Ministerija savo žvalgybos duomenų suvestinėje nurodė, kad nuožmaus ukrainiečių priešinimosi Mariupolyje išvargintos čia esančios Rusijos pajėgos prieš galimą perdislokavimą turi būti iš naujo aprūpintos įranga, o tai gali būti ilgas procesas.

„Tačiau Rusijos generolai junta spaudimą sparčiai įgyvendinti operatyvinius tikslus. Tai reiškia, kad Rusija greičiausiai perdislokuos savo pajėgas be tinkamo jų parengimo, taip rizikuodama tolesniu jų efektyvumo sumažėjimu“, – teigiama suvestinėje.

Ministerija pridūrė, kad Mariupolio „Azovstal“ gamykloje iki šiol veikiausiai pasidavė maždaug 1 700 Ukrainos karių, o objekte lieka nežinomas jų skaičius.

Ministerija savo naujausioje žvalgybos duomenų suvestinėje nurodė, kad apie tai pranešė pats Minskas ir kartu paskelbė apie gynybos, artilerijos ir raketų dalinių dislokavimą poligonuose šalies Vakaruose.

„Baltarusijos pajėgų buvimas netoli sienos veikiausiai įtvirtins čia esančius Ukrainos karius ir jie negalės būti perdislokuoti į Donbasą“, – teigė ministerija.

Tačiau suvestinėje nurodoma, kad, nepaisant ankstesnių spėlionių, Baltarusijos karinės pajėgos iki šiol tiesiogiai nedalyvavo karo veiksmuose. Šios šalies prezidentas, artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas Aliaksandras Lukašenka esą „galimai bando subalansuoti paramą Rusijos invazijai su siekiu išvengti tiesioginio dalyvavimo kare, nes rizikuoja Vakarų sankcijomis, Ukrainos kerštu ir galimu Baltarusijos kariuomenės nepasitenkinimu“.

„Rusijos karinių pajėgų nuolatinis buvimas, jei būtų priimtas tas sprendimas, būtų didelis iššūkis mums saugumo prasme, tiek Lietuvai, tiek Lenkijai, NATO visai, bet ypač Ukrainai, nes Rusijos pajėgos būtų ir iš Šiaurės ir reikėtų papildomų sprendimų, tačiau šiuo metu, kad konkrečiai vyktų pasiruošimas, nematome“, – žurnalistams Seime sakė R. Karoblis.

Ministras tuo pačiu pažymėjo, kad tuo atveju, jei Baltarusijai vadovauti liktų dabartinis Aliaksandro Lukašenkos režimas, reikės stebėti, „koks bus tolesnis Baltarusijos ir Rusijos suartėjimas, jungimasis į bendrą sąjungą, konkrečiai, kokia tai bus kaina, kurią A. Lukašenka mokės Rusijai“.

Krašto apsaugos ministras trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pristatė turimus duomenis apie situaciją kaimyninėje Baltarusijoje. Politinės krizės krečiamoje Baltarusijoje praėjusią savaitę prasidėjo taktinės rusų ir baltarusių kariuomenių pratybos „Slavų brolija“ – jos, Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, truks iki rugsėjo 25-osios, dalyvaujant per 800 karių su maždaug 170 technikos vienetų iš abiejų šalių.

R. Karoblis teigė, jog į Baltarusijoje vykstančias karines pratybas buvo mesti didesni pajėgumai, tačiau ypatingo karinio suaktyvėjimo nėra. „Šiuo metu nematome ženklų, kad po šių pratybų (Rusijos pajėgos) liktų, tam turėtų būti ir logistiniai sprendimai, ir kiti susiję kausimai“, – teigė ministras.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigė, kad karinių grėsmių nėra, nors matyti „labai daug parodomųjų aspektų“.

„Nereikia bijoti dėl kažkokių karinių grėsmių, tikrai to nėra, labai daug yra parodomųjų aspektų, karine prasme. Daug kas atitinka sezoniškumą, iš anksto suplanuotų pratybų scenarijus, tik galbūt paaitrinama tam tikrais informacinio karo elementais“, – sakė L. Kasčiūnas.

„Iš esmės karinių grėsmių nėra, klausimas esminis – kas vyks ir kaip vyks, jei Rusija, išnaudodama padidėjusią A. Lukašenkos priklausomybę nuo jų, bandys įgyvendinti absorbavimo scenarijų, kokie procesai gali prasidėti, kontingento dislokavimas, bazių kūrimas ir visa kita. Šiaip minutei nėra tokių apraiškų, bet klausimas yra strateginio planavimo, ilgalaikiškumo“, – kalbėjo komiteto posėdžiui vadovavęs parlamentaras.

Turkijos gynybos ministerija paskelbė, kad į Šiaurės Iraką po apšaudymo raketomis ir artilerijos sviediniais, kurie smogė daugiau kaip 150 taikinių, įžengė kovos sraigtasparnių ir dronų remiami „komandosai“.

Ministerija pridūrė, kad operacija „Claw-Tiger“ buvo pradėta „neseniai padaugėjus mūsų policijos nuovadų ir karinių bazių užpuolimų“ netoli Irako sienos.

Sekmadienį Turkija vykdė aviacijos smūgius kurdų sukilėlių pozicijoms Irako šiaurėje, į kuriuos piktai sureagavo Irakas, pavadinęs juos „suverenumo pažeidimu“.

Turkų kariuomenė reguliariai vykdo operacijas prieš Kurdistano darbininkų partiją (PKK) Turkijos pietryčiuose ir šios grupuotės užnugario bazes Irako šiaurėje,

Sekmadienį vakare per operaciją „Claw-Eagle“ buvo suduota smūgių PKK bazėms Irako šiauriniuose Kandilio, Sindžaro ir Hakurko regionuose.

„Natūrali teisė“

Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano ((Redžepo Tajipo Erdohano) valdančiosios partijos atstovas teisino Turkijos veiksmus.

„Turkija tęsia veiksmingą kovą su terorizmu naudodamasi savo teisėmis pagal tarptautinę teisę“, – tviteryje parašė Omeras Celikas (Emeras Čelikas).

„Tai mūsų natūraliausia teisė ir pareiga: kovoti su teroristais, puolančiais mūsų sienas, piliečius ir saugumo pajėgas“, – sakė jis.

Nuo 1984 metų sukilimą prieš Turkijos vyriausybę tęsiančią PKK Ankara ir jos sąjungininkės Vakaruose laiko teroristine organizacija.

Per šį sukilimą, kuris atsinaujino 2015 metais žlugus dvejus metus galiojusiam ugnies nutraukimui, žuvo dešimtys tūkstančių žmonių.

Šiaurės Irako autonominė kurdų administracija atvirai neduoda leidimo PKK bazėms, bet jas toleruoja.

Irakas dėl sekmadienio reidų iškvietė Turkijos pasiuntinį Bagdade Fatihą Yildizą (Fatichą Jildizą).

Ambasadorius tviteryje parašė informavęs Irako pareigūnus, kad Turkija „bet kur kovos su PKK“, jei Irakas „nesiims jokių žingsnių“ PKK išvaryti.