Didžiausia pagalbos prašymų dalis buvo susijusi su policijos kompetencijai priskiriamais įvykiais. Užregistruota 2728 policijai skirti prašymai, 1910 – greitajai medicinos pagalbai, 177 – priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, 23 – aplinkos apsaugai.

Iš viso pirmąją šių metų dieną buvo registruota 10771 skambučių. Tradiciškai daugiausia skambučių sulaukta tuoj po vidurnakčio: per pirmąją 2020-ųjų metų valandą užregistruota 700 skambučių, per antrąją – 592, per trečiąją – 602. Vėliau kas valandą jų skaičius mažėjo, susilygino su buvusiu prieš vidurnaktį. Mažiausiai skambučių užregistruota tarp 8 ir 9 valandos ryto – 193.

Naujametę naktį daugiausia pranešimų taip pat teko policijai. Nuo gruodžio 31 dienos 21 valandos iki sausio 1 dienos 9 valandos užregistruota 304 pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje, 208 pranešimai dėl konfliktų, 192 – dėl triukšmo. Tradiciškai sulaukta pasipiktinusių vyresnio amžiaus gyventojų skambučių dėl miestų gyvenamuosiuose rajonuose sprogdinamų fejerverkų.

Užregistruota 40 pranešimų dėl iš globos įstaigų pavieniui ar grupėmis išėjusių ir negrįžusių nepilnamečių. Dauguma jų taip paspruko nebe pirmą kartą.

Degė gyvenamieji, ūkiniai pastatai, šiukšlių konteineriai. Būta gelbėjimo darbų: šalinti ant važiuojamosios kelio dalies gulintys medžiai, padėta į butą patekti policijai. Sausio 1-ąją Vilniuje buvo rastas Antrojo pasaulinio karo laikų artilerijos sviedinys.

Greitosios medicinos pagalbos prireikė nukentėjusiems fejerverkų sprogdintojams, įvairaus dydžio traumas ir sužalojimus patyrusiems žmonėms.

Siekiant užtikrinti operatyvumą ir atsiliepti į kaip įmanoma daugiau skambučių, BPC Vilniaus ir Klaipėdos skyriuose tiek nakties, tiek dienos metu dirbo sustiprintos pamainos. Vidutinis atsiliepimo laikas buvo 6 sekundės, o iki 8 sekundžių buvo atsiliepta į 92 procentus skambučių.

Greičiausiai retam naujiena: psichologai jau nebesiginčija dėl to, kad viena nerimo ar nuotaikos sutrikimų priežasčių – socialinės medijos. Visai logiška – nuolatos jose matydamas pažįstamų nuotraukas su pinakoladomis po palme ar sužadėtuvėmis prie Eifelio bokšto imi manyti, jog pats gyveni pilkai ir nevykusiai. Bet yra ir kitas aspektas, atrodo, vis dar nepelnytai pamirštamas. Didžiulis žinių srautas apie aplink vykstančias negandas jautresniam žmogui nupaišo žiauraus, neteisingo ir liūdno pasaulio paveikslą. Bet ne tik tai. Poetas Davidas Jonesas yra rašęs, kad gebėjimas išgyventi viską stipriai yra ir palaima, ir prakeiksmas (It is both a blessing / And a curse / To feel everything / So very deeply angl.). Ne pyragai šiandien tiems, kuriems skauda ne vien tik tada, kai iš kojos spardoma galva – jų.

Turbūt bet kuriam, dar galutinai nesupuvusiam morališkai, vienas nemalonesnių jausmų yra žinojimas, kad galėjai padėti kitam, bet nepadėjai. Kadaise buvo laikai, kai tos pagalbos paprašyti reikėjo beldžiantis į duris. O štai dabar pakanka atsidaryti naršyklę ir kraupsti: dėl smagumo sužaloti gyvūnai, niekam nereikalingi senoliai, gyvenimo nuskriausti vaikai ar milijonas kitas barelių naftos, kartkartėmis išsiliejančių į vandenyną. Supranti, jog nei gyvenimo, nei jo santaupų nepakaktų visiškai šių problemų išspręsti. Gali nuo ryto iki vakaro pasirašinėti peticijas, aukoti visus uždirbamus pinigus šuniukų ir kačiukų gerovei ar savanoriauti gydydamas Afrikos vaikus, bet jei tą darysi vienas, pastangos tebus lašas teršalų nuspalvintoje jūroje.

