Anot Š. Vaitkaus, prieš du metus ši teritorija buvo be kelių, aikštelių, slipo, angaro žvejams. Čia nebuvo jokios infrastruktūros, o tiesiog žvyruota teritorija.

„Kiek čia daug širdies, pergyvenimų ir pastangų įdėta“, –  apie uosto darbus rašė meras.

„Judėsim toliau ir uostą Lietuva tikrai turės! Dėkoju visiems prisidėjusiems ne vien kritika, bet ir realiu ir sunkiu  darbu“ , –  dėkojo Š. Vaitkus.

Darbų rezultatas matosi ir nuotraukose, kuriomis pasidalijo meras.

„Šventoji atgimsta“,  – rašė Š. Vaitkus.

Meras taip pat pranešė, kad kitas statybų etapas – molai jūroje. Be to, bus pradėta projektuoti Buriavimo mokyklos pastatą. Uoste vieta jau numatyta.

„Mūsų jaunimas turės galimybę išmokti buriuoti atviroje Baltijos jūroje“, – pranešė Š. Vaitkus.

„Beveik šimtas vaikų iš mūsų miesto partnerio Ukrainoje – Bučos – šią vasarą Palangoje nors trumpam vėl grįžo į nerūpestingą vaikystę – vaikystę be nuolat gaudžiančių pavojaus signalų, be aidinčių sprogimų, be sielvarto, kone kasdien patiriamo dėl kare prarastų artimųjų, bičiulių, pažįstamų ar net visai nepažįstamų Ukrainos laisvės gynėjų.

Čia, Palangoje, vaikai galėjo trumpam pamiršti tai, kas ten, Ukrainoje, deja, yra jų gyvenimo kasdienybė.

Taikus, saulėtas dangus, aplinkinių šypsenos ir užburiantis nuoširdumas, saldus miegas, skanus maistas, įsimintinos pramogos, nauji potyriai ir nemirštamos trumpos atostogos Palangoje – tokia buvo mūsų miesto dovana karo siaubiamos Ukrainos, o konkrečiau – mūsų miesto partnerio Bučos vaikams.

Sukvietėme į vasaros stovyklą vaikus, skaudžiai nukentėjusius nuo patiriamos agresijos – iš sunkiai besiverčiančių šeimų, kare netekusius savo artimųjų.

Labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi palangiškiais – jūs, mielieji, su didžiuliu užsidegimu, entuziazmu ir nuoširdumu palaikėte šią savivaldybės idėją ir noriai prisidėjote prie taikaus jaunųjų ukrainiečių poilsio kas kuo galėdami: piniginėmis lėšomis, pagalba priimant, maitinant vaikus, siūlant jiems pramogas...

Negailėjote savo laiko, jėgų ir energijos – dovanojote jauniesiems Bučos gyventojams tikriausiai pačią brangiausią iš galimų dovanų – nuoširdų supratimą, palaikymą ir, svarbiausia – Žmogiškumą“, – rašė Š. Vaitkus.

Meras padėkojo visiems, prisidėjusiems prie vaikų poilsio.

„Esu nuoširdžiai dėkingas kiekvienam vienokiu ar kitokiu būdu prisidėjusiam prie Bučos vaikų poilsio Palangoje.

Šių kavinių ir restoranų dėka jaunieji ukrainiečiai mėgavosi skaniu maistu: „A-petit“, „HBH“, „Oldman“, „Sporto lizdas: armėniški šašlykai“, „CaCa“, "Žuvinė", „Bermudai“, „Senoji Hansa“, „Vandenis“, „Palangos Žuvėdra“, „Grass“, „PJazz“, „Resort Pub“, UAB Pajūrio Gabija restoranas „MEAT Steak house", „Amsterdam Plaza“, „Onorė“, „Mūza“, „Benuk kava“, „Gradiali“, „Meat up“, „Perfė“, „Ukrainietiška virtuvė“, „Stintų ordinas“.

Gardžiais užkandžiais pasirūpino: Tomas Julius Žulkus (ledai), UAB „Vaisiai tik jums“ (vaisiai), UAB „Augma“ (vaisiai), „Maxima LT“ (užkandžiai, sultys, gėrimai), kavinė „Bandė“ (keksiukai, bandelės), kavinė „Bella toscana“ (tortai), kepyklėlė „Prezo“ (kepiniai), „Mulate“ (šokoladai), Citma (vaisiai), Daina Eimanavičienė (medus).

