„Prezidentas norėtų, kad būtų vadinamieji teisingi mokesčiai. Pagal Gitaną Nausėdą tai yra –  nesvarbu, iš kokio šaltinio gavai pajamas, svarbu, kad jos būtų vienodai apmokestinamos. Ir tas vienodas apmokestinimas, kurį galima prilyginti su gyventojų pajamų apmokestinimu, tai yra 20 proc. Nesvarbu, ar dividendų pavidalu, ar per individualią veiklą gaunamas dideles pajamas – daugiau 35 tūkst. eurų per metus – kad visi pasiektų vienodą tarifą“, – Žinių radijui sakė P. Mačiulis.

Jis atmetė būgštavimus, jog siūlymai neigiamai paveiks smulkųjį verslą. 

„Labai dažnai, kai palieti individualią veiklą, pasigirsta tokių minčių, kad negalima liesti smulkaus verslo. Tai, prezidento nuomone, tie, kas yra smulkieji (...), jų negalima liesti ir jie turi turėti savo lengvatinius tarifus, prasidedant nuo 5 proc. ir taip toliau. Kalba apie tuos, kurie uždirba per metus tiek, kiek premjeras. Tai jau jų traktuoti kaip amatininkų ir pačių mažiausių verslininkų, ko gero, negalima“, – sakė P. Mačiulis.

Anot jo, prezidento iniciatyvos ir Vyriausybės pozicija „daugumoje vietų sutampa“.

Jis taip pat užsiminė, kad pensininkai nuo kitų metu galbūt gaus didesnes pensijas, nei planuota.

„Finansų ministerija jau yra pasakiusi ir, kiek mes žinome, jau ir juodraštyje kitų metų biudžeto, panašu, kad bus įrašyta ta nuostata ir keičiami tie koeficientai, jog pensijos, kaip pagrindinis prezidento iškeltas prioritetas šiame etape, didės daugiau negu buvo planuota iš pradžių“, – sakė P. Mačiulis.

„Kalbama dabar apie papildomus 20 mln. eurų, kad tam galėtų būti skirta. Vėlgi prezidentas siūlo šitoje vietoje nesustoti, 20 mln. eurų neišgelbės situacijos, tam reiktų ir papildomų pajamų“, – pridūrė jis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis spalį sakė, kad vidutinė senatvės pensija dėl indeksavimo kitąmet turėtų augti 8,11 proc. iki 374 eurų, o vidutinė pensija su būtinuoju stažu turėtų pasiekti 395 eurus.

Anot jo, tai būtų pirmas kartas, kai senatvės pensijos didės sparčiau nei darbo užmokestis. Finansų ministerija prognozuoja, kad vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių kitąmet didės 7,4 procento.

2018 metais įvesta pensijų indeksavimo formulė pensijų didėjimą susieja su darbo užmokesčio fondo augimu. G. Nausėda siūlo palaipsniui kelti indeksavimo koeficientą, kad artimiausius penkerius metus pensijų augimas lenktų algų kilimo tempą.

Prancūzijoje penkis mėnesius nerimstant smurtiniams „geltonųjų liemenių“ protestams, šalies prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pristatė savo politinį atsaką į protestus.

Prezidentas teigė, kad po beveik pusės metų antivyriausybinių „geltonųjų liemenių“ protestų, kurie kartais virsdavo smurtiniais, „viešoji tvarka šalyje privalo būti atkurta“.

Pasisakydamas Prancūzijos vadovas paskelbė apie priemones, kuriomis siekiama numalšinti „Geltonųjų liemenių“ protestuotojų įniršį ir nusivylimą.

E. Macronas pažadėjo gerokai sumažinti pajamų mokesčius vidurinės klasės darbininkams. Pasak prezidento, jis nori „sumažinti mokesčius maksimaliam skaičiui piliečių“.

„Permokos visada pirmiausia grąžinamos tiems gyventojams, kurie deklaracijas pateikia laiku, be klaidų, – sako VMI prie FM Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė. – VMI sąrašus permokų grąžinimui sudaro atsitiktine tvarka. Nuo šiandien pavedimai į gyventojų sąskaitas bus atliekami kiekvieną darbo dieną, atsižvelgiant į savivaldybių biudžetų pajamas. Susidariusias permokas visiems pasinaudojusiems gyventojų pajamų mokesčio lengvata VMI grąžins iki liepos 31 d.“

VMI paaiškina, kad mokesčio permoka grąžinama tada, kai gyventojas yra pateikęs ar patikslinęs visas privalomas ankstesnių metų pajamų deklaracijas, nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas.

Pažymėtina, jog VMI vis dar sulaukia patikslintų duomenų iš trečiųjų šaltinių (Lietuvos komercinių bankų ir kitų kredito įstaigų, gyvybės draudimo bendrovių, aukštųjų mokyklų, profesinio mokymo ir kt. įstaigų) apie gyventojų sumokėtas gyvybės draudimo įmokas, už suteiktas paskolas gyvenamajam būstui statyti arba įsigyti sumokėtas palūkanas, įmokas už studijas, studijų įmokoms mokėti skirtas paskolas bei gyventojų sumokėtas pensijų draudimo įmokas į pensijų kaupimo fondus ir kt. Dėl to deklaracijas jau pateikę gyventojai turėtų pasitikrinti, ar jų preliminarios deklaracijos nėra atnaujintos, ar trečiųjų asmenų VMI pateiktų duomenų pažymoje yra naujų duomenų ir ar jie visi perkelti į naujai suformuotą preliminarią pajamų deklaraciją. Nustačius, kad ne visi duomenys buvo deklaruoti, reikėtų pateikti patikslintą deklaraciją. Tą galima padaryti paprastai – prisijungus prie Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS).

