Registrų centro (RC) duomenimis, iki gruodžio vidurio šia su e. sveikata susieta sistema naudojosi 191 įstaiga. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigia, kad tą iš viso turėtų būti padariusios apie 800 gydymo įstaigų, tačiau procesą apsunkino koronaviruso pandemija.

„Buvo planuota, kad metų pabaigoje turi būti prisijungusios visos sveikatos priežiūros įstaigos, (...) tačiau paslaugų teikimo pakeitimai, susiję su COVID-19 infekcijos valdymu – pacientų srautų valdymas, išaugęs nuotolinių konsultacijų skaičius – pakoregavo sveikatos priežiūros įstaigų planus pilna apimtimi prisijungti prie sistemos“, – BNS sakė ministerijos atstovas Julijanas Gališanskis.

Anksčiau planuota, kad sveikatos priežiūros įstaigos prie sistemos prisijungs iki šių metų pradžios, tačiau Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacijos prezidentė Daiva Kazlauskienė tuomet BNS teigė, kad to nepavyksta padaryti, nes susiduriama su keblumais į vieningą sistemą integruojant vidines įstaigų sistemas.

Anot jos, dabar šių kliūčių nebeliko, tačiau procesus apsunkina koronaviruso sukelta pandemija.

„Visa mūsų energija yra nukreipta į covidą, kaip išgyventi, kažkokių kitų priežasčių aš nematau. Įstaigos tikrai pajudės, susitvarkys pasibaigus karantinui, koronavirusui. Nuomonės mūsų neišsiskiria, kad tos sistemos reikia, bet dabar dėl darbuotojų trūkumo, ligų, perorganizuojamo darbo viskas yra sustoję“, – aiškino ji.

Kaip BNS sakė Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus, tarp prie sistemos prisijungusių įstaigų yra Klaipėdos universitetinė ligoninė, Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, Lazdynų poliklinika, Naujininkų poliklinika, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė. Šį mėnesį jų gretas papildė ir viena didžiausių šalyje gydymo įstaigų Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos.

Be prie sistemos prisijungusių gydymo įstaigų RC yra sudaręs sutartis su dar beveik 200 įstaigų.

„Vis dėlto, sutarties pasirašymas neįpareigoja įstaigų nedelsiant pradėti naudotis sistema, tai jos padaryti gali, kada pačios bus tam pasiruošusios, t. y. atlikusios reikalingus savo turimų sistemų pritaikymo darbus“, – aiškino M. Samkus.

„Registrų centras aktyviai bendradarbiauja tiek su sveikatos priežiūros įstaigomis, tiek su jų sistemas prižiūrinčiais paslaugų teikėjais, konsultuoja juos visais integracijų klausimais, padeda taisyti pastebėtas klaidas, teikia kitą reikalingą pagalbą“, – pridūrė jis.

Anot Sveikatos apsaugos ministerijos, jei sveikatos priežiūros įstaigos prie sistemos neprisijungs, „kontroliuojančios institucijos gali imtis poveikio priemonių“, tačiau kokių – kol kas nėra numatyta.

Šiuo metu vis dar veikia senasis pacientų registracijos portalas sergu.lt, tačiau planuojama, kad kitų metų pradžioje jo nebeliks, o pacientai registruosis per naująją sistemą.

Registrų centro teigimu, šiuo metu joje galima rezervuoti vizito laiką pas daugiau kaip 1,6 tūkst. gydytojų specialistų ir daugiau kaip 400 šeimos gydytojų.

Sveikatos apsaugos ministerija nurodo, kad nauja išankstinė pacientų registracijos sistema turėtų užtikrinti duomenų saugumą bei mažinti eiles pas gydytojus.

Pasak didžiausio „Media bičių“ akcininko ir bendrovės „Mano daktaras“ vadovo Tomo Balžeko, gydymo įstaigos, prisijungusios prie sistemos manodaktaras.lt, moka mokestį už pacientus, tuo metu Registrų centro sistema, sujungsianti privačias ir valstybines medicinos įstaigas, tokio mokesčio neprašys.

