Organizacija „Padėkime ereliams“ kviečia neabejingus žmones prisidėti prie paukščių gerovės.

„Patys ilgus metus atliekame ir publikuojame specialius tyrimus, sukaupėme daug žinių, kaip galima padėti šiems paukščiams, tačiau vien jų ir mūsų rankų – neužtenka. Todėl kviečiame prisidėti ir Jus!“ – kviečia jie.

„Vykdydami lizdų paieškas bei patikrą kasmet nuvažiuojame ir nueiname šimtus kilometrų, šiemet jau spėjome iškelti inkilų naminėms bei žvirblinėms pelėdoms, suremontuoti mažojo erelio rėksnio lizdą, uždėjome siųstuvą jūriniam ereliui (kuris, tikimės, padės atsakyti ne tik mokslinius, bet ir labai konkrečius gamtosauginius klausimus). Ir šalia viso to – kantrios, nuoseklios švietimo pastangos – ne tik Jums papasakoti, kokį turtą turime, ne tik leisti pažinti iš arčiau, sužinoti įdomybes, bet ir diskusijose bandyti apginti gamtos, paukščio interesą, paaiškinti, kodėl paukštį saugoti svarbu, kodėl reikia tiksliai žinoti, kur ir kaip... Jei palaikote šią mūsų veiklą, tuomet kviečiame prisidėti. Vienas iš paprasčiausių būdų – paskirti savo 1,2 % gyventojų pajamų mokesčių. Jums tai nieko papildomai nekainuos, tik laiką deklaracijai užpildyti, o mums tai – pažadas, kad ir toliau galėsime gerinti saugomų ir pažeidžiamų paukščių rūšių padėtį. Prisidėkite ir veikime kartu! Ačiū!“ – skatina prisidėti „Padėkime ereliams“ kolektyvas.

Pradinis projekto „Paukščiai – Lietuvos ambasadoriai“ tikslas buvo netradiciškai paminėti Lietuvos 100 metų jubiliejų, pasitelkiant saugomas migruojančių paukščių rūšis (specialiai pažymėti spalviniais žiedais). Tokie paukščiai kitose šalyse atpažįstami kaip esantys iš Lietuvos. Taip įvairiose šalyse garsinamas mūsų šalies vardas. Tačiau žieduojant sužinoma ne tik paukščio kilmės vieta, bet tai yra efektyvus ir pigiausias būdas nustatyti paukščių amžių, migracijos kelius, žiemojimo vietas, paukščių lytinės brandos amžių bei perėjimo teritorijų pasirinkimą, jauniklių dispersiją, populiacijų struktūrą, paukščių mirties priežastis, elgseną ir kt. 

Per keturis projekto metus (2017 – 2020 m.) spalviniais žiedais paženklinta per 500 plėšriųjų paukščių bei juodųjų gandrų jauniklių. Šie metai yra rekordiniai, tokiais žiedais šalyje paženklinti net 177 minėtų rūšių paukščiai. Apžieduoti 68 jūriniai ereliai, 59 juodieji gandrai, 34 mažieji ereliai rėksniai, 12 erelių žuvininkų, 3 juodieji pesliai ir 1 rudasis peslys.

Projektą „Paukščiai – Lietuvos ambasadoriai“ įgyvendina viešoji įstaiga „Gamtosaugos projektų vystymo fondas“, projekto partneris – Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus. Projekto atstovai dėkoja ir talkininkams, paukščių žieduotojams Dariui Musteikiui, Dariui Stončiui, Daivai ir Dariui Norkūnams bei daugeliui kitų, prisidėjusių prie šio sunkaus, bet prasmingo darbo.

