Planuojama, kad sienos stebėjimą, neteisėtos migracijos iš Baltarusijos užkardymą ir kitus su sienos apsauga susijusius veiksmus septyniolika Lietuvos pasieniečių vykdys problematiškiausiuose ruožuose koordinuojami Latvijos kolegų.
Į šią pagalbos misiją Lietuvos VSAT pareigūnai vyksta savo tarnybiniu transportu ir su savo ekipuote bei ginklais. Kaimynams padės pasieniečiai iš VSAT Pagėgių bei Vilniaus rinktinių, taip pat iš VSAT Specialiosios paskirties skyriaus bei Kriminalinių tyrimų valdybos.
Planuojama, kad jie Latvijos pasienyje su Baltarusija dirbs mažiausiai dvi savaites, vėliau sprendimai dėl tokios pagalbos bus priimami atsižvelgiant į situaciją prie kaimynų sienos su Baltarusija. Su šia komandiruote susijusios išlaidos dengiamos Lietuvos VSAT lėšomis.
Pastaruoju metu Latvija patiria itin didelį Baltarusijos organizuojamos neteisėtos migracijos spaudimą. Su šia šalimi Latvija turi keturis kartus trumpesnę sieną nei Lietuva su Baltarusija (atitinkamai 173 km ir 679 km). Į Latviją šiemet brovėsi penkis kartus daugiau neteisėtų migrantų nei į Lietuvą (antradienio duomenimis, atitinkamai 7 tūkst. 977 ir 1 tūkst. 623).
Pavyzdžiui, pastarąją savaitę kasdien iš Baltarusijos Latvijos sieną šturmuoja triženkliai atėjūnų skaičiai, kurių atvykimas prie sienos ir jų veiksmai, neabejojama, koordinuojami Baltarusijos tarnybų. Rekordinė per visą migracijos krizę buvo rugsėjo 10-oji, kai iš Baltarusijos į Latviją buvo neįleisti net 256 perėjūnai.
Beje, nuo Baltarusijos režimo sukeltos migracijos krizės pradžios 2021 m. vasarą iki 2023 m. pradžios Lietuva buvo didesnis rytinės kaimynės taikinys nei Latvija. Tiek 2021 m., tiek 2022 m. į Lietuvą bandė patekti dukart daugiau migrantų nei į Latviją.
Situacija pakito, kai 2022 m. pabaigoje prie didžiosios dalies Lietuvos sienos su Baltarusija buvo baigtas įrengti fizinis barjeras, sudarytas iš koncertinos piramidės ir apsauginės tvoros (išskyrus pavienes vietoves, kur tokio inžinerinio įrenginio statyba nebuvo įmanoma dėl gamtinių kliūčių – t. y. pelkės, vandens telkinių prieigos ir pan., tačiau čia siena yra kontroliuojama kitomis techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis).
Taip pat visa Lietuvos siena su Baltarusija yra kontroliuojama moderniomis vaizdo stebėjimo sistemomis, kuriomis fiksuojamas bet koks priartėjimas iš Baltarusijos pusės. Tokių pokyčių, įskaitant ir VSAT tobulinamas organizacines veiklos priemones pasienyje su Baltarusija, kompleksas galėjo turėti reikšmės šiemetiniams neteisėtos migracijos iš Baltarusijos krypčių pokyčiams.
Tiesa, dar daugiau neteisėtų migrantų šiemet apgręžė 418 km sieną su Baltarusija turinti Lenkija (20 tūkst. 672 asmenis).
Iš viso Lenkija, Lietuva ir Latvija nuo 2021 m. rugpjūčio pradžioje pradėtos taikyti apgręžimo politikos pradžios, vidurnakčio iš pirmadienio į antradienį duomenimis, iš Baltarusijos jau neleido įsibrauti 110 tūkst. 350 neteisėtų migrantų.
Daugiausiai apgręžimų per kiek daugiau nei dvejus metus atliko Lenkija – 72 tūkst. 117. Užpernai į šią šalį bandė patekti 36 tūkst. 448 neteisėti migrantai, pernai – 14 tūkst. 997, šiemet – 20 tūkst. 672.
Nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d., kuomet VSAT pareigūnams suteikta teisė apgręžti neleistinose vietose iš Baltarusijos bandančius sieną kirsti atėjūnus, jų Lietuvos pasieniečiai yra neįleidę 20 tūkst. 940. 2021 m. VSAT į Lietuvą iš Baltarusijos neleido neteisėtai patekti 8 tūkst. 106 tokiems užsieniečiams, 2022 m. – 11 tūkst. 211, o šiemet – 1 tūkst. 623) .
Latvija yra užkirtusi kelią iš Baltarusijos iš viso neteisėtai patekti 17 tūkst. 293 tokiems užsieniečiams (2021 m. – 4 tūkst. 26, pernai – 5 tūkst. 290, šiemet – 7 tūkst. 977).
