„Dekretas dėl Palestinos pripažinimo yra dalis vyriausybės pastangų kuo greičiau nutraukti žiaurumus Gazos Ruože“, – spaudos konferencijoje sakė ministras pirmininkas Robertas Golobas.

Ministro teigimu, galutinis sprendimas galėtų būti priimtas iki birželio 13 dienos.

Kovo mėnesį Slovėnija kartu su Ispanija, Airija ir Malta bendrame pareiškime paskelbė, kad šios ES šalys yra „pasirengusios pripažinti Palestiną“, kai bus įvykdytos valstybės sukūrimo sąlygos.

„Toliau stebėsime pažangą, susijusią su taikos derybomis, įkaitų išlaisvinimu ir Palestiniečių savivaldos reforma, ir, jei ji bus greitesnė, galėtume anksčiau pabaigti pripažinimo procesą“, – nurodė R. Golobas.

Slovėnija taip pat paragino Izraelį nutraukti puolimą Gazos Ruože ir įspėjo, kad planuojamas puolimas pietiniame Rafacho mieste tik pablogins humanitarinę krizę palestiniečių anklave.

Slovėnijos užsienio reikalų ministrė Tanja Fajon (Tania Fajon) socialiniame tinkle „X“ pareiškė, kad „sveikina ryžtingą ir negrįžtamą žingsnį pripažinimo link“.

Dekretui patvirtinti reikia paprastos 90 vietų parlamento daugumos. Jame R. Golobo centro kairiųjų koalicija turi 51 vietą.

Praėjusį mėnesį dienraščio „Dnevnik“ paskelbti viešosios nuomonės apklausos rezultatai rodo, kad beveik 60 proc. slovėnų pritaria Palestinos valstybės pripažinimui, o 20 proc. pasisako prieš.

Trečiadienį apie 100 Liublianos universiteto studentų pradėjo protestą, reikalaudami, kad Slovėnija pripažintų Palestinos valstybę.

„Dvi valstybės dviem tautoms. Vėlgi, tai yra vienintelis būdas užtikrinti ilgalaikį žydų ir demokratinio Izraelio saugumą“, – sakė A. Blinkenas po susitikimo su Izraelio vadovais.

„Vienintelis būdas būti naudingam – pirma, parodyti solidarumą Izraeliui; antra, labai aiškiai išdėstyti įsipareigojimus prieš teroristines grupuotes; ir trečia, atverti politinę perspektyvą“, – prieš kelionę sakė E. Macrono biuras.

Spalio 7 dieną palestiniečių kovotojų grupuotei „Hamas“ pradėjus išpuolį prieš Izraelį, Vašingtonas dar kartą patvirtino, kad tvirtai remia Izraelį.

„Kad ir kaip būtų sunku, privalome toliau siekti taikos, privalome toliau siekti, kad Izraelis ir Palestinos žmonės galėtų saugiai, oriai ir taikiai gyventi“, – teigė prezidentas. 

„Man tai reiškia dviejų valstybių sprendimą“, – sakė J. Bidenas baigdamas solidarumo vizitą Izraelyje.

Palestiniečių vyriausybė ketvirtadienį pateikė Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT) pirmąjį medžiagos pluoštą, kad paremtų savo kampaniją, kuria siekiama, jog būtų tiriami įtariami Izraelio karo nusikaltimai.

„Palestinos valstybė pažadėjo bendradarbiauti su teismu, teikti jam atitinkamą informaciją; šiandien ji tęsi savo pažadą“, – sakė iš teismo pastato išėjęs žurnalistams Palestiniečių užsienio reikalų ministras Riadas al-Malki (Rijadas Malkis).

„Palestinos valstybės pateikta informacija kelia būtinybę nedelsiant pradėti tyrimą“, – pridūrė jis.

Ketvirtadienį pateikti du dokumentų aplankai: vienas – apie įtariamus Gazoje Izraelio padarytus nusikaltimus per 50 dienų karą liepą ir rugpjūtį, kai žuvo 2200 palestiniečių, daugiausia civilių, ir 73 izraeliečiai, daugiausia kariai.

Kitame aplanke – medžiaga, susijusi su Izraelio įvykdyta Vakarų Kranto ir Rytų Jeruzalės okupacija; jame yra ir „informacija palestiniečių kalinių klausimu“, nurodė Palestiniečių vyriausybės misija Hagoje.