„Apie žmones, kurie bris per pelkes su sunkiais kroviniais, lips į medį, nemiegos naktį, pamirš laisvalaikį ir dar dažnai patys už tai susimokės dėl to, kad paukščiams būtų geriau. Dar – apie žmones, kurie klausia, kurie palaiko, kurie supranta, nors tie paukščiai gal ir toli, gal ir tik virtualiai, gal ir norėtųsi iš arčiau, gyviau. Dar labiau apie tuos, kurie randa lizdą, siunčia, skambina, rūpinasi. Kurie keliauja kartu su mūsų ambasadoriais iki pat Afrikos gilumos, pergyvena, kai dykumose nėra ryšio... Taip, taip, čia apie jus, mūsų skaitytojai ir sekėjai, mūsų atrama ir parama – be jūsų būtų sunku būti ir mums – tiems lipantiems, einantiems, rašantiems“, – sako „Padėkime ereliams“ kolektyvas.

„Kilo toks noras paskaičiuoti ir patys nustebome. Kaip VšĮ gyvuojame nuo 2003 m., bet dauguma iš mūsų nedidelio būrelio plėšrių paukščių tyrimais ir apsauga užsiimame daug ilgiau. Ir per tą laiką iškelta/suremontuota daugiau kaip 500 plėšrių paukščių lizdų, per 700 inkilų pelėdoms. Darbus reiktų matuoti ne vien tuo – dar ir surastais ir apsaugotais lizdais, tyrimais ir juos vainikuojančiais moksliniais straipsniais, nes svarbiausias mūsų principas – tikslinga plėšrių paukščių apsauga, paremta faktais, žiniomis. Ne mažiau svarbi ir bene geriausiai matoma veikla – naujoviški metodai, kuomet mokslinės žinios renkamos pasitelkiant siųstuvus. Ir šalia viso to – kantrios, nuoseklios švietimo pastangos – ne tik jums papasakoti, kokį turtą turime, ne tik leisti pažinti iš arčiau, sužinoti įdomybes, bet ir diskusijose bandyti apginti gamtos, paukščio interesą, bandyti paaiškinti, kodėl paukštį saugoti svarbu, kodėl reikia tiksliai žinoti, kur ir kaip... Jei palaikote šią mūsų veiklą, tuomet kviečiame prisidėti. Vienas iš paprasčiausių būdų – paskirti savo 1,2 % gyventojų pajamų mokesčių. Jums tai nieko nekainuos (tik laiką deklaracijai užpildyti), o mums ir paukščiams, kurių apsaugos siekiame, – be galo svarbu“, – sako „Padėkime ereliams“ kolektyvas.

Ištirta visa šalies teritorija. Surasta beveik 400 natūralių jūrinių erelių lizdų. Duomenys apie lizdavietes įvesti į Aplinkos ministerijos saugomų buveinių, gyvūnų ir augalų rūšių registravimo informacinę sistemą bei pateikti Valstybinės miškų tarnybos miškų kadastrui. Iškelta per 120 dirbtinių lizdų šiems paukščiams. Veiksmai turėjo įtakos sustabdant ūkinius darbus miškuose prie erelių lizdų, gelbėti sužeisti ereliai ar iš lizdų iškritę jaunikliai. Pagal tarptautinę programą spalvotais žiedais apžieduoti 864 jūrinių erelių jaunikliai. Daug dėmesio skirta visuomenės švietimui. Surengta per 100 paskaitų, seminarų, mokymų, ekskursijų, kuriose dalyvavo per 4 tūkst. klausytojų. Apie projektą ir jo rezultatus išleisti kompaktiniai diskai, brošiūra, kalendoriai, lankstinukai, lipdukai. Parašyti moksliniai ir populiarūs straipsniai. Projekto rezultatai pristatyti TV ir radijo laidose. Paruošta ir įvairiose Lietuvos vietose eksponuojama fotografijų paroda „Jūrinis erelis Lietuvoje“. Įrengti informaciniai stendai Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje, Lietuvos zoologijos sode, Ventės rago ornitologinėje stotyje. 