Nepamirštamas pramogas vaikams dovanojo: „313 Cable park“ (pamokos su vandenlentėmis), „Aureart tapybos studija“ (dailės užsiėmimai), „Balcia Insurance SE Lithuania branch“ (draudimas stovyklos dalyviams, atributika), „Lady Circle“ (meno veiklų užsiėmimai), MB Leto projektai (kepsninė, anglys), BOOM parkas (atrakcionai), „PromoEvents“ (kvietimai į Aurum 1006 lenktynes), „Vasaros parkas“ (batutai, ledai), „Aktyvistas“ (elektromobilis, dviračiai), UAB Rota fortūna (Palangos apžvalgos ratas (bilietai), Kakava.lt (filmų bilietų neapmokestinimas) Palangos baseinas, Alma Slaboševičienė (ekskursijos po Palangą), Aldas Kazlauskas (nuotraukos ir filmavimai).

Dėkoju ir mūsų partneriams: Lietuvos jūrų muziejui (bilietai), Smiltynės perkėlai (keltų persikėlimai), Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Klaipėdos skyriui (užsiėmimai ir piknikai vaikams), Visuomenės sveikatos biurui (pirmos pagalbos suteikimo kursai), Palangos gintaro muziejui (ekskursijos po muziejų), šokio studijai „Palangos vėtrungė“ (šokio užsiėmimai), Palangos gelbėtojams (priežiūra, instruktažas, edukacijos), Palangos policijos komisariatui (instruktažas), Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai (Palangos vasaros skaityklai – erdvė užsiėmimams).

Ačiū Palangos miesto savivaldybės administracijos darbuotojoms Laurai ir Jūratei už nuoširdų rūpestį, kantrybę ir pagalbą visais organizaciniais klausimais bei operatyviai išspręstus bet kokius netikėtai iškilusius klausimus. Ačiū premjerei Ingrida Šimonytė už dovanas vaikams ir jų aplankymą Palangoje. Ačiū miesto Tarybai už sprendimus.

Ačiū už vaikams skirtą laiką Palangos kultūros ir jaunimo centro jaunimo darbuotojai Astai Tiškutei, ir visiems visiems, vienokiu ar kitokiu būdu prisidėjusiems prie Bučos vaikų poilsio Palangoje.

Jūsų visų, mielieji, dėka ši vasara beveik šimtui jaunųjų Bučos gyventojų tapo kiek šviesesnė, saulė – kaitresnė, o miegas – ramesnis. Ačiū už jūsų gerumą. Te nuoširdumas ir meilė, kuriais apgaubėte jaunuosius stovyklautojus iš Bučos, kasdien sugrįžta ir kiekvienam iš jūsų bei jūsų šeimoms.

Didžiuojuosi jumis ir nuoširdžiai apkabinu“, – dėkojo meras.

„Šiandien turėjau garbės Palangoje pasitikti dviejų valstybių vadovus – mūsų šalies Prezidentą Gitaną Nausėdą bei Lenkijos Prezidentą Andrzejų Dudą bei pirmąsias ponias.

Labai džiaugiuosi, kad į ponių Dianos ir Agatos vizito mūsų pajūryje planus buvo įtraukta Palangos Kunigiškiuose veikianti Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos vaikų stovykla.

Pirmosios ponios apžiūrėjo talentingų Lietuvos vaikų poilsio ir muzikavimo Kunigiškiuose sąlygas. Parodyta, kaip vaikai gyvena mūsų pajūryje, kokios yra repeticijų ar dailės užsiėmimų salės, net pabuvota jų kambariuose bei valgykloje, kur maistas ruošiamas vos ne individualiai kiekvienam mokyklos auklėtiniui – nes vaikų ir meniniai gabumai, ir talentai, ir skoniai labai individualūs. Ir žinoma, nusileista laipteliais link jūros, kurios užburiantis ošimas ir baltas šilkinis smėlis tik patvirtino, kokiomis unikaliomis sąlygomis Palangoje ilsisi ir tuo pačiu užsiima mėgiama menine veikla talentingi Lietuvos vaikai“,  – rašo Palangos meras.

Pasak jo, viešnios buvo pakviestos ir į Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos ugdytinių simfoninio orkestro koncertą, surengtą į atvirą erdvę galinčioje transformuotis salėje.

„Lenkijos pirmoji ponia buvo itin sužavėta, kad specialiai jos garbei vaikų orkestras parengė ir atliko vieną iš žymiausių visų laikų Lenkijos kompozitorių Frederiko Šopeno kūrinį“, – teigė Š. Vaitkus.

„Labai simboliška buvo šiandien girdėti čia, Palangoje, Šopeną. Šis kompozitorius yra tam tikra prasme susijęs su rūmais, kuriuose dabar yra įsikūrusi Prezidentūra. Būtent šiuose rūmuose Šopenas pirmą kartą viešai koncertavo“,  – jauniesiems muzikantams pasakojo p. Agata ir dėkojo už įspūdingą pasirodymą bei daugybę teigiamų emocijų. Ji gyrė ir vaikų talentą, ir itin džiaugėsi, kad jiems skirta stovykla veikia išskirtinės gamtos apsuptyje ant jūros kranto. „Tai labai įspūdinga vieta“, – susižavėjusi kalbėjo p. Agata.