„Tiesos siekis yra svarbus nukentėjusiems palestiniečiams – mirusiems ir gyviems, – nurodė R.al-Maliki. – Palestina pasirinko siekti teisingumo, ne keršto, štai kodėl mes esam čia šiandien“.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) pirmadienį, pirmalaikių visuotinių rinkimų išvakarėse, atmetė Palestinos valstybės įkūrimo galimybę jo išrinkimo atveju.

Viename iš daugybės interviu, kurie pasirodė prieš antradienio rinkimus, dešinės pakraipos interneto svetainė NRG B.Netanyahu paklausė, ar tiesa, kad jeigu jis taptų premjeru, jokios Palestinos valstybės nebūtų.

Jis atsakė : „Taip. Tikrai“.

Kitame interviu Izraelio valstybiniam radijui premjero buvo paklausta, ar jo 2009 metų Bar Ilano universitete sakyta kalba, kurioje jis pirmą kartą parėmė dviejų atskirtų valstybių idėją, prarado aktualumą.

„Neįmanoma vykdyti dalykų, kurie buvo išdėstyti Bar Ilano kalboje <...>, kai viskas, su kuo susiduriate iš kitos pusės yra tik teroras. Nėra taikos pajėgų, nėra taikos partnerio“, – sakė jis, pridurdamas, jog dabartinė padėtis yra netinkama Palestinos valstybės sukūrimui.

„Ši kalba buvo pasakyta prieš Arabų audrą – vadinamąjį Arabų pavasarį, kuris apėmė Artimuosius Rytus, iškeldamas radikalųjį islamą. Bet kurią perduotą teritoriją perimtų radikalūs islamistai“, – pridūrė jis.

„Taigi, žinoma, realybė pasikeitė, o tie, kurie į tai neatsižvelgia, gali pakartoti rimtas klaidas“, – pareiškė B.Netanyahu.

Švedija pirmadienį pareiškė neatidarysianti savo ambasados Ramaloje, nors ir yra oficialiai pripažinusi Palestiną valstybe, tai padarydama pirmoji Europos Sąjungoje.

„Niekas dar neatidarė ambasados Ramaloje, ir mes manome, kad viską galima valdyti konsulate Jeruzalėje; toks sprendimas mus tenkina“, – sakė per radiją užsienio reikalų ministrė Margot Wallstroem (Margot Valstriom).

Švedija praėjusį mėnesį oficialiai pripažino Palestinos valstybę, tuo įsiutindama Izraelį, kuris į tai atsakė savo ambasadoriaus atšaukimu iš Stokholmo.

„Ambasadorius šiuo metu yra Jeruzalėje konsultacijoms. Mes nežinome, kada jis grįš“, – salė Izraelio ambasados Švedijoje reikalų patikėtinis Uri Rothmanas (Uris Rotmanas).

Palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas (Mahmudas Abasas), kurio būstinė yra Vakarų Kranto mieste Ramaloje, Švedijos sprendimą pripažinti Palestiną pavadino „drąsiu ir istoriniu“.

Anot Palestinos savivaldos, Palestinos valstybę yra pripažinusios 135 šalys, tarp kurių yra ir ES narių.

Izraelis ketvirtadienį atšaukė savo ambasadorių iš Stokholmo „konsultacijoms“, kai prieš kelias valandas Švedija paskelbė oficialiai pripažįstanti Palestinos valstybę, pranešė Izraelio užsienio reikalų ministerijos atstovas.

„Tai tikrai atspindi mūsų susierzinimą ir apmaudą dėl šio nenaudingo sprendimo, kuris neprisideda prie sugrįžimo prie (taikos) derybų“, – pasakė naujienų agentūrai AFP Emmanuelis Nachshonas (Emanuelis Nachšonas).

Švedija ketvirtadienį oficialiai pripažino Palestinos valstybę, pranešė užsienio reikalų ministrė Stokholme, nepraėjus nei mėnesiui po to, kai vyriausybė paskelbė ketinanti atlikti šį prieštaringai vertinamą žingsnį.

„Šiandien vyriausybė priima sprendimą pripažinti Palestinos valstybę“, – užsienio reikalų ministrė Margot Wallstrom (Margo Valstriom) nurodė pranešime, kurį paskelbė dienraštis „Dagens Nyheter“.

