Pasak Vilniaus apskrities policijos, tyrimą sostinės kriminalistai pradėjo gavę informaciją, kad mažmenine naujų automobilių dalių prekyba besiverčiančios įmonės akcininkas ir direktorius apgaulingai tvarko apskaitą ir nuslepia didžiąją dalį gautų pajamų.

Pareigūnai nustatė, kad įtariamieji veikdami naudojosi Lietuvoje ir užsienyje registruotomis įmonėmis, klastojo buhalterinius duomenis, slėpė tikrus pirktų ir parduotų detalių kiekius ir už jų pardavimą gautas pajamas.

Policijai sulaikius įtariamuosius, vieno jų namuose rasta 30 tūkst. eurų, kurių kilmė bus tiriama. Taip pat paimti tyrimui reikšmingi dokumentai ir daiktai.

Ikiteisminį tyrimą dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo bei apgaulingo apskaitos tvarkymo kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai.

Teisėsauga nustatinėja valstybei padarytą žalą.

Jis nuslėpė daugiau nei 140 mln. dolerių pensinių pajamų, planuotų gauti iš investuotojų.

C. Ghosnas turės sumokėti 1 mln. dolerių baudą ir jam 10 metų bus uždrausta užimti korporacijų vadovo pareigas, sakoma SEC pranešime.

Bendrovė „Nissan“ turės sumokėti 15 mln. dolerių baudą. SEC taip pat nubaudė buvusį tarybos narį Gregą Kelly'į, kuris C. Ghosnui padėjo sukčiauti.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (AVMI), patikrinusi, iš kokių lėšų viena sutuoktinių pora įsigijo per milijono vertės namą Palangos centre, nustatė, kad sutuoktiniai nedeklaravo daugiau nei 160 tūkst. eurų pajamų, gautų iš dviračių nuomos.

Tokiu būdu galimai siekta išvengti mokesčių, tarp jų ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) - padidinus deklaruotas pajamas atsirado prievolė registruotis PVM mokėtoju ir į biudžetą sumokėti apie 50 tūkst. eurų PVM, antradienį pranešė Klaipėdos AVMI. 

„Mokesčių inspekcija patikrinimą pradėjo įvertinusi VMI turimus ir kitų šaltinių duomenis, pagal kuriuos namą ir sklypą Palangoje įsigijusiems sutuoktiniams pritrūko pajamų patirtoms išlaidoms pagrįsti. Nustatyta, kad būstui įsigyti buvo paimta, o vėliau grąžinta solidi banko paskola. Į sąskaitas bankuose nuolat buvo įnešamos nemažos grynųjų pinigų sumos, kuriomis buvo dengiamos nekilnojamojo turto įsigijimo išlaidos. Nors sutuoktiniai buvo įsigiję verslo liudijimus dviračių nuomos veiklai ir kasmet deklaruodavo gautas pajamas, tokios sumos jų deklaracijose neatsispindėjo“, - sakė Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktorė Gražina Rimkienė.

Visai ką kita atskleidė palangiškių pildyti individualios veiklos pajamų apskaitos žurnalai. Paaiškėjo, kad per pastaruosius penkerius metus gautos pajamos iš dviračių nuomos buvo apie 160 tūkst. eurų (apie 0,6 mln. litų) didesnės, nei oficialiai deklaruota Metinėse pajamų deklaracijose. Sutuoktiniai bandė teisintis, esą pajamų skirtumas susidarė todėl, kad  deklaracijose vietoj gautų pajamų pagal verslo liudijimą jie nurodydavo gauto pelno sumas. 

„Tokiais paaiškinimais gyventojai dažniausiai ir bando pagrįsti savo „klaidas“ pajamų deklaracijose, kai akivaizdžiai nedeklaruojamos visos gautos pajamos. Tačiau tikroji priežastis neretai yra kita – bandymas išvengti PVM“, - sakė G.Rimkienė.