Merui smagu, kad už puikų renginį vaikams dėkojo ir ponia Diana. Ji jaunuosius muzikantus pavadino labai svarbiais meno ambasadoriais, galinčiais taip įtikinamai dalyvauti vystant kultūrinius santykius tarp valstybių.

„Žinoma, buvo daug šiltų plojimų, pokalbių, dovanų vaikams (Lenkijos pirmoji ponia jų atvežė visą skrynią) ir begalės prašymų nusifotografuoti su pirmosiomis poniomis. Labai pasidžiaugiau, kad mūsų vaikai yra ne tik neišpasakytai talentingi, bet ir labai betarpiškai bendraujantys  – reikėjo pamatyti, kaip jie apspito viešnias  ir nuoširdžiai pasakojo joms apie savo atostogas pajūryje bei kūrybinę veiklą.

Šiandien darsyk labai pasidžiaugiau, kad mums pavyko apginti viešąjį interesą ir išsaugoti vaikams  stovyklą ant jūros kranto neleidžiant jos privatizuoti, kuri, ko gero, dabar jau yra vienintelė tokia visoje mūsų pakrantėje. Labai didžiuojuosi, kad Palanga gali priimti paties aukščiausio rango svečius ir parodyti jiems tai, kaip vertiname mūsų talentingus vaikus, kurie, neabejoju, ateityje garsins ir Palangą, ir Lietuvą.

Svečiai perduoda nuoširdžiausius linkėjimus mūsų miesto gyventojams ir atostogautojams“, – rašė Š. Vaitkus.

Anot Š. Vaitkaus, šiandien yra išskirtinė diena Palangai ir visai Lietuvos savivaldai.

„Šiandien, visai ką tik, Seimas pritarė Vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektui, numatančiam  viešųjų paslaugų administravimo pataisas.

Dabar savivaldybės galės pačios administruoti ir užtikrinti viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, nustatyti šių paslaugų teikimo būdą, taisykles ir režimą, steigti biudžetines ir viešąsias įstaigas, savivaldybės įmones, akcines bendroves, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdama viešųjų paslaugų teikėjus ir įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą bei kontrolę ir savo nekilnojamame turte.

Į šį sąrašą pateko savivaldybių koncertų salės, muziejai, parodų rūmai, bibliotekos, kultūros namai, sporto salės, maniežai, stadionai, baseinai, kurie naudojami viešosioms paslaugoms teikti švietimo, kultūros, sporto srityse ir su jomis susijusiai ūkinei veiklai vykdyti, jeigu toks objektas yra vienintelis savivaldybės teritorijoje ar seniūnijoje.

Už tokią pataisą, suteikiančią Lietuvos savivaldai realias teises pačiai spręsti, kaip valdyti savo pačios turtą, balsavo net 102 įvairioms partijoms atstovaujantys Seimo nariai, prieš nebuvo, du seimūnai susilaikė“, – savo feisbuke rašė Palangos meras.

Jis džiaugėsi, kad dabar jokia Konkurencijos taryba negalės spręsti kam ji norėtų atstovauti: valstybei, savivaldai ar verslininkams, nenorintiems į viešuosius objektus investuoti nė cento, o siekantiems bet kokiomis priemonėmis nusavinti už mokesčių mokėtojų lėšas pastatytą turtą, skirtą viešosioms paslaugoms teikti.

„Spaudos konferencijos, tūkstantinės akcijos prie mūsų baseino, dalyvavimas televizijos ir radijo laidose, tūkstančių palangiškių ir mus palaikančių Palangos mylėtojų parašų, kuriuos vežėme į Prezidentūrą, begalė raštų ir pranešimų, kitų savivaldybių merų pasitelkimas – visa tai vadinasi „Stop! Palangos baseino neatiduosime!“. Tokia buvo beveik ketverių metų kova už Palangą, už mūsų baseiną, už mūsų vaikus, senjorus ir visus palangiškius bei Lietuvos žmones, kurie turi teisę į kitokią viešųjų paslaugų kainodarą, į tai, kad jiems viešosios paslaugos būtų prieinamos. Galiausiai už tai, kad savo objektus pastačiusioms savivaldybėms nereikėtų statyti Kinų sienų, saugantis nuo Konkurencijos ir kitokių tarybų ar tarnybų, nuo nepadorių ir nesąžiningų kai kurių verslininkų užmačių. Ačiū ir Palangos  bendruomenei, kuri visada palaikė ir palaiko mus. Ačiū pirmininkei Dainai Eimanavičienei.

Palanga nugalėjo!

Nuoširdžiai dėkoju mūsų apygardoje išrinktam Seimo nariui palangiškiui Mindaugui Skritulskui  už tai, kad  mūsų bėdos nugulė įstatyme savivaldai svarbiu skydu.

