Paskutinės praėjusių metų dienos popietę prekybos centre "Molas" vyrui pasidarė silpna ir jį ištiko klinikinė mirtis. Kol medikai vyko į nelaimės vietą, vyrą gaivino aplinkui buvę žmonės.

"Žmogų ištiko klinikinė mirtis. Vyras buvo sėkmingai atgaivintas ir išvežtas į Kauno klinikas. Iš pradžių gaivino praeiviai, o vėliau perėmė medikų brigada", – pasakojo Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties atstovė.

"Mole" vyrą ištikus klinikinei mirčiai, pirmieji gaivinti puolė praeiviai. K. Markauskaitės nuotr.

2020-ųjų pradžioje miesto centre, prie Kauno valstybinio muzikinio teatro, blogai pasijutus vyrui, aplinkiniai taip pat puolė į pagalbą. Kol į įvykio vietą vyko greitosios medicinos pagalbos ekipažas, dispečerinės darbuotojai neabejingiems praeiviams telefonu aiškino, kaip gelbėti žmogų. Tuo pačiu metu susisiekė su netoliese esančio "Miesto sodo" atstovais, kad šie skubiai atneštų čia saugomą defibriliatorių.

Barmenė Eligija pasakojo, kad, sulaukusi skambučio iš greitosios atstovų, griebė medicininę įrangą ir nubėgo į viešojo transporto stotelę. Ji pradėjo jungti aparatą, tačiau čia pat atvyko ir medikai, tad jie perėmė žmogaus gaivinimą į savo rankas. Jauna mergina pasakojo, kad tai buvo pirmas kartas, kai jai teko bent pabandyti panaudoti defibriliatorių. Kaip tai daryti, ji žinojo iš mokymų. Deja, nors vyrą medikai gaivino daugiau kaip valandą, tačiau jų pastangos buvo bevaisės.

Skaitytojo nuotr.

Dar vienam vyrui skubios pagalbos prireikė Kauno senamiestyje. Gatvėje parkritusiam asmeniui praeiviai pradėjo teikti pagalbą, iškvietė medikus, o suteikus skubią pagalbą, sunegalavęs vyras atsigavo ir pats nuėjo iki greitosios automobilio. Jis buvo išvežtas į gydymo įstaigą.

Skaitytojo nuotr.

Gaivino 326 kartus

Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties Vidaus medicininio audito padalinio vadovė Danutė Valaitienė "Kauno dienai" pasakojo, kad praėjusiais metais medikams žmones dažniausiai teko gaivinti namuose.

"Aplink esantys žmonės tikrai padeda, tik labai retais atvejais asmuo iki atvykstant medikams nebūna gaivintas aplinkinių, šeimos narių ar vadinamųjų mirties liudininkų. Žmonės yra geranoriški, – pastebėjo pašnekovė. – Praėjusiais metais dėl paplitusio koronaviruso viešose vietose gaivinti žmones teko rečiau nei užpernai, tačiau 2019-ųjų  pabaigoje žmonės itin noriai padėjo ir dažnai naudojo viešose vietose esančius defibriliatorius."

2020 m. Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties  brigados gaivinti vyko 326 kartus. "Iš jų su atkurta spontanine kraujotaka į ligoninės skubios pagalbos skyrių nuvežti 78 pacientai, tai sudaro  beveik 24 proc. visų gaivintų pacientų", – pasakojo D.Valaitienė. Didžioji dalis pacientų sirgo įvairiomis sunkiomis lėtinėmis ligomis, nuolat gydėsi, vartojo vaistus.

Kiekvienas gaivinimo atvejis yra savitai sudėtingas, nes ir aplinkybės, ir situacijos yra skirtingos.

"Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad pasaulyje akcentuojamas rodiklis, kuris nurodo išgyvenusių pacientų skaičių, kai nustatytas pradinis gaivinimo ritmas buvo skilvelių virpėjimas. Tai ritmas, kai nėra mechaninės širdies veiklos (širdis neplaka), tačiau yra išlikusi elektrinė širdies veikla. To paprasta akimi negalima įvertinti, todėl pagalbos veiksmai būtini kiekvienam. Nedelsiant pradėjus nepertraukiamus krūtinės ląstos paspaudimus ir panaudojus automatinį išorinį širdies defibriliatorių (AID), išgyvenamumo tikimybė padidėja 75 proc. Taip žmogui suteikiama galimybė išgyventi ir sugrįžti į gyvenimą. Netaikant krūtinės ląstos paspaudimų ir nenaudojant defibriliatoriaus, žmogaus išgyvenamumo galimybė kas minutę mažėja 10 proc., – pastebėjo Vidaus medicininio audito padalinio vadovė. – Pernai mūsų brigados susidūrė su 88 atvejais, kai pradinis ritmas buvo skilvelių virpėjimas ir iš jų spontaninė kraujotaka atkurta 41 atveju, tai sudarė apie 47 proc."

