„Labai prašytume Ekonomikos komiteto ir Seimo narių, kad vis dėlto būtų atsižvelgta į visos Vakarų Lietuvos prašymą ir Palangos oro uosto tūpimo-kilimo takas būtų įtrauktas į rekonstrukciją panaudojant DNR lėšas 2021 metams“, – Seimo Ekonomikos komitete teigė Š. Vaitkus.

„Tam dalykui oro uostai ruošėsi ilgą laiką, yra pasirengę visą reikiamą techninę dokumentaciją, išsiėmę statybos dokumentus. Kiek mane pasiekė informacija, jau yra pradėtos viešųjų pirkimų procedūros“, – pridūrė jis.

Anot mero, ekspertų vertinimu, jei nebūtų atlikti kapitalinio remonto darbai, takas tarnautų ilgiausiai dar vienerius metus.

„Vėliau iškyla grėsmė, kad vieno iš tarptautinio oro uosto Lietuva neturėtų, kol nebūtų rekonstruotas takas. Tai nėra šiaip noras, bet yra grėsminga situacija. Oro uostai yra pasiruošę visiškai per 2021 metus įgyvendinti šį planą. Mums labai būtų tinkamas laikas 2021 metai, nes su aviacija dabar yra prastai, labai nesitrukdytų ir skrydžiams“, – teigė Š. Vaitkus.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas teigė, kad pakilimo takas yra svarbus visam Vakarų Lietuvos kraštui.

Tai nėra šiaip noras, bet yra grėsminga situacija.

„Tai yra labai puikus nutūpimo takas toms investicijoms, kurios į Klaipėdą, Vakarų kraštą ateina, todėl ši logistinė grandis yra ypač svarbi. (...) Tai nėra investicija į vieną iš oro uostų, tai investicija į Lietuvos ekonomikos potencialo stiprinimą“, – sakė V. Grubliauskas.

Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Marius Gelžinis sakė, kad oro uostai šiam projektui yra visiškai pasiruošę, trūksta tik finansavimo.

„Oro uostai yra pasiruošę tiek iš techninės pusės, tiek iš kitų resursų pusės. 2019 metais vėl atlikome tyrimus tūpimo-kilimo tako ir situacija parodė, kad ji yra itin prasta. Yra parengta visa techninė dokumentacija. Šiandien yra paskutinė diena teikti pasiūlymus rangovams dalyvauti šiame projekte. Tikimės sausio pirmą savaitę išstatyti potencialius rangovus į eilę“, – teigė jis.

Anot M. Gelžinio, šio projekto įgyvendinimui trūksta dar 18 mln. eurų iš 24 mln. eurų.

Susisiekimo ministerijos Biudžeto ir investicijų departamento vadovė Zita Dubickienė posėdyje teigė, kad lėšų būtų galima numatyti nebent iš valstybės biudžeto.

„Susisiekimo ministerija iš savų finansavimo šaltinių tokių galimybių neturi, nes tokiais ištekliais nedisponuoja. Įvertinant tą poreikį, būtų prašymas numatyti valstybės biudžete“, – sakė Z. Dubickienė.

Finansų ministerija tuo tarpu atkerta, kad tokios galimybės dėl pablogėjusios ekonominės situacijos nėra.

„Tikrai buvo nagrinėjamas klausimas dėl Palangos oro uosto rekonstravimo, tačiau pagal 2021-2027 metų investicijų programą, tiek iš Ekonomikos gaivinimo priemonės nėra galimybės finansuoti, todėl galėtų būti finansuojama tik valstybės biudžeto lėšomis. Tačiau dėl pasikeitusios ir neapibrėžtos finansinės ekonominės situacijos didinti valstybės biudžeto asignavimus artimiausiu metu nėra galimybės“, – sakė ministerijos Trumpalaikio investicijų planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Alicija Penkovskaja.

„Kaip ir buvo nagrinėjama skirti lėšų iš DNR plano, tačiau jis netinkamas finansuoti. Atsižvelgiant į tai, kad planuojama peržiūrėti DNR planą, tai gali būti, kad nagrinėsime šį klausimą dar kartą“, – pridūrė ji.

Seimo Ekonomikos komitete nuskambėjo siūlymas ateityje peržiūrėti virtualių oro linijų kūrimui skiriamas lėšas ir skirti dalį jų Palangos oro uosto pakilimo tako rekonstrukcijai.

Rangovo paieškų pradžia

Palangos oro uostas stovi ant reikšmingų darbų slenksčio – artėjančių metų rugsėjį čia ketinama pradėti rekonstrukciją.