Gali nuo ryto iki vakaro pasirašinėti peticijas, aukoti visus uždirbamus pinigus šuniukų ir kačiukų gerovei ar savanoriauti gydydamas Afrikos vaikus, bet jei tą darysi vienas, pastangos tebus lašas teršalų nuspalvintoje jūroje.

Dėl to kai kas ir pasirenka eiti lengvesniu keliu ir nesikišti, jei kiškis svetimas. Vis tiek jie vieni nieko nepakeis, kam vargintis? Žiauri tiesa, bet kai kur moterys vis dar mokomos šaukti "Gaisras!", jeigu jas prievartauja. Taip aplinkiniai, pamanę, kad ugnis gali pasiglemžti jų brangų asmeninį turtą, į pagalbą atskubės greičiau. Bent jau man baugoka gyventi tokioje visuomenėje. O jums?

Žinoma, galima kritikuoti feisbuko puslapius, kuriuos šiandien turi kone kiekvienas globa bei parama užsiimantis fondas. Tačiau ar verta pykti ant to, kas tiesiog atspindi realybę? Ar tai ne tas pats, kaip trankyti veidrodį dėl to, kad veidas jame kreivas? Galima guostis, kad bent pats esi padorus žmogus, nusenusių senelių iš namų neišvaręs ar vaikus auginantis be grūmojimo girtu kumščiu, tad neprivalai klausytis tavęs neliečiančių verkšlenimų. Na taip, pradėti nuo savęs visuomet pirmas ir labai svarbus žingsnis. Tik vargu, ar jo pakanka pasaulyje, kuriame gyvename šiandien. Ypač, jeigu norisi, kad šis būtų gražus ne vien užtrenkus namų duris iš vidaus.

Jei nebūtų skriaudėjų, nereiktų ir gelbėtojų. Gyventume visi laimingi ir besišypsantys už savųjų baltų tvorelių kaip tame "Nusivylusių namų šeimininkių" užmiesčio kvartale. Bet kol kas taip nėra. Ir kol atsiranda tokių, kurie žaloja bei griauna, verkiant reikalingi tie, kurie gėrio balansą nors minimaliai, bet pasistengs atkurti. Ar bent nesiputos ir netrukdys tiems, kurie tą daro. O tuomet ir kolektyvinė sąžinė švaresnė bus, ir rytojus šviesesnis, ir gal net naujienų srautas – su vis mažiau graudžių pagalbos šauksmų.

Didžiausia pagalbos prašymų dalis buvo susijusi su policijos kompetencijai priskiriamais įvykiais. Užregistruota 2446 prašymai skirti policijai, 1696 – greitajai medicinos pagalbai, 152 – priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai.

Tradiciškai daugiausia skambučių sulaukta tuoj po vidurnakčio: jei paskutinę valandą iki Naujųjų būta 439 skambučių, tai per pirmąją 2019-ųjų metų valandą užregistruota 744 skambučiai, per antrąją – 618.

Naujametę naktį daugiausia pranešimų taip pat teko policijai. Nuo gruodžio 31 d. 22 val. iki sausio 1 d. 7 val. užregistruota 241 pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, 189 pranešimai dėl konfliktų, 177 – dėl triukšmo. Pirmosiomis minutėmis po vidurnakčio gauti pranešimai dėl muštynių viešose vietose Rukloje ir Panevėžyje. Muštynių liudininkais Panevėžyje tapo daug šventiniais fejerverkais besigėrinčių daugiabučio gyventojų, todėl dėl jų sulaukta net aštuonių skambučių. Nepažįstamo asmens sumuštam 55-erių metų vyrui prireikė ir medikų pagalbos: jam nustatyta lūpos, kairio antakio žaizdos, nosies kaulų ir viršutinio žandikaulio lūžimas.