VMI pažymi, jog pajamų deklaracijos turėtų nepamiršti pateikti tie gyventojai, kurie pernai vykdė įregistruotą individualią veiklą, turėjo verslo liudijimus (net ir tuo atveju, jei negavo pajamų), pardavė tris metus neišlaikytą nuosavybėje transporto priemonę ar dešimt metų neišlaikytą nuosavybėje nekilnojamąjį turtą, gavo nuomos pajamų iš gyventojų, bet kokių pajamų iš užsienio valstybės ir pan.

Deklaruoti pajamas turi ir tie gyventojai, kuriems buvo pritaikytas per didelis neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), ir dėl to privalu sumokėti dalį gyventojų pajamų mokesčio, arba norintys susigrąžinti permoką dėl pritaikyto ne viso NPD.

Kaip ir kasmet, deklaruoti pajamas taip pat turi gyventojai, kurie privalo pateikti turto deklaracijas dėl jų ar jų sutuoktinių užimamų pareigų (politikai, tarnautojai ir kt.) ir, be abejo, gyventojai, norintys pasinaudoti mokesčių lengvatomis bei susigrąžinti dalį mokesčių.

Pajamas už 2018 metus turi deklaruoti apie 702 tūkst. gyventojų, iš jų beveik 311 tūkst. gyventojų deklaracijas jau pateikė. Turto deklaracijas turi pateikti beveik 99 tūkst. gyventojų, iš jų deklaracijas pateikė – 33 tūkst. gyventojų. Nors iki deklaravimo termino pabaigos, gegužės 2 dienos, dar liko kiek daugiau nei dvi savaitės, gyventojų prašoma pajamų deklaravimo neatidėti paskutinei dienai.

Naujausiais duomenimis, nuo metų pradžios už visus mokestinius laikotarpius iš viso gauta apie 959 tūkst. pajamų ir 42 tūkst. turto deklaracijų, prašymų skirti dalį pajamų mokesčio paramai – apie 115 tūkst. Nuo metų pradžios už visus mokestinius laikotarpius pajamų deklaracijas pateikė daugiau nei 787 tūkst. gyventojų.

Daugiau nei 493 tūkst. gyventojų pateikė deklaracijas su grąžintina GPM suma, jiems bus grąžinta apie 112 mln. eurų GPM permokų suma. Apie 185 tūkst. gyventojų pateikė deklaracijas su mokėtina GPM suma, jie turės sumokėti 85 mln. eurų GPM.

Praėjusiais metais 319 tūkst. gyventojų deklaravo 135,9 mln. eurų mokėtino gyventojų pajamų mokesčio (GPM). 742 tūkst. gyventojų VMI grąžino 117,6 mln. eurų GPM permokos.

VMI taip pat primena, kad 2019 m. pirmą pusmetį, iki š. m. liepos 1 d., visiems mokesčių mokėtojams yra suteikiama vienintelė galimybė deklaruoti praeityje pamirštas pajamas ir mokesčius sumokėti be jokių delspinigių ar baudų. Tokia proga yra suteikiama pirmą bei vienintelį kartą ir ateityje analogiška galimybe pasinaudoti mokesčių mokėtojai nebegalės. Atleidimas nuo delspinigių ir baudų už praeityje nesumokėtus mokesčius taikomas visiems – ir gyventojams, ir įmonėms, jei jie nėra bankrutuojantys / bankrutavę ar restruktūrizuojami.

Norėdami pasinaudoti šia galimybe gyventojai turi pateikti arba patikslinti senas deklaracijas t. y. už 2014-2017 m. Deklaravus praeityje pamirštas pajamas, mokesčius nuo jų reikia sumokėti per 20 dienų, tačiau mokesčių mokėtojai gali sudaryti ir periodinių mokėjimų grafiką – iki 2 metų laikotarpiui. Nuo metų pradžios jau 343 gyventojai ir įmonės sudarė periodinio mokėjimo grafikus bendrai 2,82 mln. eurų sumai.

Finansų ministerija siūlo nuo 5 iki 10 metų ilginti nekilnojamojo turto (NT) išlaikymo laikotarpį, po kurio pajamos iš NT perleidimo yra neapmokestinamos, rašo "Lietuvos žinios".

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojo Kęstučio Glavecko nuomone, siūloma pataisa gali tapti trukdžiu visos šalies ekonomikos augimui, nes šiuo metu dalis naujų NT objektų statoma pritraukus individualių investuotojų.

K. Glavecko nuomone, vargu ar yra kokia nors priežastis, verčianti dabartinį NT išlaikymo laikotarpį ilginti, juolab kad anksčiau buvo taikomas 3 metų terminas. Anot parlamentaro, galbūt vertėtų pasvarstyti, ar nereikėtų įvesti sandorio mokesčio, kurį privalėtų mokėti visi be išimčių ir jis būtų socialiai teisingesnis.