Pranciškus padėkojo kadenciją baigiančiam R. Bruelhartui už darbą Finansų informacijos valdybos (Autorita di Informazione Finanziaria, AIF) tarybos pirmininko poste. Vatikanas sakė, kad jo įpėdinio vardas bus paskelbtas ateinančią savaitę.
AIF taryba išreiškė visišką palaikymą įstaigos vadovybei po spalio 1-ąją surengto reido, atlikto po policijos tyrimo dėl vieno Vatikano nekilnojamojo turto sandorio Londone, bet šis balsavimas neatitaisė žalos, padarytos Šventojo Sosto tarptautiniam įvaizdžiui.
AIF bendradarbiauja su daugelio šalių finansų žvalgybos institucijomis, prisidėdama prie kovos su pinigų plovimu, mokesčių slėpimu ir kitų finansinių nusikaltimų. Pareigūnai reiškė nerimą, kad šalys ateityje gali būti mažiau linkusios dalytis su AIF konfidencialia informacija, nes ji lengvai gali patekti į Vatikano policijos rankas.
Kratos orderyje, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AP, Vatikano prokurorai nurodė, kad AIF veiksmai per minėtą nekilnojamojo turto sandorį buvo „neskaidrūs, o agentūros direktorius Tommaso Di Ruzza (Tomazas Di Ruca) kaltintas palaikęs ryšius su viena Londono advokatų kontora.
Atrodo, kad prokurorai nesuprato, jog AIF bendradarbiavo su Britanijos finansų žvalgybos padaliniu, siekusiu sučiupti vieną verslininką, mėginusį apgauti Šventąjį Sostą sudarant nekilnojamojo turto sandorį.
Vatikano valstybės sekretoriatas skyrė 150 mln. eurų išlaikyti prabangiam gyvenamajam namui Londono elitiniame Čelsio rajone, tačiau dešimtys milijonų eurų nusėdo vieno tarpininko, kuris rūpinosi šiuo projektu, kišenėse.
Valstybės sekretoriatas 2018 metais nusprendė nupirkti šį pastatą ir teikė pagalbą Didžiosios Britanijos tarnyboms, kad tarpininkas būtų sučiuptas. Vis dėlto Vatikano bankas ir generalinio auditoriaus biuras perspėjo Šventojo Sosto prokuratūrą, kad šis pirkinys atrodo įtartinas, todėl buvo surengta reidų AIF ir Valstybės sekretoriato biuruose.
Dėl to Vatikano tyrimas atrodo veikiau atspindintis vidinę kovą dėl įtakos tarp Šventojo Sosto banko iš vienos pusės ir Valstybės sekretoriato ir AIF – iš kitos. Šių nesutarimų objektas veikiausiai yra sekretoriato valdomi dideli finansų ištekliai, nekontroliuojami Vatikano banko ir neįtraukiami į Vatikano biudžetą.
Jau beveik dešimtmetį Vatikanas stengiasi apvalyti savo finansinę veiklą. Šventasis Sostas įsipareigojo laikytis tarptautinių kovos su pinigų plovimu normų ir reformavo savo banką – Religinių reikalų institutą (IOR) – dešimtmečius kaltintą, kad veikė kaip „mokesčių rojus“.
Šioms pastangoms buvo itin svarbus sprendimas įkurti AIF, veikiančią kaip vidaus finansų priežiūros institucija.
Vatikanas nurodė, kad antradienį kratos buvo atliktos tiek Valstybės sekretoriate, tiek AIF biuruose.
Praeitais metais IOR buvęs prezidentas Angelo Caloia (Andželas Kaloja) stojo prieš Vatikano baudžiamąjį tribunolą dėl kaltinimų, kad kartu su savo advokatu pasisavino 57 mln. eurų, organizuojant Bažnyčios nekilnojamojo turto pardavimus. Ši byla tebenagrinėjama.
Vis dėlto Europos Tarybos vertintojai kritikavo Vatikano prokurorus už lėtai vykdomus tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą už įtartinas finansines operacijas. Pavasarį Vatikane turėtų būti atliktas Europos Tarybos komiteto „Moneyval“ vertintojų patikrinimas dėl pažangos šioje srityje.