Nuoširdžiai ačiū visiems Seimo nariams, taip skaitlingai balsavusiems už savivaldą, visiems kolegoms merams, kurie aktyviai bei vieningai gynė ir Palangos, ir savo savivaldybių teises! Taip pat jums, mano gimtojo miesto žmonės, ir visiems tiems, kurie buvo kartu su mumis.

Labai tikiuosi, kad už savivaldą pasisakys ir mūsų prezidentas Gitanas Nausėda bei pasirašys šią Vietos savivaldos įstatymo pataisą.

Kaip žinia, Palanga jau kreipėsi į teismą ir apskundė Konkurencijos tarybos balandžio 26 sprendimą, reikalaujantį, kad mūsų baseiną perduotume valdyti verslui. Mums ši pataisa bus didžiulė pagalba teismuose tęsiant mūsų kovą“, – rašė Š. Vaitkus. 

Niekada per savo gyvenimą nesu išvykęs iš gimtosios Palangos ilgiau kaip mėnesiui, ir, kaip pamenate, kai turėjau nuspręsti, ar kandidatuosiu į Seimą, pasakiau: „Lieku namuose“. Ir niekada nė vienos akimirkos nepasigailėjau dėl šio savo sprendimo.

Dabar, šiomis dienomis, privalėjau spręsti, ar darsyk kandidatuosiu į Palangos vadovo pareigas, nes tai praėjusią savaitę turėjau pasakyti mūsų partijos skyriaus žmonėms, specialiai tam susirinkusiems.

Pastaroji kadencija, kurios liko vos penki mėnesiai, buvo išskirtinai sudėtinga ir nuolat įtakojama įvairių nuo mūsų nepriklausomų veiksnių, kurie visi, lyg susitarus, prasideda raide K: koronavirusas, karantinas, karas, krizė, įvairūs kiti kataklizmai.

Deja, visi šie „K“ reiškiniai ir jų padiktuotos aplinkybės buvo tikrai išskirtiniai iššūkiai, kai fizinį, emocinį ir net finansinius resursus teko panaudoti ne Palangos reikalams spręsti ar naujiems projektams plėtoti, o toms netikėtoms, emociškai itin sudėtingoms ir išskirtinio susitelkimo bei susikaupimo reikalaujančioms aktualijoms, kai darbo dienos ir darbo valandų sąvokos apskritai buvo praradusios bet kokią prasmę.

Detaliai nekalbėsiu apie visus tuos „K“ – viską visi vienodai kartu patyrėme, išgyvenome ar išgyvename dabar. Todėl pirmiausia noriu nuoširdžiai padėkoti jums visiems už tai, kad buvote ir esate stiprūs, už tai, kad šios stiprybės suteikėte man ir visai mūsų komandai, ir už tai, kad mes visi kartu labai stipriai mylime mūsų visų Palangą.

Palanga nuolat keičiasi ir tikrai yra gerame pokyčių kelyje. Tai, kaip per 12 pastarųjų metų ji neatpažįstamai pasikeitė, pagražėjo ir įžengė į visai kitą europinių kurortų lygį, pastebi ne tik palangiškiai, bet ir pas mus atvykstantys svečiai iš kitų Lietuvos miestų bei užsienio valstybių. Itin džiugina, kad šią vasarą Palanga susilaukė kaip niekad daug gražių atsiliepimų ir komplimentų.

Itin daug teigiamų atsiliepimų ir pačių geriausių vertinimų kurortas sulaukė dėl atnaujintų ir iš pagrindų sutvarkytų visų įvažiavimų į Palangą, nuolat atnaujinamų gatvių, sutvarkytos dviračių takų infrastruktūros, išskirtinio dėmesio švarai bei tvarkai, preciziškai prižiūrimų pajūrio paplūdimių bei viešųjų kurorto erdvių, kokybiškam turizmui ir poilsiui pritaikytos išvystytos kurorto sporto, poilsio ir pramogų infrastruktūros. O mūsų želdiniai ir nuostabą kelianti gėlynų gausa pateko į visų nuotraukų apie Palangą dešimtukus!

Jau pastaroji vasarą parodė, kad Palanga gali pasiūlyti ir itin kokybišką poilsį, ir didelę įvairovę geriausių Lietuvos virtuvių šefų gaminamo maisto, ir nuolat vykstančių aukščiausio lygio renginių.

Jūs, miesto gyventojai, manau, pritarsite, jog daug dėmesio skiriama ir socialinėms miestiečių reikmėms ir toms sritims, kurios įtakoja gyvenimo kokybę mūsų mieste. Palanga yra tarp lyderių Lietuvoje įgyvendinant daugiabučių namų renovacijos darbus, o tai šiais laikais, kai energetiniai ištekliai brangsta šimtais procentų, yra itin aktualu ir leidžia gyventojams gerokai sutaupyti.

