Nors proveržiai kuriant vakcinas nuo COVID-19 pakurstė viltis, kad pandemija pagaliau bus suvaldyta, didžiosios pasaulio dalies vis tiek laukia nelinksmas žiemos švenčių sezonas, kurį varžys karantino priemonės, ekonominiai rūpesčiai ir skaudžios netektys, ligai pareikalaujant tūkstančių gyvybių per dieną.
Jungtinėse Valstijose Padėkos dienos išvakarėse užfiksuotas didžiausias pastarąjį pusmetį paros mirčių skaičius.
Per Padėkos dieną šalyje paprastai vyksta šeimų susitikimai prie šventinės vakarienės stalo, ant kurio tradiciškai būna keptas kalakutas, bulvių košė, pyragas. Taip pat maisto bankai ir benamių prieglaudos tradiciškai tiekia karštą maistą nepasiturintiesiems, kuris tapo ypač svarbus šiais metais, kai pandemija nušlavė daugelio darbus ir pajamas.
„Po COVIDo savaičių ir mėnesių, po visų šitų nedarbo problemų gera jausti bendrumą“, – sakė Samitha Antwi (Samita Antvi), prieš Padėkos dieną gavusi maisto paketą iš organizacijos „Los Angeles Mission“.
„Karštas maistas sušildo širdį. Mano bendruomenėje mes jį vadiname maistu sielai“, – pridūrė kita eilėje stovėjusi moteris, Linn Hohl (Lin Hol).
JAV vyriausybės sveikatos apsaugos agentūra pirmą kartą paragino amerikiečius nekeliauti per Padėkos dienos šventes, tačiau šio patarimo paisė ne visi.
Trečiadienį sakydamas Padėkos dienai skirtą kalbą išrinktasis prezidentas Joe Bidenas taip pat prašė savo „pavargusių“ tėvynainių pasistengti ir saugotis ateinančius mėnesius, kol vakcinos taps prieinamos.
„Yra reali viltis, apčiuopiama viltis. Todėl laikykitės. Nepasiduokite nuovargiui“, – sakė J. Bidenas.
Nuo praėjusių metų pabaigos, kai centrinėje Kinijoje pasirodė naujasis koronavirusas, visame pasaulyje jau užregistruota per 60 mln. COVID-19 atvejų ir 1,4 mln. mirties nuo šios ligos atvejų, rodo naujienų agentūros AFP kaupiami oficialūs duomenys.
Oficialus užsikrėtimo atvejų skaičius – maždaug toks pats kaip visos Italijos gyventojų skaičius – tikriausiai atspindi tik dalį tikrojo pandemijos masto, nes daugeliui šalių trūksta testavimo pajėgumų.
Nors didžiausias pavojus dažniausiai gresia mažas pajamas gaunantiems kovos su pandemija fronto darbuotojams, nuo viruso taip pat nėra apsaugoti pasaulio turtingiausieji ir įtakingiausieji.
Ketvirtadienį pranešta, kad Švedijos princas Carlas Philipas ir jo žmona princesė Sofia tapo dar vienais karališkaisiais asmenimis, kuriems teko izoliuotis testais nustačius koronavirusinę infekciją COVID-19.
Atšaukiamas slidinėjimo sezonas?
Europoje, kur daugelis šalių ėmėsi griežtų suvaržymų koronaviruso plitimui sustabdyti, slidinėjimo kurortai tampa naujausiomis pandemijos aukomis.
Vokietija trečiadienį pranešė iki 2021 metų pratęsianti dėl epidemijos įvestus suvaržymus ir sieksianti susitarti su savo partnerėmis Europoje, kad slidinėjimo trasos liktų uždarytos iki sausio 10 dienos.
Per pirmąją koronaviruso bangą COVID-19 užsikrėtę turistai Europos slidinėjimo kurortuose daug prisidėjo prie viruso išplitimo visame žemyne.
Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pranešimo turinys beveik sutampa su diena anksčiau Prancūzijos paskelbtais planais uždaryti slidinėjimo kurortus iki metų pabaigos.
„Pasakysiu atvirai, kad tai nebus lengva, bet mes pabandysime“, – pareiškė A. Merkel.
Šis Berlyno ir Paryžiaus žingsnis supriešino sostines su kurortinių paslaugų tiekėjais ir žiemos turistų pamėgta Austrija prieš jiems svarbų žiemos atostogų sezoną.
Tačiau ES nepriklausančioje Šveicarijoje slidinėjimo kurortai lieka neuždaryti, nors juose patruliuoja policija, siekianti užtikrinti, kad slidinėtojai vykdytų dėl koronaviruso įvestus suvaržymus: dėvėtų kaukes ir laikytųsi socialinio atstumo.
Tuo metu Jungtinė Karalystė ir Prancūzija prabilo apie savo ketinimus netrukus švelninti karantino priemones, o Rusija vis dar bando išvengti visuotinio karantino, nors ketvirtadienį šalyje fiksuotas per parą patvirtintų užsikrėtimų ir pacientų mirčių skaičiaus rekordas.
Balkanuose augantys užsikrėtimų koronavirusu skaičiai daro spaudimą silpnai šalių sveikatos apsaugos sistemai, regiono vyriausybėms vis delsiant griežtinti suvaržymus, kad dar labiau nepaveiktų ekonomikos.
Šalys, kurios anksčiau sėkmingai tvarkėsi su virusu, tai pat įveda suvaržymus, kylant naujiems COVID-19 protrūkiams.
Pietų Korėja šią savaitę uždarė savo barus ir naktinius klubus, šaliai susiduriant su trečiąja koronaviruso banga ir registruojant didžiausią užsikrėtimų skaičių nuo kovo mėnesio.
Naujoji Zelandija susidūrė su šešiais naujais viruso atvejais, testais nustačius koronavirusinę infekciją COVID-19 šalyje viešintiems Pakistano kriketo komandos žaidėjams.
Ekonomikos nuosmukis
Geroms žinioms iš vakcinų kūrėjų pažadinus viltį finansų rinkose, ketvirtadienį daugumos vertybinių popierių kainos kilo.
Tačiau prekybininkai išlieka atsargūs, vertindami augantį užsikrėtimų skaičių, dėl kurių vyriausybės yra priverstos imtis griežtų suvaržymo priemonių.
Jungtinei Karalystei pranašaujamas didžiausias metinis ekonomikos nuosmukis per tris šimtmečius, o vyriausybė prognozuoja, kad dėl koronaviruso jos ekonomika susitrauks 11,3 procento.
Naujausi duomenys iš Jungtinių Valstijų išryškino tiesioginį pandemijos poveikį ekonomikoms ir jų ateityje laukiantį ilgą kelią.
Remiantis oficialiais duomenimis, uždarius barus ir restoranus didžiuosiuose miestuose, bedarbių pašalpų prašymų skaičius auga jau dvi savaitės iš eilės.
JAV pramogų milžinė bendrovė „Disney“ ketvirtadienį pranešė, kad dėl pandemijos 2021 metais planuoja 32 tūkstančiais sumažinti darbo vietų, pirmiausia – JAV atrakcionų ir pramogų parkuose.
Per praėjusį ketvirtį „Disney“ patyrė 4,7 mlrd. JAV dolerių (3,95 mlrd. eurų) nuostolių. Šis skaičius rodo, kokį smūgį bendrovei sudavė filmų gamybos sustabdymas arba nutraukimas, arba suvaržymai atrakcionų ir pramogų parkams.