Naujametę naktį taip pat sulaukta net 56 pranešimų apie dingusius asmenis – daugiausia dėl iš globos įstaigų išėjusių ir negrįžusių nepilnamečių.

Degė gyvenamieji, ūkiniai pastatai, automobiliai. Daug pranešimų gauta ir dėl degančių konteinerių: ugniagesiams gelbėtojams juos teko gesinti net 30 kartų. Pirmąją Naujųjų metų dieną 14 kartų vykta šalinti nuvirtusių medžių. Būta ir kitų gelbėjimo darbų: Jonavoje iš namo rūsio iškelta į jį įkritusi ir susižalojusi moteris, Vilniuje, panaudojus hidraulinę įrangą, iš daugiabučio namo lifto vaduoti užstrigę žmonės. Teko vykti ir į pagalbą policijai, negalėjusiai patekti į butą Vilniuje, kuriame slėpėsi neblaivūs asmenys, prieš tai šaudę iš ginklo ir smurtavę prieš praeivius.

Greitosios medicinos pagalbos prireikė nukentėjusiems fejerverkų sprogdintojams, įvairaus dydžio traumas, sužalojimus ir sveikatos sutrikimus patyrusiems žmonėms.

Didžiausia ir tragiškiausia nelaimė įvyko Marijampolėje, kur susidūrus automobiliams žuvo 3 ir buvo sužeisti 3 žmonės.

Siekiant užtikrinti operatyvumą ir atsiliepti į kaip įmanoma daugiau skambučių, naujametę naktį BPC Vilniaus skyriuje budėjo 25, o Klaipėdos skyriuje – 20 darbuotojų.

Po kelerių metų pagalbos prašančiųjų skambučius visoje Lietuvoje priims tik Vilniaus ir Klaipėdos bendrojo pagalbos centro padaliniai. Viso regiono skambučius jau dabar priiminėja Klaipėdos skyrius, todėl darbuotojai didesnio krūvio nesibaimina.

Vykdant prieš kelerius metus prasidėjusią reformą, mažinama Bendrojo pagalbos centro (BPC) padalinių.

Baigus pertvarkas, visoje Lietuvoje pagalbos prašančiųjų skambučiai bus priimami tik dviejuose padaliniuose – Vilniuje ir Klaipėdoje.

Šiuo metu Lietuvoje veikia penki BPC skyriai – Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje ir Panevėžyje. Jau nuo šių metų vasaros nebeliks Panevėžio skyriaus.

Vis dėlto Klaipėdos skyriuje pastarosios permainos įvyko dar prieš metus, tad nieko naujo nebesitikima. Viso regiono skambučiai jau dabar skrieja uostamiesčio operatoriams.

"Mes jau dabar priimame viso regiono ir pusės Lietuvos skambučius. Daugiau permainų nesitikime", – konstatavo BPC Klaipėdos skyriaus viršininkas Rolandas Milius.

Reformos gairėse numatyta, kad mažinant padalinių skaičių, juos prijungiant prie Klaipėdos ir Vilniaus, šiuose turėtų didėti darbuotojų skaičius.

Vis dėlto kol kas didinti personalo nesirengiama. "Jeigu bus pinigų, bus ir etatų, tačiau dabar to neplanuojame", – nukirto R.Milius.

Šiuo metu vienoje pamainoje dirba apie 15 operatorių, jų skaičių lemia užimtumas.

Per dieną operatoriai atsiliepia vidutiniškai į 4 tūkst. skambučių.