Įvertinus vieno iš sutuoktinių pateiktas patikslintas GPM 2009-2013 metų deklaracijas paaiškėjo, kad gautos pajamos iš individualios veiklos viršijo nustatytą PVM ribą. Gyventojas dėl šios priežasties jau anksčiau turėjo registruotis PVM mokėtoju, teikti deklaracijas bei mokėti PVM, tačiau  apie 50 tūkst. eurų (apie 170 tūkst. litų) PVM į biudžetą sumokėjo tik sulaukęs mokesčių inspekcijos patikrinimo. Tokiais atvejais, delsiant sumokėti mokesčius, yra skaičiuojami ir delspinigiai.

Klaipėdos AVMI 2014 metais dėl galimo vengimo deklaruoti pajamas ir mokesčius, registruoti vykdomą ekonominę veiklą ar registruotis PVM mokėtojais atliko per 1,8 tūkst. gyventojų patikrinimų, nustatė per 14,2 mln. eurų neapskaitytų pajamų, priskaičiavo per 3,3 mln. eurų mokėtinų mokesčių, iš jų PVM – 0,4 mln. eurų.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) išaiškino bendrovę, įtariamą nuslėpus 2,6 mln. litų pajamų.

Kaip antradienį pranešė FNTT, automobilius iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) perpardavinėjusi bendrovė, naudodamasi keliose valstybėse įsteigtomis įmonėmis, kaip spėjama, nesumokėjo apie 500 tūkst. litų mokesčių.

Bendrovės savininkui ir penkiems šešėliniams neregistruotą ir neteisėtą veiklą vykdžiusiems automobilių prekeiviams pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, neteisėtos ūkinės komercinės veiklos. Byloje tiriamos aplinkybės ir dėl galimo nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimo, vadinamojo pinigų plovimo.

FNTT Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) specialistai surinko duomenis, kad automobilių prekeiviai JAV aukcionuose įsigydavo mažai naudotas kelerių metų senumo transporto priemones ir organizuodavo jų pargabenimą į Lietuvą.

Automobiliai buvo remontuojami ir parduodami Vokietijos, Švedijos, Rusijos, Kazachstano ir Lietuvos gyventojams. Nustatyta, kad slėpdami tikrąsias gaunamas pajamas ir šešėlinės veiklos mastą, įtariamieji savo vardu nebuvo įsteigę įmonių ir neįregistravę savo veiklos VMI. 

Atsiskaitymams už JAV įsigytus automobilius automobilių prekeiviai naudojosi šešių Lietuvoje, Kipre ir Latvijoje įsteigtų įmonių paslaugomis. Pastarosios bendrovės ne tik atlikdavo piniginius pervedimus už perkamus automobilius, bet ir tvarkydavo Lietuvoje muitinės procedūras.

Vengiant mokėti muito, pridėtinės vertės, pelno mokesčius, automobilių kainos būdavo sumažinamos iki nerealiai žemų kainų: suklastojus automobilio importo ir pardavimo dokumentus, prabangi transporto priemonė būdavo įvertinta tik 5–10 tūkst. litų, kai tuo tarpu pirkėjas už automobilį realiai sumokėdavo apie 130 tūkst. litų.

Atskleista, kad dokumentai buvo klastojami visose šešėlinės prekybos grandyse: suklastotuose dokumentuose buvo įrašoma, kad automobiliai parduodami Latvijos ar Kipro įmonėms, nors faktiškai automobiliai iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto buvo pervežami tiesiai į nelegalias automobilių remonto dirbtuves Lietuvoje.

Ikiteisminio tyrimo metu pas įtariamuosius buvo rasti suremontuoti ar remontuojami automobiliai, kurių kaina siekia beveik 800 tūkst. litų. Siekiant užtikrinti galimus civilinius ieškinius dėl nesumokėtų mokesčių valstybei bei galimą turto konfiskavimą, buvo apribotos nuosavybės teisės į šiuos automobilius.

FNTT teigimu, tyrimo metu surinkti duomenys leidžia daryti prielaidą, kad šešėlinės veiklos mastas, importuojant naudotus automobilius iš JAV, išplitęs labai plačiai. Šioje veikloje dalyvauja daug pavienių fizinių asmenų, legaliai negaunančių jokių pajamų, kurie daugelį metų naudojasi priedangos įmonių, klastojančių dokumentus paslaugomis. Taip yra ne tik nuslepiami mokesčiai, bet ir sudaroma palanki terpė dideliam asmenų skaičiui vykdyti nelegalią veiklą.