Kaip niekad daug dėmesio skiriame ir jaunimo iniciatyvoms, jų bendruomeniškumui ir bendrystei skatinti, kyla ir naujas pastatas, kur šeimininkaus tik jaunimas.

Be viso kito, visi kartu galime pasidžiaugti, kad vien šiemet mūsų miesto švietimo sistema pripažinta tarp trijų pačių geriausių Lietuvoje, mūsų Kultūros ir jaunimo centras pelnė geriausio Lietuvoje savo kategorijoje įvertinimą, folkloro ansamblio „Mėguva“ rengiamos Jurginės įtrauktos į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Praėjusiais metais Palangos miesto savivaldybė gavo garbingą apdovanojimą „Auksinė krivulė“ už kultūros paveldo pastatų atgaivinimą, už mieste organizuojamus kultūrinius renginius, o Palangos kameriniam chorui įteikta „Aukso paukštė“ kaip geriausiam Lietuvoje naujai susikūrusiam mėgėjų kolektyvui. Ir tai pasiekta visų jūsų dėka!

Visi šie kūrybiniai pasiekimai taip pat yra ženklas, kad Palanga sparčiai keičiasi ne tik materialiai, bet ir intelektualiai bei ir čia užima garbingas lyderės pozicijas.

Man asmeniškai labai svarbu ir labai nuoširdžiai džiaugiuosi, kad šią kadenciją mums pavyko įgyvendinti ir pačią didžiausią mūsų svajonę – iš pelenų prikėlėme, atkūrėme ir visuomenės reikmėms atidarėme ir medinę Kurhauzo dalį. Tad dabar mūsų visų Kurhauzas tapo ir išskirtinė kurorto puošmena, ir miestui pačių svarbiausių, o taip pat ir aukšto lygio kamerinių renginių vieta. Pagaliau po tiek metų pavyko naujam gyvenimui prikelti mūsų švietimo židinį – Senosios gimnazijos pastatą, kuris dar daug metų tarnaus mūsų vaikams ir nuostabiems mokytojams.

Šią kadenciją buvo ir dar vienas „K“, kuris jau pateko į Lietuvos istoriją kaip pavyzdys to, kaip vietos bendruomenė gali ryžtingai apginti mieste veikiančią įstaigą ir ten dirbančius žmones: kalbu apie ketinimus privatizuoti poilsio ir reabilitacijos centrą „Pušynas“ ir mūsų visų mūšį už šio centro išlikimą, kai sukluso ne tik šio ketinimo sumanytojai, bet ir visa Lietuva. O dar neleidome privatizuoti „Auskos“, teniso kortų, į privačias rankas neatidavėme mūsų baseino ir komunalinio ūkio. Visiems laikams atsisveikinome su sovietiniu obelisku.

Apie tai, jog Palangos stiprybės ir jos pokyčiai ne tik matomi, bet ir vertinami, byloja ir kurorte nuolat augantis gyventojų skaičius: vos per porą metų mūsų padaugėjo beveik tūkstančiu.

Dauguma Palangos naujakurių – tai iš didmiesčių atvykę žmonės, kurie susižavėjo ne vasaromis ramesniu bei gamtai draugišku mūsų gyvenimo būdu, teigiamai įvertino mūsų miesto visą esamą kokybišką ugdymo, poilsio, laisvalaikio bei sporto, susisiekimo infrastruktūrą.

Nepaisant tos sudėtingos misijos „K“ ir jos išskirtinių iššūkių, su mūsų komanda per šią kadenciją padarėme tikrai nemažai. Žinoma, negaliu teigti, kad viskas buvo idealu, bet juk tas neklysta, kas nedirba. Dabar ne laikas ir ne vieta pristatyti tai, ką, mano manymu, miesto tarybai ir savivaldybės administracijai reiktų nuveikti per ateinančius ketverius metus. Jei trumpai, manau, kad svarbiu ir tarp prioritetinių išlieka Šventosios uosto atstatymo klausimas. Taip pat būtina padaryti viską, kas įmanoma, kad palangiškiai, kiek jie beuždirbtų, savo buities reikmėms – mokesčiams už šilumą, vandenį – išleistų kuo mažiau ar mokėtų net simboliškai, o sutaupytus pinigus geriau skirtų, pavyzdžiui, kelionėms... Tokį planą, kaip tai pasiekti, jau kuriame.

Mūsų partijos Palangos skyriui – aktyviems ir nuoširdiems mūsų miesto gyventojams – pasakiau TAIP ir esu patvirtintas kandidatuoti.

Žinoma, viskas priklausys tik nuo jūsų, mielieji Palangos žmonės, kaip jūs nuspręsite, taip ir bus. Būsiu reikalingas, nuoširdžiai dirbsiu ir toliau, jeigu sprendimas bus kitoks, jį taip pat gerbsiu.