Jūriniai ereliai sutinkami įvairiose Kauno rajono savivaldybės teritorijos vietose, kur yra tinkamos sąlygos jiems maitintis bei veistis. Tokios vietos yra prie Kauno marių, Novaraisčio ir Ežerėlio išeksploatuotų durpynų. Ištisus metus ereliai sutinkami prie Nemuno, Neries bei Nevėžio upių. Žiemojantys paukščiai stebimi ir pačiame Kauno mieste prie Nemuno. Kartais žiemą čia susirenka net 10-15 erelių. Paspaudus didesniems šalčiams jūriniai ereliai telkiasi prie neužšąlančios Nemuno atkarpos, kur gali pasigauti žuvies ar sumedžioti žiemojančių vandens paukščių. Prasidėjus erelių apsaugos projektui rajono teritorijoje nebuvo žinomos nei vienos perinčios jūrinių erelių poros. Pastaraisiais metais rajone priskaičiuojama 4 – 6 erelių poros. Pirma rajone perinti jūrinių erelių pora aptikta dar 2004 m. Dubravos miške. Vėliau jų lizdaviečių pavyko aptikti dar keliose rajono vietose – Raželių, Pajiesio, Kulautuvos, Lomankos, Karalgirio miškuose. Projekto metu jūrinius erelius pavyko įkurdinti ir Novaraisčio ornitologiniame draustinyje, kuriame erelių pora 2006 metais įsikūrė iškeltame dirbtiniame lizde. Šiais metais savivaldybės teritorijoje buvo žinomos keturios perinčios jūrinių erelių poros, kurių lizdavietės aptiktos Dubravos, Raželių, Lomankos ir Karalgirio miškuose. Nuo projekto pradžios rajono teritorijoje pavyko aptikti net 27 natūralius šių paukščių lizdus. Buvo iškelti septyni dirbtiniai lizdai. Pagal tarptautinę programą spalvotais žiedais Kauno rajone 2004-2019 m. apžieduoti 40 jūrinių erelių jaunikliai. Užaugę ir gimtus lizdus palikę ereliukai tapo savotiškais Kauno rajono ambasadoriais ir pasklido įvairiomis kryptimis. Keli žieduoti paukščiai vėliau stebėti įvairiose Lietuvos vietose. Toliausiai mūsų šalyje žieduotas erelis aptiktas Vengrijoje net už 1168 km nuo gimtojo lizdo.

Projekto vykdytojai dėkoja projektą parėmusiai Kauno rajono savivaldybei, o taip pat savivaldybės teritorijoje aktyviai talkinusiam Kauno marių regioninio parko biologui Mindaugui Kirstukui bei daugeliui kitų, prisidėjusių prie šių sunkių, bet prasmingų darbų.

Apie jūrinį erelį

Jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla) – didžiausias Lietuvoje perintis plėšrusis paukštis, kurio išskleistų sparnų tarpugalis siekia 2,4 m. Gyvena miškuose prie jūrų įlankų, didesnių upių, ežerų, žuvininkystės tvenkinių. Lizdus krauna 11-28 m aukštyje, medžiuose, augančiuose netoli atviros vietovės. Vidutinio dydžio lizdas yra 1,5 m pločio ir 1 m aukščio. Kiaušinius deda vasario pabaigoje-kovą. Dažniausiai sudeda 2-3, rečiau 1 ar 4  baltus kiaušinius. Peri 34-46 dienas. Lizduose išauga 1-3 jaunikliai. Maždaug po 70-90 dienų jie palieka lizdą. Žuvys ir vandens paukščiai – pagrindinis jūrinių erelių maistas. Kartais šie plėšrūnai medžioja ir žinduolius – ondatras, kiškius. Žiemą dažnai lesa dvėseną. Ši erelių rūšis saugoma tarptautiniu mastu. Įrašyta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą. Šalyje peri 150-170 jūrinių erelių porų.

