, tokių kaip padidėjusi teroro išpuolių grėsmė Europoje, didžiausia po Šaltojo karo priešprieša tarp Rusijos ir Vakarų šalių bei atsinaujinę nuogąstavimai dėl finansų sukrėtimų.

Viena įtakingiausių tarptautinių institucijų „Oxfam“, vienijanti su skurdu kovojančias nevyriausybines organizacijas, įspėja, kad nuo finansų krizės pradžios milijardierių skaičius pasaulyje padvigubėjo, bet skurstančiųjų nemažėja. Nelygybė pastaruoju metu esą šoktelėjo tokiu tempu, kad anksčiau skatinusi žmones verstis, dabar ji jau stabdo ūkio augimą.

2008-aisiais įsibėgėjusi pasaulinė finansų krizė daugumą ūkių nubloškė į į recesiją ir sudegino milijardus dolerių. Tačiau praėjus šešeriems metams pasaulyje prakuto kiek daugiau nei 1600 milijardierių. Skaičius, pasak „Oxfam“, yra du kartus didesnis, nei buvo prieš finansų krizę.

„Turtingieji atsigavo, jiems ir vėl sekasi. Milijardierių skaičius nuo finansų krizės padvigubėjo. Tačiau kitoje pusėje vis dar turime milijardą žmonių, gyvenančių itin skurdžiai. Tokia padėtis mums nepriimtina“, – tikina „Oxfam“ atstovė Emma Seery.

Jei informacinių technologijų banginis Billas Gatesas išsigrynintų visą savo turtą ir kiekvieną dieną išleistų po vieną milijoną dolerių, iki bankroto užtruktų ilgiau nei 200 metų. Tačiau „Oxfam“ pabrėžia – iš tikrųjų jis niekada nebankrutuotų, nes, jeigu jo turtui pritaikytume net labai kuklią 2 proc. palūkanų normą, B. Gatesas kasdien gautų daugiau nei 4 mln. dolerių. O turtingieji paprastai spekuliuoja siekdami daug didesnės grąžos nei 2 proc.

Tiesa, B. Gatesas jau nėra turtingiausias pasaulio žmogus, jis nusileidžia Meksikos magnatui Carlosui Slimui. „Oxfam“ įsitikinusi, kad dabartinės valstybių mokesčių sistemos suprojektuotos ydingai ir leidžia finansų rinkose besisukantiems banginiams išvengti paprastiems gyventojams taikomų mokesčių, esą milijardieriai sumoka mažesnę pajamų dalį, nei vidutiniai žmonės. Jei milijardierius pavyktų apmokestinti bent 1,5 proc. tarifu, būtų surinkta pakankamai pinigų į mokyklą išleisti kiekvieną moksleivį skurdžiausiose pasaulio šalyse.

„Jei nelygybei leisime didėti tokiu tempu, rizikuojame didžiuliais politiniais sukrėtimais. Be to, jei įvertinsite mūsų ataskaitos įrodymus, rasite, kad didžiulė nelygybė kenkia ūkiui, ji stabdo augimą“, – pabrėžia E. Serry. 

„Oxfam“ pripažįsta, kad nuosaikesnė nelygybė būtina dėl sveiko ūkio, bet dabar esą 70 proc. pasaulio gyventojų jau gyvena valstybėse, kuriose atskirtis tarp skurstančiųjų ir turtingųjų per pastaruosius dešimtmečius tik didėja, todėl vyriausybėms metas imtis reformų, kurios tam užkirstų kelią.