Visus apkabinu, linkiu gražaus ateinančio savaitgalio ir šilto rudens!

Pirmadienį šalies prezidentas Gitanas Nausėda su savo komanda darbo dieną leido Klaipėdos regione: pirmiausia buvo susitikta su šio krašto savivaldybių merais ir aptarti infliacijos poveikio savivaldai, energijos resursų brangimo, savivaldybių finansinio savarankiškumo ir kiti aktualūs klausimai.

„Susitikime su prezidentu kalbėjome būtent apie skaudžias, neprognozuojamas infliacijos ir energetinių resursų brangimo pasekmes mūsų regionui ir kurortams – tiek verslui, tiek viešajam sektoriui. Akivaizdu, kad gyvename energetinio karo laikais, ir šis karas – didžiulis iššūkis Lietuvai ir ypač kurortams, kurių veiklos bei pajamų intensyvumas itin priklauso nuo metų laikų“, – teigė Š. Vaitkus.

Anot jo, Palanga neturi pramonės bei gamyklų, tad pagrindinės kurorto verslo šakos – sanatorinis gydymas, viešbučių sektorius, viešasis maitinimas.

„Ir šiandien situacija čia yra išskirtinai įtempta, pilna ta žodžio prasme, kalbama apie išlikimą. Į visišką neviltį ir absoliučią nežinomybę sanatorijas, viešbučius, restoranus ir kavines stumia neprognozuojamai augantys energetiniai kaštai, kurių neįmanoma nei suplanuoti, nei suvaldyti, nei imtis priemonių jiems amortizuoti. Todėl neįmanoma suplanuoti nei mėnesio, nei pusmečio išlaidų ir pajamų biudžeto, neįmanoma planuoti, kiek atleisti darbuotojų, o kiek jų palikti. Dėl infliacijos, vartotojų perkamosios galios nuosmukio, žmonių taupymo ir kt. veiksnių krenta viešbučių kambarių užimtumas ir pajamos, o kaštai auga šimtais procentų. Jei ši nežinomybė tęsis, laukia didelė veiklos stabdymo banga, o viešbučių bei restoranų darbuotojai miniomis papildys Užimtumo tarnybos gretas ir bus išlaikomi valstybės. Štai keletas pavyzdžių. Greta J. Basanavičiaus gatvės esantis kurorto viešbutis  2021 m. liepą už suvartotą elektros energiją mokėjo 3 tūkst. eurų, o jau šių metų liepą  – 9 tūkst. eurų, šių metų  rugpjūtį – 22 tūkst. eurų. T.y.,  per metus sąnaudos vien už elektros energiją išaugo beveik 800 procentų!!!“ – rašė meras.

Anot jo, tokia pati situacija yra absoliučiai visuose ne tik Palangos, bet ir visos Lietuvos viešbučiuose.

„Sanatorijų sąnaudos vien elektros energijai išaugo 850 proc.!!! Štai, pavyzdžiui, viena iš sanatorijų 2021 m. liepą už elektrą sumokėjo 3 tūkst. eurų, 2021 m. rugpjūtį – 7 tūkst. eurų, o šių metų  liepą  – 28 tūkst. eurų, rugpjūtį – 60 tūkst. eurų. Akivaizdu, jog ligonio krepšelis, finansuojamas Ligonių kasų, visiškai neamortizuoja net dalies sąnaudų. Jau dabar sąnaudos dėl infliacijos ir elektros brangimo viešbučiams, sanatorijos ir kt. turizmo sektoriaus atstovams išaugo mažiausiai keturis kartus, neskaičiuojant būsimo šildymo ir dujų pabrangimo, kas, akivaizdu, brangs taip pat. Be viso kito, sveikatinimo, turizmo, viešojo maitinimo sektoriaus atstovai dar turi išmokėti mokestines paskolas „Sodrai“ ir VMI, kai mokėjimai buvo atidėti dėl koronaviruso ir karantino. Susitikimo metu akcentuota, kad valstybės pagalba šiam ir kitiems verslo sektoriams dabar gyvybiškai svarbi“ – rašė meras.