Vakar regiono savivaldybių atstovams ir žiniasklaidai pristatyti laukiantys darbai.

Palangos meras Šarūnas Vaitkus šį projektą įvardijo oro uosto atgimimu.

„Tikėkimės, kad po pasaulinių pandemijų skrydžių daugės, ir regionas trauks turistus“, – vylėsi Š. Vaitkus.

Įmonės "Lietuvos oro uostai" vadovas Marius Gelžinis informavo, kad darbus atliksiančio rangovo paieškų pradžia numatoma jau šią savaitę.

Sutartį su konkursą laimėsiančia įmone tikimasi pasirašyti artėjančių metų antrąjį ketvirtį.

Startas – kitą rugsėjį

Rekonstrukciją numatoma pridėti 2021 m. rugsėjį. Per patį darbų piką oro uosto veikla bus stabdoma pačiam trumpiausiam reikalingam laikotarpiui – 45 dienoms.

Prognozuojama, kad rekonstrukcija kainuos 15–18 mln. eurų. Darbus "Lietuvos oro uostai" atliks savo lėšomis.

M. Gelžinis patikino, kad numatomas infrastruktūros atnaujinimas yra būtinas tiek siekiant užtikrinti saugumo reikalavimus, tiek išvengti galimų skrydžių ribojimų ateityje, jeigu dabar būtų nuspręsta rekonstrukcijos nevykdyti.

Anot "Lietuvos oro uostų" vadovo, oro uostų infrastruktūros eksploatavimo laikas yra 10–15 m. Palangos oro uosto kilimo ir tūpimo takas rekonstruotas 2007 m., o peronas – 1996–1997 m.

Stabdys veiklą

Planuojant rekonstrukciją numatomi trys jos etapai: pasiruošimas bei primasis ir antrasis statybos darbų etapai.

Nors didieji rekonstrukcijos darbai prasidės tik rugsėjį, tačiau iš esmės bus plušama nuo pat sutarties pasirašymo, kaip tikimasi, balandį.

Nuo balandžio iki rugsėjo vyks pasiruošimo etapas, per kurį rangovas turės užsitikrinti medžiagų tiekimą, atlikti kitus smulkius pasirengimo darbus. Šis rekonstrukcijos etapas oro uosto veiklos netrikdys.

Esminis pasikeitimas numatomas rugsėjo 6 d. Nuo tos dienos iki spalio 20-osios vyks pirmasis darbų etapas. Tada, kaip minėta, bus stabdoma oro uosto veikla.

Specialistų teigimu, toks darbų terminas yra ne toks patogus rangovams, tačiau įveikiamas ir turintis mažiau įtakos regionui.

Per šį laiką turės būti įvykdyti beveik visi svariausi darbai.

Po šio laikotarpio numatytas antrasis etapas – nuo spalio 20 iki gruodžio 1 d. – skiriamas darbams užbaigti. Tuo metu oro uosto darbas neturėtų sutrikti.

Kategorija nesikeis

"Lietuvos oro uostų" atstovų teigimu, rekonstrukcijos metu numatoma iš esmės atnaujinti visą Palangos oro uosto aerodromo infrastruktūrą.

Bus pakeistos visos aerodromos dangos, kai kur – iš esmės. Žadama atnaujinti paviršines nuotekų sistemas, tai turėtų prisidėti mažinant orlaivių slydimo riziką. Planuojama atnaujinti žiburių sistemą. Ji bus tokia, kokia naudojama šiuolaikinėje aviacijoje. Tokia sistema jau veikia Vilniaus oro uoste.

Rekonstrukcijos metu bus atnaujinami ir orlaiviams reikalingi techniniai elementai. Modernės ir apšvietimo sistema.

Po rekonstrukcijos oro uosto kategorija nepasikeis – čia ir toliau bus priimami tokio pat dydžio orlaiviai kaip ir iki rekonstrukcijos.

Įvertino orus

Svarstant apie geriausią laikotarpį darbams atlikti, atsižvelgta tiek į tinkamiausias meteorologines sąlygas, tiek ir į prognozuojamus mažiausius keleivių praradimus.

Pastebima, kad kai kuriems darbams rudeniški orai gali turėti įtakos, tačiau, atlikus meteorologinę analizę, pasirinktas toks laikas, kuris turi mažiau rizikų sujaukti planus.

Teigiama, kad ypač lietingų dienų paprastai daugėja būtent spalio pabaigoje, kai ir numatomas didžiųjų darbų finišas.

