„Susidomėjimas ir poreikis gauti informaciją, pasikalbėti, išsikalbėti yra išaugęs bent septynis kartus, jei žiūrėtumėme skambučių srautus. Daugiausia tie skambučiai šiandien yra susiję su pandemija, koronavirusu, sveikatos ir buitiniais klausimais, pensijomis, pajamų deklaracijomis“, – spaudos konferencijoje Vyriausybėje ketvirtadienį sakė „Sidabrinės linijos“ vadovas Marius Čiuželis.

Anot jo, senjorai ir netgi jaunesni gyventojai teiraujasi ir dėl maisto pristatymo į namus galimybių, kitokios fizinės pagalbos – tokie skambučiai sudaro daugiau nei tris ketvirtadalius užklausų, o tiesioginiai klausimai dėl koronaviruso siekia apie 40 procentų.  

„Žmonėms tai rūpi, juolab, kad tai yra pažeidžiamiausia visuomenės grupė, jie karantine bus ilgiausiai, todėl jiems natūraliai neramu dėl ateities, dėl savęs, neramu dėl bendros situacijos“, – tvirtino M. Čiuželis.

Specialistas sako, kad paskambinusieji turi keturias galimybes rinktis, su kuo nori bendrauti: su savanoriu, su savo bendraamžiu, taip pat su psichologu arba dvasiniu konsultantu. Išaugus pagalbos poreikiui, prie „Sidabrinės linijos“ prisijungė apie 150 savanorių.

Medicinos psichologė Justina Belevičienė pataria nerimą jaučiantiems senjorams rūpintis savo savijauta, fizine būkle, taip pat skirti daug dėmesio asmeniniam saugumui.

„Į tai įeina ir pakankamas miegas, visavertė mityba, reguliari mankšta, pasimankštinimas namų ribose, taip pat ir saugumo laikymasis: dažnas dezinfekavimas, plovimas rankų, nėjimas iš namų“, – teigė J. Belevičienė.

Anot ekspertės, taip pat labai svarbu rūpintis savo psichika ir emocijomis, o jautresniems ji pataria žiūrėti žinias tik kartą per dieną.

„Normalu yra jausti nerimą, baimę karantino metu, liūdesį, pyktį, nusivylimą, tikrai bijoti to, kas laukia, svarbu pasirūpinti šiais jausmais. Jei nerimą stipriai didina žiniasklaida ir joje girdima informacija, svarbu apriboti tą informacijos srautą, galbūt vieną kartą per dieną pažiūrėti žinias ar du kartus, siekiant išvengti tos didelės perkrovos“, – patarė psichologė.

Ji ragino senjorus palaikyti bendravimą telefonu ar vaizdo skambučiais, nebūtinai su artimaisiais, bet ir su nepažįstamais bendraamžiais, ekspertais, savanoriais pasinaudojus „Sidabrine linija“, nes bendravimas mažina nerimą ir padeda išlaikyti stabilumą.

Karantinas šalyje galioja jau daugiau nei mėnesį, jo metu neveikia kultūros, laisvalaikio, švietimo ir ugdymo bei kitos įstaigos. Senjorams rekomenduojama neiti iš namų, o visiems viešose erdvėse būtina dėvėti apsaugines kaukes, laikytis saugaus atstumo vieniems nuo kitų.

Vyriausybė trečiadienį pratęsė karantiną iki gegužės 11 dienos, tačiau kiek atlaisvino jo režimą: nuo ketvirtadienio darbą gali atnaujinti visos parduotuvės, užtikrinančios saugumą, o nuo kitos savaitės galės veikti lauko kavinės, muziejai, bibliotekos, kirpyklos.

Duoklė vyresniajai kartai

„Karantino periodas yra sudėtingas visiems, ypatingai globos ir slaugos įstaigoms, kur gyvena vyresnio amžiaus, ligoti žmonės. Jiems koronavirusas – itin pavojingas, todėl jaučiame pareigą bei atsakomybę padėti, dalijamės apsaugos priemonėmis su tais, kam šiuo metu jų reikia labiausiai“, – teigia „Švyturio-Utenos alaus“ ir „Carlsberg“ Baltijos šalyse vadovas Rolandas Viršilas.

Bendrovė padovanojo po 500 respiratorių Utenos ir Klaipėdos senelių namams.

Pasak R. Viršilo, mintis aprūpinti šių miestų senelių namus taip trūkstamais respiratoriais kilo natūraliai, viešojoje erdvėje nuskambėjus žinioms, kad keli Lietuvoje veikiantys senelių namai tapo karštaisiais koronaviruso plitimo taškais. Labiausiai nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusiose Europos šalyse taip pat buvo pranešta apie daugybę senjorų mirčių būtent tokio pobūdžio įstaigose.

„Mūsų daryklos gimė ir augo Klaipėdoje bei Utenoje, čia gyvena ir dirba mūsų darbuotojai, jų tėvai, seneliai. Atiduodami savotišką duoklę šių kraštų bendruomenėms, visi kartu suremiame pečius ir darome, ką galime, kad kuo greičiau išliptume iš šios duobės ir įveiktume klastingą virusą“, – paramos senelių namams svarbą pabrėžia R. Viršilas.

Rolandas Viršilas. ŠUA nuotr.

Palaikomi medikai ir pažeidžiami gyventojai

„Švyturys-Utenos alus“ taip pat aktyviai prisideda prie paramos Lietuvos medikams tiek apsaugos priemonėmis, tiek savo gamintu vandeniu, gaiviaisiais gėrimais. Pirmoji parama pradėta teikti dar kovo pabaigoje – nuo tada šalies gydymo įstaigas – Vilniaus Santaros klinikas, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos ir Utenos ligonines pasiekė 70 tūkstančių vienetų vandens ir kitų gaiviųjų gėrimų. Dar maždaug 90 tūkst. buteliukų gaiviųjų gėrimų nukeliavo „Maisto bankui“, kuris remia nepasiturinčius šalies gyventojus. Utenos medikams pandemijos piko metu taip pat padovanoti šimtai respiratorių.

Bendrovės vadovas įsitikinęs, kad tokios visus paveikiančios nelaimės kaip koronaviruso pandemija metu kiekvienas pagal išgales turi prisidėti prie situacijos gerinimo, atsakingai laikytis karantino taisyklių.

„Nuo pat karantino pradžios aktyviai bendradarbiaujame su „Maisto banku“ ir Nacionaliniu savanorių koordinavimo centru tam, kad padėtume tiems, kuriems dabar dar sunkiau: socialiai remtiniems ir atskirtiems asmenims, sunkiai besiverčiančioms šeimoms, atokiose vietovėse gyvenantiems senjorams. Tikimės, kad šis mūsų indėlis padės kuo didesniam gyventojų ratui jaustis geriau“, – sako R. Viršilas.

Jo teigimu, „Švyturys-Utenos alus“ šiuo sunkiu metu numato ir toliau tęsti paramos iniciatyvas. Bendra šiuo laikotarpiu suteiktos paramos suma pažeidžiamoms visuomenės grupėms ir medikams jau viršija 100 tūkst. eurų.