Statistika rodo, kad 40 proc. moksleivių turi psichikos sveikatos problemų, tačiau gauti psichologinę pagalbą šiems vaikams yra labai ribotos galimybės, LRT radijo laidoje „60 minučių“ ketvirtadienį sakė „Vaikų linijos“ vadovas psichologas Robertas Povilaitis.

„Darbuojuosi įstaigoje, kuri labai daug kalbasi su vaikais. Per metus atsiliepiame į 1,5 tūkst. vaikų skambučių, tačiau mums prisiskambinti kasmet bandoma apie 4 mln. kartų, – apgailestauja R. Povilaitis. – Kiek beatidarytume linijų, kiek pailgintume darbo laiką, visada yra lavina skambučių.“

Psichologo teigimu, įvairių paslaugų vaikams ir šeimoms, skirtų padėti įveikti įvairias psichikos sveikatos problemas, srityje Lietuva taip pat tikrai dar turi pasitempti.

„Žinoma, šiek tiek tos pagalbos yra švietimo sistemoje. Pedagoginės-psichologinės tarnybos padeda vaikams ir šeimoms, jei yra tam tikrų mokymosi sunkumų, tačiau sveikatos sistemoje juntamas didžiulis psichologinės pagalbos stygius. Bandžiau skaičiuoti, kiek iš viso Lietuvoje yra psichologų, lyginau su Norvegija. Rezultatai – liūdinantys: Lietuvoje turime septynis psichologus 100 tūkst. gyventojų, Norvegijoje tam pačiam gyventojų skaičiui tenka 67 psichologai“, – apgailestauja R. Povilaitis.

Daugybė skambučių į „Vaikų liniją“ ir dar didesnis mėginimų prisiskambinti skaičius, anot R. Povilaičio, patvirtina tai, kad realios psichologinės pagalbos jiems labai trūksta. O tokios pagalbos trūkumas kartais gali turėti itin skaudžių pasekmių.

„Žmonėms trūksta suvokimo, kas yra psichikos problema. Tai yra sunkių išgyvenimų sukeltas stresas, negebėjimas koncentruoti dėmesio, nerimas, baimė. Labai gerai, jei yra žmonių, su kuriais galime pasidalinti tais sunkumais, kartu ieškoti išeities. Bet kartais sunkumai įveikia mus. Milžiniško skausmo nebepakeliantis žmogus kartais, deja, pakelia ranką prieš save“, – kalba psichologas.

„Vaikų linijos“ tyrimo duomenimis, jauni žmonės, kurie vaikystėje turėjo keturias arba daugiau neigiamų patirčių, bandė žudytis 13 kartų dažniau nei tie, kurie tų patirčių neturėjo. Neigiamomis patirtimis įvardijamos tėvų skyrybos, piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtas šeimoje ar mokykloje.

„Vaikui tampa labai sunku įveikti šias patirtis, susikaupusios jos tarsi sprogsta. Jei nėra pagalbos iš šalies, jie gali palūžti, pamėginti žudytis“, – pažymi R. Povilaitis.

Jau 17 metų veikiančios „Vaikų linijos“ patirtis rodo, kad dažniausiai dėl savo problemų skambina paaugliai. Dažniausi jų klausimai ir problemos yra susiję su bendraamžiais. Jaunuoliai jaučiasi vieniši, kalba apie nesutarimus, patyčias mokykloje, namuose.

Tačiau psichologas pastebi esant ir teigiamų pokyčių vaikų psichikos problemoms įtakos galinčioje turėti aplinkoje: „2004 metais, kai inicijavome kompaniją „Be patyčių“, labai daug žmonių klausdavo, kodėl tokią problemą keliame. Šiandien galima matyti labai teigiamų pokyčių. Patyčių problema mokyklose ir darželiuose yra vis labiau pastebima, su ja bandoma kovoti. Mažėja besityčiojančių ir patyčias patiriančių vaikų. Tai yra sritis, kur šviesos lopinėlis yra matomas.“