JAV Kapitolijaus policijos pareiškime nenurodoma vyro tapatybė ir nekalbama apie galimus jo motyvus.

Šiuo metu Kongresas atostogauja, o policija teigė, kad „neatrodo, jog šis vyras būtų taikęsis į kokius nors Kongreso narius“.

Netoli JAV Kapitolijaus yra ir Aukščiausiasis Teismas, vis dar aptvertas apsauginėmis tvoromis po skaldančio sprendimo dėl abortų.

Incidentas įvyko išaugus įtampai, o socialiniuose tinkluose padaugėjus grasinimų po to, kai iš buvusio prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) rezidencijos Floridoje per reidą buvo paimtos kelios dėžės slaptų vyriausybės dokumentų.

Policijos pranešime teigiama, kad vyras netrukus po 4 val. vietos (11 val. Lietuvos) laiku automobiliu rėžėsi į barikadą ties Rytų Kapitolijaus gatvės ir 2-osios gatvės sankirta.

„Kol tas vyras išlipo iš automobilio, šį apėmė liepsnos, – sakoma pareiškime. – Tada tas vyras paleido kelis šūvius į orą.“

Kai pareigūnai, reaguodami į šūvių garsus, prisiartino prie vyro. Jis nusižudė.

Daugiau niekas nenukentėjo.

Tyrimui dėl šio vyro vadovauja sostinės policijos departamentas.

JAV Kapitolijaus policijos viršininkas Thomas Mangeris (Tomas Mangeris) sakė, kad pareigūnai laukia, kol apie žūtį bus pranešta vyro artimiesiems.

„Mes žinome, kad šis asmuo per pastaruosius maždaug 10 metų turėjo kriminalinę praeitį“, – Th. Mangerį cituoja leidinys „Politico“.

„Tačiau šiuo metu nėra nieko, kas jį sietų su kuo nors čia, Kapitolijuje“, – teigė pareigūnas.

Pernai užpuoliko automobiliui prasiveržus pro apsaugą prie JAV Kapitolijaus komplekso Vašingtone, žuvo vienas ir buvo sužeistas dar vienas Kapitolijaus policijos pareigūnas.

Užpuoliko automobiliui galiausiai įsirėžus į užtvarą, jis iš jo iššoko ir grasindamas peiliu puolė pareigūnus, o šie jį nušovė. Per išpuolį žuvo policijos veteranas Williamas Evansas (Viljamas Evansas).

Karas – viena didžiausių žmonių baimių, kuri pas mus tapo gyva, kai Lietuva priėmė iš karo zonos pabėgusius žmones ir išgirdo jų pasakojimus.

Siaubą kelia ir kasdienis žinių srautas iš Ukrainos frontų. Todėl natūralu, kad žmonės dažniau ieško psichologinės pagalbos ir skambina nemokamomis linijomis.

"Pastarieji įvykiai žmones ypač slegia, nes yra daug sumaišties, daug nežinios, pasimetimo, nerimo dėl ateities. Šitą mes stipriai jaučiame iš visų skambinančiųjų. Tenka ir žmonėms iš Ukrainos padėti. Vis dėlto pabėgėlių skambučiai nėra dažni. Mes netgi patys jiems siūlome psichologinę pagalbą, nes jie atvykę iš tų karštų rajonų, kai kurie netekę artimųjų, todėl jiems yra labai sunku", – kalbėjo D.Puidokienė.

Pasak jos, centro savanoriai, dirbantys tiek pagalbos vyrams, tiek ir pagalbos moterims linijose, nėra specialiai ruošiami karo situacijai, bet jie yra profesionaliai apmokyti, kaip teikti emocinę paramą netekties atveju.

Nepasirengę: D.Puidokienė mano, kad dėl patirtų išgyvenimų karo pabėgėliams dar neatslūgo šokas ir jie kol kas neieško psichologinės pagalbos. V. Skaraičio / BNS nuotr.

"Rusiškai mokantys savanoriai teikia pagalbą ukrainiečiams ir, sakyčiau, jiems visai neblogai sekasi. Žinoma, jie panaudojo ir savo žinias bei įgūdžius iš darbo pagalbos linijoje patirties", – tikino D.Puidokienė.

Nuo karo Ukrainoje pradžios skambučių skaičius psichologinės pagalbos linijose esą yra gerokai išaugęs. Vis dėlto ukrainiečiai šios pagalbos dar ne itin ieško.

"Pati savo namuose esu priėmusi penkias moteris iš Ukrainos – dvi mamas su dukromis. Ir matau, kad ir kaip joms sunku, jos nelinkusios kreiptis psichologinės pagalbos. Jos atvyko čia gelbėdamos savo paaugles dukras nuo smurto, nes ten dabar ypač daug prievartos atvejų. Joms siūliau, kad jos ir pas mus centre galėtų gauti psichologinę pagalbą, sakė, jog pagalvos. Man jų atsargumas suprantamas, nes panašu, kad šoko būsena joms nepraėjo. Dar reikia šiek tiek laiko, jos žino, kur pagalba teikiama, ir kai bus pasiruošusios, kreipsis", – įsitikinusi D.Puidokienė.