Tikėtina, kad jūriniai ereliai nebuvo nustoję perėti Lietuvoje XX a. pradžioje ir viduryje, tačiau jų skaičius kaip ir visoje Europoje buvo gerokai sumažėjęs. Gausėti šie ereliai pradėjo tik per paskutinį XX amžiaus dešimtmetį. Manoma, kad šis gausėjimas susijęs su jūrinių erelių apsaugos pakilimu Europos šalyse ir agresyvių pesticidų (tokių kaip DDT) nebenaudojimas žemės ūkyje. Jūrinių erelių ir dabar tyko įvairios grėsmės, o jų kaltininkas dažniausiai yra žmogus. Cheminiai teršalai, su grobiu patekę į erelių organizmus tampa individų žūties priežastimi arba pasireiškia vėliau, kada paukščiai tampa nevaisingi, deda plono lukšto kiaušinius, kuriuos perintis paukštis tiesiog sutraiško. Be to,  šie paukščiai žūva neatsargiai nutūpę ant elektros stulpų nuo elektros iškrovos. Liūdniausia, kad jūriniai ereliai nukenčia ir nuo žmogaus rankos – jie virsta brakonierių trofėjais – iškamšomis. Akivaizdu, kad vis tik daugiausia žalos jūrinių erelių populiacijai daro ūkinė veikla miškuose. Žiemos pabaigoje ar pavasarį vykdant miško darbus, išbaidomi perintys ereliai, pražūva jų dėtys. Iškirtus brandžius medynus, ereliai nebetenka geriausių vietų savo lizdams, todėl sukraudami lizdus prastuose medžių išsišakojimuose, greitai juos ir praranda: lizdai pasvyra arba visiškai išbyra.

Sugrįžo ir iškart nuskubėjo prie lizdo Kaišiadorių rajone, kur jos jau laukė kiek anksčiau sugrįžęs patinas Kaunas. Kuo ypatingi šie ereliai, ne tik turintys vardus, bet ir stebimi puslapio sekėjų?

Mažieji ereliai rėksniai – tikri Europos gyventojai, didžioji jų pasaulinės populiacijos dalis gyvena būtent Europos sąjungos šalyse. Tačiau žiemoti šie paukščiai skrenda toli – į pietų ir pietryčių Afrikos valstybes. Nors mūsų Lietuva yra maža šalis, tačiau esame labai svarbūs šiai rūšiai: Lietuvoje gyvena net 10 proc. visų pasaulio mažųjų erelių rėksnių. Rūšis paplitusi visoje Lietuvoje, tačiau pastaruosius dešimtmečius dėl intensyvios žemdirbystės ir ūkininkavimo miškuose buvo stebėtas jų mažėjimas. Mažieji ereliai rėksniai įtraukti į saugomų rūšių sąrašą, saugomi pagal EB Paukščių direktyvą, saugomos visos žinomos jų lizdavietės, tačiau ir to kartais nepakanka. Norint užtikrinti tinkamą rūšies apsaugą, reikalingos kuo išsamesnės žinios apie rūšį, ne tik jos veisimosi vietoje, bet ir visame migracijos kelyje. Būtent todėl mažųjų erelių rėksnių pora Kaunas ir Metida buvo paženklinti GPS siųstuvais, leidžiančiais jau antrus metus stebėti, kur ir kaip skrenda šie ereliai.

Kaunui ir Metidai siųstuvai buvo uždėti 2017 metų vasaros pabaigoje Kaišiadorių rajone, netoli lizdo. Siųstuvai kas keliolika minučių fiksuoja tikslią erelių buvimo vietą, jų kūno padėtį, aktyvumą bei perduoda šiuos duomenis nuotoliniu būdu. Todėl žinome, kad tą rudenį ereliai į kelią pakilo atskirai, žiemoti skrido tuo pačiu keliu, nors nevienodais tempais. Skirtingai nei veisimosi metu Lietuvoje, žiemodami ereliai neprisiriša prie teritorijos, klajoja didelius atstumus. Ir nors dalis klajonių teritorijų persidengė, ši erelių pora tolimoje Afrikoje taip ir nesusitiko. Tačiau pernai pavasarį abu sėkmingai sugrįžo į tą patį mišką Kaišiadorių rajone, Kaunas įveikęs daugiau kaip 26 tūkstančius kilometrų, o Metida – net 32 tūkstančius! Ir visgi Metida smarkiai vėlavo sugrįžti, galbūt todėl ši pora pernai neperėjo, tačiau visą sezoną laikėsi kartu, susikrovė naują lizdą. Na, o rudenį vėl atskirai pakilo į skrydį ir šią žiemą praleido vėlgi ne kartu.