„Manome, kad tai pažeidžia lygiavertę konkurenciją (...) Valstybė nuo nulio kurdama visiškai naują įrankį ima stipriai konkuruoti su verslu, nors tokia sistema jau egzistuoja ir bendradarbiavimo galimybė visą laiką egzistavo. Modifikavus manodaktaras.lt sistemą ir įdiegus papildomus funkcionalumus buvo galima sutaupyti ir dalį valstybės lėšų, ir laiko“, – BNS tvirtino T. Balžekas.

Jis pabrėžė, kad nauja sistema kuriama Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva, ją be konkurso suprogramavo pats Registrų centras, todėl nėra žinomos ir sistemos kūrimo išlaidos.

„Mes buvome ministerijoje ir siūlėme naudoti mūsų sistemą vietoj naujos, sukviesti rinkos dalyvius pokalbiui ir naudoti jau išvystytus sprendimus PPP (viešosios ir privačios partnerystės – BNS) principu. Bet, aišku, mus ignoravo, programavo savo ir dabar paleidinėja, – sakė T. Balžekas.

Sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė patvirtino, kad su manodaktaras.lt kūrėjais buvo kalbama, tačiau bendradarbiavimo galimybių nerasta.

„Tokiu atveju (bendradarbiaujant su manodaktaras.lt – BNS) į išankstinės pacientų registracijos sistemą turėtų būti integruota ne tik ši, bet ir visos kitos verslo sukurtos registracijos sistemos. Tačiau tuomet būtų sudėtinga užtikrinti sklandų tokios daugialypės sistemos veikimą bei, svarbiausia, pacientų duomenų saugumą“, – komentare BNS nurodė L. Bušinskaitė-Šriubėnė.

Tačiau, anot jos, jei įstaigos jau turi savo pacientų registracijos sistemą ir nori ja toliau naudotis, joms bus pasiūlyta galimybė įsidiegti sąsają su Registrų centro sistema.

„Todėl gydymo įstaigos, kurios naudoja manodaktaras.lt registracijos sistemą, gali ją toliau naudoti kaip savo individualią sistemą ir šį rudenį įsidiegti reikiamas integracijas“, – teigė L. Bušinskaitė-Šriubėnė.

Tiek ji, tiek Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus pabrėžė, kad nauja sistema nėra kuriama – jau veikiantis portalas sergu.lt integruojamas į bendrą nacionalinę e. sveikatos sistemą.

„Nauja sistema nebuvo kuriama, yra numatyta sergu.lt integruoti į e.sveikatos sistemą siekiant užtikrinti vieningą, visiems pacientams ir gydymo įstaigoms prieinamą sistemą efektyviam pacientų srautų valdymui ir jų duomenų apsaugai“, – aiškino L. Bušinskaitė-Šriubėnė.

„Būtent ministerija, kuri yra tiek sergu.lt, tiek e. sveikatos informacinės sistemos valdytoja, priima visus su šių sistemų plėtra susijusius sprendimus, mes tik juos įgyvendiname, būdami šių sistemų tvarkytojai“, – BNS tvirtino M. Samkus.

Pasak jo, naujas išankstinės pacientų registracijos portalas jau veikia, šių metų pabaigoje į jį bus pradėtos integruoti sveikatos įstaigos.

Registrų centras jau pradėjo konsultacijas su didžiosiomis šalies sveikatos įstaigomis, sistemą jau išbandė Santaros klinikos, Centro ir Karoliniškių poliklinikos.

L. Bušinskaitės-Šriubėnės teigimu, prie išankstinės pacientų registracijos sistemos turės prisijungti visos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančios gydymo įstaigos.

„Gydymo įstaigos jau gali pasirašyti sutartis su Registrų centru ir naudotis išankstine pacientų registracijos sistema – jungtis prie jos ir registruoti pacientus elektroniniu būdu. Šiuo metu 30 gydymo įstaigų yra pasirašiusios sutartis ir planuoja mokymus darbuotojams“, – sakė L. Bušinskaitė-Šriubėnė.

„Gydymo įstaigos sistema naudosis nemokamai, turės padengti tik trumpųjų žinučių siuntimo pacientams kaštus“, – pridūrė ji.