Kalbant apie Palangos savivaldybės biudžetą, anot Š. Vaitkaus, akivaizdu, kad infliacijos poveikis taip pat itin juntamas, nes išlaidos auga dėl padidėjusių kainų. „Iš esmės mums svarbiausias infliacinis veiksnys – tai yra energijos išteklių kainos – brangios dujos ir brangi elektra – išaugino gyvybiškai svarbių paslaugų, tokių kaip geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas, centralizuoto šildymo užtikrinimas, miesto gatvių apšvietimas ir tvarkymas kitų viešąsias paslaugas teikiančių savivaldybės įmonių bei įstaigų sąnaudas. Vien išlaidos Palangos ir Šventosios apšvietimui per aštuonis šių metų mėnesius išaugo 84,5 tūkst. eurų, arba 165 proc., išlaidos miestui tvarkyti – 176,4 tūkst. eurų. Intensyviai jau kuris laikas svarstome įvairias taupymo priemones, jau sumažinome kai kuriose vietose apšvietimo mieste intensyvumą, bet juk neįmanoma visiškai užtemdyti miesto, neįmanoma vėlyvą rudenį ir žiemą išjungti apšvietimo darželių grupėse ar mokyklų klasėse. Ypač nerami situacija yra vandens tiekimo įmonėje „Palangos vandenys“. Per 2021 metus už elektros energiją įmonė iš viso sumokėjo 300 tūkst. eurų, o šių metų liepą sumokėta 150 tūkst. eurų, rugpjūtį – 200 tūkst. eurų. T.y., vien per šių metų liepą ir rugpjūtį jau viršytas visas visų praėjusių metų išlaidų už elektrą biudžetas. Skaičiuojant pagal paskutines gautas sąskaitas už elektros energiją, įmonei vien šioms sąnaudoms per metus reikės apie 2 mln. eurų, tai reiškia, jog sąnaudos vien šioms reikmėms išauga 700 proc. Ar tai reiškia, kad ir geriamasis vanduo bei nuotekų tvarkymas palangiškiams turės pabrangti taip pat kelis šimtus procentų?“ – klausė Palangos meras.

Anot jo, su šia situacija susiduria visų šalies savivaldybių geriamojo vandens tiekimo įmonės ir čia nėra kaip sutaupyti. Kaip teigia Š. Vaitkus, valstybė turi sukurti pagalbos mechanizmą verslui ir žmonėms išgyventi kelis ateinančius nuožmaus energetinio karo mėnesius. „Valstybės pagalba ir infliacijos valdymo priemonių paketas energetinio karo sąlygomis turi pasiekti ir savivaldybes bei viešąsias paslaugas teikiančias jų įmones. Manau, būtina kalbėti ne tik apie subsidijas, lengvatines paskolas, PVM lengvatas šildymui ar pirmo būtinumo prekėms, bet pirmiausia apie tai, jog būtina įvesti elektros kainų „lubas“ ne tik gyventojams, bet ir verslui, o kainų skirtumą turėtų kompensuoti valstybė. Tiek gyventojai, tiek ir verslo įmonės turi turėti galimybę planuoti savo pajamas ir išlaidas, o ne nuolat atsidurti išgyvenimo bedugnėje, gavus sąskaitas už elektros energiją ar dujas. Elektros kainų fiksavimas bent metų laikotarpiui leistų įmonėms priimti sprendimus dėl veiklos tęstinumo užtikrinimo“ – įrašą baigė Palangos meras.

Pasak mero, sportininkai mėgėjai iš įvairių šalių kurorte ne tik varžysis įvairiose sporto šakose, bet ir bendraus, užmegs naujas pažintis, susipažins su mūsų miestu bei turiningai praleis laiką.

„Kad įgytumėme teisę rengti šią sporto šventę Palangoje, turėjome laimėti konkursą, t. y., įveikti kitus pretendentus bei kompetentingai komisijai įrodyti, kad esame tikrai verti būti Pasaulio lietuvių sporto žaidynių organizatoriais.

Todėl nuoširdžiai dėkoju kiekvienam mūsų komandos nariui, savo darbu, pasiūlymais ir idėjomis prisidėjusiems siekiant bendro tikslo – galimybės mūsų tautiečius sportininkus mėgėjus iš viso pasaulio 2025-aisis sukvieti į Palangą.

Ypač dėkoju už profesionaliai parengtą Palangos pristatymą Palangos miesto savivaldybės administracijos Ekonominės plėtros skyriaus rinkodaros specialistei Aušrai Šikšnienei ir Švietimo skyriaus vedėjai Laimai Valužienei“, – feisbuke rašė Š. Vaitkus.

Sportas ir kultūra valdo Palangą!

Pasaulio lietuvių sporto žaidynių tikslas – skatinti viso pasaulio lietuvių sportinę veiklą ir palaikyti lietuvybę. Svetinga Palanga tam – labai tinkamas miestas.

„Turime gerai išplėtotą sporto infrastruktūrą, įvairioms sportinėms veikloms kurorte pritaikomos ir viešosios erdvės, tad dėsime visas pastangas, kad ši sporto šventė, kurią drąsiai galime vadinti tautine olimpiada, o taip pat – ir mūsų kurortas visiems jos dalyviams padovanotų puikių įspūdžių ir emocijų“, – žada miesto meras.

Metais anksčiau, 2024-aisiais, pasak Š. Vaitkaus, Palanga suburs pučiamųjų muzikos profesionalus bei mėgėjus iš viso žemyno.

Šarūnas Vaitkus. / Asmeninio archyvo nuotr.