„Tai svarbus žingsnis, patvirtinantis palestiniečių teisę į apsisprendimą“, – nurodė ji ir pridūrė, kad "mes tikimės, jog tai parodys kelią kitiems".

Švedijos naujasis premjeras Stefanas Loefvenas (Stefanas Liofvenas) per savo inauguracinę kalbą parlamente spalio pradžioje pareiškė, kad jo šalis taps pirmąja Europos Sąjungai (ES) nare Vakarų Europoje, pripažinsiančia palestiniečių valstybę.

Nors palestiniečiai dėl šio žingsnio džiūgavo, Izraelis iškvietė Švedijos ambasadorių ir pareiškė protestą bei nusivylimą.

Izraelis nuolat tvirtina, kad palestiniečiai savo seniai pažadėtą valstybę galės įgyti tik per tiesiogines derybas, o ne kokiais nors kitais diplomatiniais kanalais.

Palestiną jau anksčiau yra pripažinusios septynios ES šalys Rytų Europos ir Viduržemio jūros regione: Bulgarija, Kipras, Čekija, Vengrija, Malta, Lenkija ir Rumunija. Iš Europos Sąjungai nepriklausančių Vakarų Europos šalių tokį žingsnį yra atlikusi tik Islandija.

Palestinos savivalda apskaičiavo, kad iš viso jau 134 šalys yra pripažinusios Palestiną kaip valstybę, nors šis skaičius yra ginčijamas, o ES narių iš Rytų Europos pripažinimai siekia dar sovietinius laikus.

Jungtinės Valstijos buvo perspėjusios Švediją, kad toks pripažinimas būtų "pirmalaikis", sakydamos, jog palestiniečių valstybė gali atsirasti tik pagal Izraelio ir palestiniečių derybose pasiektą sprendinį.

Ketvirtadienį paskelbtame pranešime Švedijos užsienio reikalų ministrė nurodė, jog "vyriausybė laikosi nuomonės, kad tarptautinės teisės kriterijai Palestinos valstybės pripažinimui yra išpildyti".

M. Abbasas giria „istorinį“ sprendimą 

Palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas (Mahmudas Abasas) ketvirtadienį pasveikino Švedijos sprendimą oficialiai pripažinti Palestinos valstybę, nurodė jo atstovas.

„Prezidentas Abbasas sveikina Švedijos sprendimą“, – atstovas Nabilas Abu Rudeina sakė naujienų agentūrai AFP, pridūręs, kad palestiniečių lyderis šį žingsnį laiko „drąsiu ir istoriniu“.

N.Abu Rudeina tvirtino, kad šis žingsnis susijęs su ištisus mėnesius didėjusia įtampa okupuotoje Rytų Jeruzalėje, kur beveik kasdien vyksta palestiniečių susirėmimai su Izraelio policija ir kur žydų valstybė neseniai ėmėsi žingsnių įgyvendinti planą pastatyti dar 3,6 tūkst. namų naujakuriams, išprovokuodama tarptautinį pasmerkimą.

„Šis sprendimas yra atsakas į Izraelio priemones Jeruzalėje“, – sakė jis.

M.Abbasas paragino kitas šalis pasekti Švedijos pavyzdžiu.

„Visos pasaulio šalys, dar delsiančios pripažinti mūsų teisę į nepriklausomą Palestinos valstybę su 1967 metų sienas ir sostine Rytų Jeruzale, (turėtų) pasekti Švedijos pavyzdžiu“, – prezidento atstovas citavo jo žodžius.

Pripažinusi Palestiną, Švedija tapo pirmąja tai padariusia iš Europos Sąjungai priklausančių Vakarų Europos šalių.

Al Aksos komplekso uždarymas prilygsta „karo paskelbimui“

Palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas (Mahmudas Abasas) ketvirtadienį pareiškė, kad Izraelio sprendimas uždaryti neramumų židiniu tapusį Al Aksos mečetės kompleksą Jeruzalėje visiems lankytojams po to, kai buvo pašautas vienas žydų radikalus aktyvistas, prilygsta „karo paskelbimui“.

„Šis pavojingas Izraelio eskalavimas yra karo paskelbimas Palestinos žmonėms ir jos šventosioms vietoms, taip pat arabų ir islamo tautai“, – prezidento žodžius citavo jo atstovas Nabilas Abu Rudeina.