Šiuo metu skirtingos įstaigos naudoja atskiras pacientų registracijos informacines sistemas, dėl to negalima vienoje vietoje matyti visų jų specialistų užimtumo ir efektyviau planuoti gydytojų darbo laiko.

Sveikatos įstaigos į Registrų centro sistemą bus prijungiamos palaipsniui, kol vyks įstaigų prijungimo procesas veiks ir portalas sergu.lt.

T. Balžeko duomenimis, naujoje Registrų centro sistemoje bus apie 900 sveikatos įstaigų, tuo tarpu manodaktaras.lt jų yra daugiau kaip 1,8 tūkst. ir jau įvykę beveik 750 tūkst. internetinių registracijų.

Šie reikalavimai įvesti nustatant tvarką, kaip bus tvarkomi pacientų ir sveikatos priežiūros įstaigų duomenys.

„Naujoji pacientų registracijos sistema sujungs daug skirtingų sveikatos priežiūros įstaigų informacinių sistemų, tad vieninga tvarka, informacinę visuomenę tenkinantys IT ištekliai ir aiškus reglamentavimas, kaip bus užtikrinamas šiose sistemose kaupiamų ir tvarkomų duomenų saugumas, yra būtini“, – pranešime cituojama sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė.

„Labai svarbu, kad sveikatos priežiūros įstaigos atsakingai ir toliaregiškai vertintų prisijungimą prie šios sistemos ne kaip prievolę, o būtiną sveikatos sistemos dalį, siekiant optimizuoti ir skaidrinti procesus. Dėl to laimės ir sveikatos priežiūros įstaigos, ir pacientai“, – pridūrė ji.

Patvirtinti dokumentai nustato saugumo politiką, paremtą naujausiais kibernetinio saugumo reikalavimais, kuri bus taikoma vystant visas elektroninės sveikatos informacines sistemas, teigiama pranešime.

Juose nustatyti pagrindiniai principai, veiklos kryptys, atsakomybės sritys, vieningi rizikos vertinimo kriterijai ir procesai.

Pacientai dėl šių pasikeitimų neturi patirti jokių nepatogumų, todėl perėjimą prie naujos sistemos vykdysime palaipsniui ir atsakingai.

Registrų centro sukurta naujoji išankstinė pacientų registracijos sistema pakeis portalą sergu.lt ir bus sujungta su e. sveikatos sistema.

Sistemą jau išbandė trys Vilniaus sveikatos priežiūros įstaigos: Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos, Centro poliklinika ir Karoliniškių poliklinika.

Kitą savaitę Registrų centras pradeda konsultacijas su didžiosiomis šalies sveikatos priežiūros įstaigomis, kurių metu aptars sistemų integracijos klausimus.

Šiuo metu skirtingos sveikatos priežiūros įstaigos naudoja atskiras pacientų registracijos informacines sistemas.

„Mūsų tikslas – užtikrinti, kad sukurta naujoji išankstinė pacientų registracijos sistema atitiktų pacientų ir specialistų lūkesčius. Pacientai dėl šių pasikeitimų neturi patirti jokių nepatogumų, todėl perėjimą prie naujos sistemos vykdysime palaipsniui ir atsakingai“, – pranešime cituojamas Registrų centro generalinis direktorius Saulius Urbanavičius.

Sveikatos priežiūros įstaigos į pacientų registravimo sistemos gamybinę aplinką bus prijungiamos palaipsniui. Kol visos sveikatos priežiūros įstaigos bus prijungtos prie naujosios sistemos, veiks ir portalas sergu.lt.

Šiuo metu veikiančios skirtingos pacientų registracijos sistemos neleidžia vienoje vietoje matyti visų sveikatos priežiūros įstaigų specialistų užimtumo, todėl sujungus e. sveikatą ir pacientų registravimo sistemą bus galima efektyviau planuoti gydytojų darbo laiką, o pacientai laiku gaus sveikatos priežiūros paslaugas, teigia Registrų centras.

Naujoje sistemoje bus apie 900 sveikatos priežiūros įstaigų.