„Įveikę labai rimtą pretendentų atrankos konkursą buvome paskelbti prestižinio muzikos pasaulio renginio – Europos varinių pučiamųjų čempionato – organizatoriais. Tad sportas ir kultūra valdo Palangą!“ – emocingai skelbia jis.

Pasak jo, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuota sveikatos reforma, panašu, stumia į prarają sanatorinį gydymą. „Labai apmaudu, kad, kaip susidaro įspūdis,  siekiama sunaikinti tai, kuo galime didžiuotis – mūsų šalies sanatorinio gydymo sistema Europoje yra pavyzdinė. Deja, netrukus viskas gali pasikeisti, ir ne į gerą“, – rašė Š. Vaitkus.

Palangos mero teigimu, rengiamoje pertvarkoje numatoma iš stacionarios priežiūros pereiti prie stipresne pirmine ambulatorine priežiūra ir dienos stacionaro paslaugomis grįsto modelio. 

Šarūnas Vaitkus. / Asmeninio archyvo nuotr.

„Kaip pastebėjo Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos vadovė, iš esmės planuojama, išplėtus ambulatorinių paslaugų spektrą, dalį iki šiol tik stacionare teiktų paslaugų perkelti į ambulatorinę grandį bei mažinti stacionaro lovų skaičių. Taip ir įsivaizduoju po insulto paralyžiuotą pacientą, kasdien keliasdešimt kilometrų vykstantį į procedūras. Gal šis pavyzdys  ir keltų šypseną, jei nebūtų labai labai graudu. Kiekvienas, turintis ar turėjęs sunkios ligos ar traumos ištiktą artimąjį, mane tikrai supras. Negana to, rengiama reforma numato, kad pacientai į sanatorinio gydymo įstaigas būtų siunčiami regioniniu principu. Tai reiškia, kad iš pacientų būtų atimta galimybė patiems pasirinkti jiems labiausiai patinkančią gydymo įstaigą, ir, pavyzdžiui, vilnietis nebegalėtų sveikatos gerinti pajūryje. O ką tai reiškia sanatorinį gydymą teikiančioms įstaigoms ? Ogi tai, kad net ir aukščiausią kvalifikaciją turinčius medikus, moderniausia aparatūra apsirūpinusios ir didžiulį pacientų pasitikėjimą turinčios įstaigos stovės pustuštės – joms paprasčiausiai pristigs pacientų“, – rašė politikas.

Taip ir įsivaizduoju po insulto paralyžiuotą pacientą, kasdien keliasdešimt kilometrų vykstantį į procedūras.

Jis akcentavo taip teigiantis, nes panagrinėjo statistiką.  „Per praėjusius metus visose šešiose Palangos sanatorinio ir sveikatinimo įstaigose pacientai su Klaipėdos teritorinių ligonių kasų siuntimu sudarė tik iki 40 proc. visų tų, kuriems buvo suteiktos paslaugos. Tiek pacientų, kiek gali priimti pajūrio sanatorinio gydymo įstaigos, regione paprasčiausiai nėra. Tad koks lauks kitas reformos žingsnis ? Atleisti be darbo likusius specialistus? Deja, klausimų kyla gerokai daugiau, nei turime atsakymų. Ir tai aktualu ne tik Palangai, bet ir visiems šalies kurortams. Ne geresnės naujienos ir privačioms sanatorinį gydymą teikiančioms įstaigoms – į privačias sanatorijas, kurių yra apstu visuose kurortuose, po operacijų žmonės galės atvykti tik už savo lėšas, nes pagal naują reformos modelį Ligonių kasos nebebefinansuos jų lovadienių. Gal privačios sanatorijos ir turės ligonių,  galinčių už savo lovadienius susimokėti, bet ar tikrai visi žmonės galės pasinaudoti tokiomis paslaugomis ? Nemanau. Todėl kreipiausi į sveikatos apsaugos ministrą, išsakiau kylančias abejones bei nuogąstavimus. Tikiuosi, kad į išdėstytus argumentus bus atsižvelgta, ir šalyje puikiai veikianti sanatorinio gydymo sistema nebus sugriauta“, – socialiniame tinkle mintis dėstė politikas.

„Didelė garbė Palangai – šiandien mūsų kurorte apsilankė net dviejų valstybių vadovai – Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir Ukrainos Respublikos Prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Visų palangiškių vardu Ukrainos prezidentui padovanojau unikalų suvenyrą – šviesios atminties palangiškio tautodailininko Alberto Žulkaus kūrinį – medžio dirbinį su gintaru.

Lietuvos ir Ukrainos Prezidentai, lankydamiesi Palangoje, pasigrožėjo Birutės parku ir Gintaro muziejumi. Neabejoju, kad iš mūsų kurorto jie išsives puikius prisiminimus“, – feisbuko įraše dėstė Š. Vaitkus.