Anot specialistės, daugiausia gaivinimo atvejų, kai pradinis ritmas buvo skilvelių virpėjimas, GMP brigados fiksavo praėjusių metų sausį – devynis (iš viso gaivinti 36 pacientai – vienuolika atgaivinta), iš jų šeši pacientai nuvežti su gyvybinėmis funkcijomis į ligoninę. Po 29 gaivinimo atvejus buvo kovo, rugpjūčio ir gruodžio mėnesiais. Šiais mėnesiais atgaivintų pacientų, kurių pradinis ritmas buvo skilvelių virpėjimas, rodiklis siekė 50–67 proc.

"Kiekvienas gaivinimo atvejis yra savitai sudėtingas, nes ir aplinkybės, ir situacijos yra skirtingos, todėl medikai visuomet sielojasi. Praėję metai GMP brigadoms, kaip ir visiems Lietuvos medikams, buvo dar sudėtingesni dėl COVID-19 pandemijos. Darbą sunkino dėvimi apsauginiai drabužiai bei priemonės, reikalavimas išlaikyti saugumą. Jei žmogų būtina gaivinti, į įvykio vietą dažniausiai siunčiame dvi GMP brigadas", – sako pašnekovė.

Danutė Valaitienė. Asmeninio arch. nuotr.

Pagalba namuose

Apžvelgiant gaivinimo atvejus, 2020 m. dažniausiai mirtys įvyko namų aplinkoje. "Čia didžiajai daliai pacientų šeimos nariai, vadovaujant GMP dispečeriui, taikė krūtinės ląstos paspaudimus iki medikų atvykimo. Dėl savo artimojo jie tuos veiksmus atlikdavo nuoširdžiai, su dispečeriu kartu skaičiuodami, palaikydavo krūtinės ląstos paspaudimų greitį,  kartais pamiršdami net ir savo sveikatos problemas. Paskutinį metų mėnesį iš 29 gaivinimo atvejų tik du kartus medikai skubėjo į viešas vietas. Kartą vykta į žmogaus darbo vietą, kitąkart – į prekybos centrą. Abiem atvejais pradinis ritmas buvo skilvelių virpėjimas, tačiau vienas atvejis baigėsi sėkmingai, kitas – ne. Abiem atvejais, kol atvyko medikai, pagalbą teikė įvykio liudininkai, kurie pirmieji pastebėjo parkritusį žmogų. Visgi vienu atveju netikėtai ir per vėlai, tik po maždaug 30 min., buvo pastebėtas žmogus be gyvybės požymių. Didelė pagarba tiems žmonėms, kurie, būdami įvykio liudininkais, prisideda prie gyvybių išsaugojimo. Tokių pagarbos vertų žmonių mūsų visuomenėje yra vis daugiau", – sakė D.Valaitienė.

Greitosios medicininės pagalbos dispečeris, registruodamas iškvietimą pas galimai be gyvybės požymių esantį pacientą, užduoda skambinančiajam klausimą, ar netoliese yra AID.

Anot pašnekovės, dažniausiai žmonės atsako, kad nežino arba nežino, kas tai yra. "Akivaizdu, kad visuomenei dar trūksta informacijos, todėl aiški reklama prie įstaigų, prekybos centrų, kurie turi įsigiję AID, būtų svarbi ir naudinga informavimo priemonė. Įsigijusi AID įstaiga turėtų registruotis VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje ir AID vieta (adresas), laikas, kuriuo pasiekiamas AID, būtų nurodoma žemėlapyje. Tokiu atveju GPM dispečeris jau neklaus apie AID, o tiesiog matys sistemoje ir patars, kaip jį paimti ir panaudoti. Tokių sėkmingų atvejų, kai dispečeris patarė kaip kuo skubiau paimti ir panaudoti AID, buvo 2019 m., jie buvo aprašyti ir spaudoje", – pasakojo D.Valaitienė.