Šiuolaikiniai kariniai lėktuvai yra pakankamai tvirti, kad galėtų leistis ir ant žvyruotų takų. Tačiau tai gali tikrai ne visi, o žvyras kenkia bet kuriuo atveju. Geriausias pakilimo takas yra kietas, todėl ir statomi brangūs oro uostai. Tankinamas gruntas, pilama skalda, liejamas asfaltas, o visa tai užtrunka, kainuoja daug.

Kur gauti gero asfalto kokioje nors nuošalioje saloje? Galima viską plukdyti laivais, skraidinti sraigtasparniais, tačiau tai tik dar labiau didina kainą ir lėtina procesą. „Project Medusa“ į pagalbą kviečiasi bakterijas. Projektas mitinės būtybės vardu pavadintas ne be reikalo. Medūza buvo graikų mitologijos pabaisa su moters veidu ir gyvačių plaukais, galinti žvilgsniu žmones paversti akmeniu.

Inžinieriai sugalvojo kaip lengvai prieinamas medžiagas paversti kieta konstrukcija, tinkama kariniams oro uostamas. Bandymų metu buvo kuriamos plytos. Į formas buvo pilamas paprastas smėlis ir bakterijos. Mikroorganizmai tuomet buvo maitinami vandeniu su maistinėmis medžiagomis. Galiausiai bakterijos išskyrė kalcio karbonato kristalus, kurie į vieną objektą surišo visas smilteles. Rezultatas yra kieta, statyboms tinkama plyta.

Lygiai taip pat galima auginti ir pakilimo takus. Tuomet smėlis ir bakterijos maišomi tiesiai ten, kur reikalingas takas. Teritoriją reikia kartas nuo karto laistyti maistingųjų medžiagų mišiniu, tačiau galiausiai paviršius taip sutvirtėja, kad ant jo galima važinėti sunkvežimiais. Procesas vis tiek užtrunka, tačiau jam nereikia ypatingų mašinų, betono, asfalto ir daugybės žmonių.

Tokius oro uostus galėtų auginti mažos komandos. Geriausia tai, kad pats metodas yra pigus ir sunkiai susekamas. Takus būtų galima sukurti ir iš vietinio smėlio ar kitokios formos dirvožemio. Tai kodėl tuomet taip neauginamos lenktynių trasos ar greitkeliai?

Asfaltas vis tiek yra tvirtesnis ir ilgaamžiškesnis. Pagrindinių bazių takai ir toliau būtų asfaltuojami. Bakterijų sukurta infrastruktūra būtų antrinis pasirinkimas, kurio gali prireikti netikėtų konfliktų atveju.

Vilniaus oro uostas 2017 metų vasarą ketina vykdyti orlaivių kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos darbus. Tokia data nutarta atsakingai įvertinus, kuriuo variantu bus pasiekta ilgalaikio rezultato ir kuris sukels mažiausiai nepatogumų oro uoste veiklą vykdančioms įmonėms ir keleiviams. Takas yra vienas svarbiausių oro uosto infrastruktūros dalių ir nuo jo geros būklės priklauso skrydžių ir keleivių saugumo užtikrinimas.

„Oro uosto veikla yra itin kompleksiška, todėl ir pokyčius norime ir turime suorganizuoti kuo labiau atsižvelgdami į visumą. Toks sprendimas dėl laiko priimtas siekiant visiems susijusiems asmenims – keleiviams, oro bendrovėms ir jų darbuotojams, oro uoste veikiančioms bendrovėms ir institucijoms, būsimiems darbų rangovams, ir paties oro uosto darbuotojams – suteikti kuo patogesnes sąlygas vykdyti veiklą ir kuo mažiau ją trikdyti ar trukdyti“, - sako Artūras Stankevičius, Vilniaus oro uosto direktorius.

Dabartinis kilimo ir tūpimo takas įrengtas 1958 m., pastarąjį kartą jo danga tvarkyta 2003-2004 m. Siekiant užtikrinti skrydžių saugą, atlikta daug tyrinėjimų bei analizių, pagal kurias buvo įvertinta dabartinė tako būklė, danga ir jo inžinerinių sistemų veikimas. Šiais duomenimis remtasi priimant sprendimą apie tako tvarkymo būdą ir planuojant visą procesą.

Šiuo metu Vilniaus oro uostas apie ketinamą vykdyti rekonstrukciją įspėjo visas oro bendroves ir veiklą oro uoste vykdančias įmones. Vėliau visiems susijusiems asmenimis bus pristatyta planuojama projekto eiga.