Izraelis ketvirtadienį paryčiais uždraudė į tą kompleksą įžengti bet kokiems lankytojams – tiek žydams, tiek musulmonams. Šį sprendimą paskatino trečiadienio vakarą įvykdytas išpuolis, kai motociklu važiavęs vyras pašovė vieną žydų ultranacionalistą, kuris jau seniai siekia užtikrinti judėjams teisę melstis Al Aksos aikštėje.

Keliomis valandomis vėliau policija šturmavo dėl tos atakos įtariamo palestiniečio namą. Kilus susišaudymui, įtariamasis buvo nukautas.

Rytų Jeruzalė, kurioje gyvena daugiausiai arabai, buvo okupuota Izraelio 1967 metais per Šešių dienų karą, o vėliau aneksuota, nors to žingsnio niekuomet nepripažino tarptautinė bendruomenė. Smurtas tą Šventojo miesto dalį krečia nuo liepos pradžios – beveik kasdien įvyksta susirėmimų tarp akmenis svaidančių palestiniečių protestuotojų ir policijos.

Didžiosios Britanijos įstatymų leidėjai pirmadienį triuškinama balsų dauguma pasisakė už Palestinos valstybės pripažinimą - tai simboliškai labais svarbus, bet privalomosios galios neturintis sprendimas, kuris veikiausiai nepakeis vyriausybės politikos.

Už iniciatyvą „pripažinti Palestinos valstybę greta Izraelio valstybės, prisidedant prie tikslo derybų keliu pasiekti dviejų valstybių sprendinį“ balsavo 274 įstatymų leidėjai, prieš pasisakė 12.

Audringi debatai Bendruomenių Rūmuose buvo atidžiai stebimi visame pasaulyje ir gali turėti diplomatinių pasekmių, suteikdami svarbų postūmį palestiniečių vadovybės kampanijai už jų valstybingumo pripažinimą.

Balsavimas britų parlamente surengtas po to, kai Švedijos vyriausybė, užsitraukdama Izraelio pyktį, šį mėnesį paskelbė, kad pripažins Palestinos valstybę. Ji taps pirmąja tai padariusia Europos Sąjungos valstybe nare iš Vakarų Europos.

Britų vyriausybei pirmadienį parlamento priimtas sprendimas neturi privalomosios galios, nes šią iniciatyvą pateikė eilinis opozicinės Leiboristų partijos parlamentaras. Ji nurodė, kad pripažins Palestiną tik tuomet, kai tam bus tinkamas metas.

„Palestinos žmonių aspiracijos negali būti visiškai realizuotos, kol nesibaigė okupacija... ir mes manome, jog tai įmanoma padaryti tik derybų keliu“, - sakė Artimųjų Rytų reikalų ministras Tobias Ellwoodas (Tobijas Elvudas).

„Tik okupacijos pabaiga leis Palestinos valstybingumui tapti realybe“, - pridūrė jis.

Premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) kartu su kitais vyriausybės, remiančios vadinamąjį dviejų valstybių sprendinį, nariais per balsavimą susilaikė.

Balsavime dalyvavo mažiau nei pusė visų įstatymų leidėjų, tačiau pasiūlymas pripažinti Palestiną sulaukė abiejų didžiųjų partijų deputatų paramos: už jį balsavo 39 konservatoriai ir 192 leiboristai, tarp jų partijos lyderis Edas Milibandas.

Leiboristų parlamentaras Jackas Straw (Džekas Stro), kuris Tonio Blairo (Tonio Blero) vyriausybėje užėmė užsienio reikalų sekretoriaus postą, atmetė prielaidas, kad ši iniciatyva neturės beveik jokio poveikio.

„Manau, labai nesantūri Izraelio reakcija į tai, kad (Bendruomenių) Rūmai gali priimti tokią rezoliuciją, įrodo, kad ši rezoliucija turės reikšmės“, - sakė J.Straw.

Palestinos savivalda apskaičiavo, kad 134 šalys yra pripažinusios Palestiną kaip valstybę, nors šis skaičius yra ginčijamas, o kelių ES narių pripažinimai siekia dar sovietinius laikus.

Didžioji Britanija 2012 metais susilaikė per balsavimą Jungtinėse Tautose dėl valstybės stebėtojos statuso suteikimo Palestinai. Šis statusas buvo suteiktas palestiniečiams nepaisant griežtų Jungtinių Valstijų ir Izraelio prieštaravimų.