Kaip gaivinti?

Pamačius susmukusį be gyvybės ženklų gulintį žmogų, reikia atsiklaupti šalia, nestipriai rankomis pajudinti už pečių ir klausti, kas atsitiko. Jei žmogus neatsako, visiškai nereaguoja į aplinką – jis yra be sąmonės. Jei aplinkoje yra kitų žmonių, derėtų paprašyti jų pagalbos. Tada įvertinti, ar žmogus kvėpuoja. Atlošti galvą ir stengtis išgirsti, ar kvėpuoja, žiūrėti, ar kilnojasi krūtinės ląsta. Jei žmogus nekvėpuoja, daroma prielaida, kad pacientą ištiko klinikinė mirtis. Jei šalia yra kitų žmonių, vienam iš jų nurodyti skambinti 033, kviesti greitąją pagalbą. Jei esate vienas, reikėtų skambinti ir įjungti garsiakalbį, telefoną dėti šalia nukentėjusiojo, atsakyti į dispečerio užduodamus klausimus ir klausyti jo tolesnių nurodymų.

Oro įpūtimai atliekami tik turint apsaugos priemones ar gaivinant artimus žmones, visais kitais atvejais gaivinama atliekant krūtinės ląstos paspaudimus (išorinį širdies masažą).

Jei tai yra jūsų artimas žmogus, įpūtimus galite atlikti, tik prieš tai reikia išvalyti burną. Ją išvalome dviem pirštais medžiagos skiaute ar drabužio kraštu. Paspaudimų ir įpūtimų santykis – 30:2 (30 paspaudimų ir du įpūtimai). Darant įpūtimus apžiojame burną, pirštais užimame gaivinamojo nosį, kad įpučiamas oras ne išeitų per ją, o patektų į plaučius.

Vienos rankos delno pagrindas dedamas ant gaivinamojo krūtinkaulio vidurio. Kita ranka dedama tiesiai ant pirmosios rankos ir delno pagrindu spaudžiamas krūtinkaulis. Rankos per alkūnes turi būti tiesios, spaudžiama tiesiai žemyn. Krūtinė spaudžiama viršutinės kūno dalies svoriu, todėl gaivinančiojo pečių juosta turi būti virš gaivinamojo. Paspaudimų gylis – 5–6 cm, kitaip gaivinimas nebus efektyvus. Po paspaudimo gaivinamojo krūtinės ląsta turi visiškai sugrįžti į pradinę padėtį.

Paspaudimų greitis – 100–120 kartų per minutę. Reikia atlikti maždaug 500–600 krūtinės ląstos paspaudimų. Tai užtrunka apie 4 min.

Gaivinimas tęsiamas tol, kol atvyksta medikai arba gaivinamasis pradeda kvėpuoti ir vėl funkcionuoja kraujotakos sistema.

Naujagimiui užtenka tik įpūtimų ir dažnai kvėpavimas atsistato, o širdelė net nebūna sustojusi. Naujagimį būtina paguldyti šiltoje aplinkoje, ant kieto pagrindo, išvalyti burnytę ir nosį, sausai nušluostyti ir, glostant nugarytę, skatinti kvėpavimą. Kūdikėlį pradedame gaivinti nuo 20–30 įpūtimų per 30 sek., ir tik tada žiūrime, ar reikia tęsti gaivinimą, ar ne. Jei vaikelis nekvėpuoja ar kvėpčioja, atlikus įpūtimus, jis pradeda kvėpuoti – net nereikia atlikti krūtinės ląstos paspaudimų. Bet jei tenka atlikti krūtinės ląstos paspaudimus, tai atliekame uždėję du pirštus ant krūtinkaulio vidurio, spaudžiame 3–4 cm, 100–120 kartus per minutę. Gaivinimo ciklas – 30 ir 2 (30 paspaudimų ir du įpūtimai).

Jei gelbstimas 1–3 metų vaikas, užtenka krūtinę spausti vienos rankos delno pagrindu. 3–12 metų vaikai pradedami gaivinti nuo dviejų efektyvių įpūtimų, galima įpūsti ir penkis kartus, po kurių – 30 krūtinės ląstos paspaudimų, paskui šis ciklas – 30 ir 2 – kartojamas.