Kaip praneša policija, gruodžio 25 d., apie 12. 30 val., į Vilniaus ligoninę iš namų pristatytas 15-metis.

Jis į ligoninę pristatytas dėl pjautinių žaizdų.

Aplinkybės tikslinamos.

Penktadienį apie 7.50 val. Klaipėdoje, vadinamojoje Kairių gatvėje, kuri mažai gyvenama, ją aplanko tik grybautojai ar kiti gyventojai, išėję pasivaikščioti su savo augintiniais, buvo rastas nenustatytos tapatybės ir lyties kūnas irimo stadijoje.

Šios apylinkės neretai pasirenkamos asmenų, nusprendusių nusižudyti. Pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti.

Tai rodo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) 2020 m. rudenį atlikto aukštųjų mokyklų studentų tyrimo rezultatai. Jame iš viso dalyvavo 2412 studentų.

Daugiau nei ketvirtadalis studijuojančių jaunuolių nebuvo patenkinti savo sveikata. Daugiau nei trečdalis jų dažnai jautė nervinę įtampą, susirūpinimą, jiems dažnai buvo sunku susikaupti. Beveik trečdaliui iš jų dažnai buvo sunku užmigti ar prastai miegojo, nenorėjo nieko veikti, jautė apatiją. 28 proc. studentų dažnai jautėsi liūdni, prislėgti, 26 proc. – vieniši, o 22 proc. – dažnai buvo irzlūs, blogos nuotaikos. Sąlyginai nemaža dalis (13 proc.) studentų dažnai patyrė panikos priepuolius. Net 28 proc. studentų nurodė, kad kuriuo nors gyvenimo laikotarpiu galvojo apie savižudybę.

Be to, net 23 proc. tyrime dalyvavusių studentų nurodė, kad jų savijauta pablogėjo 2020 m. pavasarį įvesto karantino metu.

NTAKD direktoriaus prof. dr. Renaldo Čiužo teigimu, studentų savijauta ir gerovė kelia nerimą ir susirūpinimą. Iš tyrimo rezultatų matyti, kad aukštosiose mokyklose studijuojantiems jaunuoliams stinga streso įveikos ir miego higienos įgūdžių.

„Net sulaukus studijų amžiaus svarbu formuoti sveikatai palankius streso įveikimo bei kitus socialinius emocinius įgūdžius. Ypač svarbu ugdyti tinkamus miego įpročius, nes kokybiškas miegas – geros emocinės savijautos pagrindas. Be to, tai gali padėti išvengti ne tik tiesioginių psichikos sveikatos problemų, bet ir rizikingų, sveikatai žalingų streso įveikimo ar kitų problemų sprendimo būdų. Pavyzdžiui, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, siekiant sumažinti stresą, nerimą ar tiesiog lengviau užmigti“, – sako NTAKD vadovas.

Tyrimas taip pat parodė, kad studentai dažniau rinkosi vartoti psichoaktyviąsias medžiagas dėl raminančio, o ne stimuliuojančio jų poveikio. Siekdami sumažinti dėl studijų patiriamą stresą, atsipalaiduoti, lengviau užmigti, per pastaruosius metus trečdalis respondentų nurodė būtent šiuo tikslu vartoję alkoholį ir nikotino turinčius gaminius, 13 proc. – receptinius vaistus, o 8 proc. – narkotikus.

Siekdami pagerinti studijų rezultatus, padidinti produktyvumą, darbingumą, motyvaciją atlikti užduotis beveik pusė studijuojančių jaunuolių vartojo energinius gėrimus ir kitus kofeino turinčius produktus. 23 proc. jų šiuo tikslu vartojo nikotino turinčius gaminius ir 11 proc. – alkoholį. Net 8 proc. studentų būtent dėl to vartojo receptinius vaistus, o 4 proc. – narkotikus.

Pastebima, kad psichoaktyviąsias medžiagas vartoję studentai dalį sveikatos ir gerovės rodiklių įvertino ženkliai prasčiau nei jų nevartoję. Ypač tie, kurie psichoaktyviąsias medžiagas vartojo norėdami sumažinti dėl studijų patiriamą stresą, atsipalaiduoti ar tiesiog lengviau užmigti.

Nedidelė dalis (6-9 proc.) tyrime dalyvavusių studentų nesutiko, kad šeima ir draugai juos supranta bei palaiko, o 11 proc. nežinojo, kur reikėtų kreiptis pagalbos iškilus sunkumams. Be to, dalis respondentų papildomai išsakė poreikį, kad turėtų būti didinamas psichologinės pagalbos prieinamumas studijuojančiam jaunimui.

Tad labai svarbu aktyviau ir tikslingiau informuoti studentus apie psichologinės pagalbos galimybes, įstaigas, kurių specialistai teikia tokią pagalbą, taip pat telefonines pagalbos linijas, kurios sudaro galimybes greitai ir nemokamai gauti konsultacijas ir patarimus iškilus sunkumams. Be abejo, svarbu įvertinti, ar tokių paslaugų Lietuvoje pakanka, ar jos lengvai pasiekiamos, prieinamos ir pakankamai patrauklios studentams, kad jie kreiptųsi pagalbos.