„Europos Centrinis Bankas žiūri nebe tik į infliacijos skaičius, bet pradeda labiau žiūrėti į darbo užmokesčio augimo skaičius, kitus indikatorius. Ir vis vėlina, vėlina, vėlina palūkanų normų mažinimo laikotarpį“, – trečiadienį pristatydamas ekonomikos apžvalgą kalbėjo Ž. Mauricas.

„Procesai inertiški, rizika egzistavo. Lūkestis ir mano buvo, kad palūkanos turėtų pradėti mažėti anksčiau, prognozavome balandžio-gegužės mėnesiais, bet dabar nusikelia mažinimas iki vasaros, birželio, gal net iki rugpjūčio mėnesį. Dabar rinkos pradeda tikėti, kad gal tik rugpjūčio mėnesį bus mažinamos palūkanos“, – teigė jis.

Ekonomistas taip pat tikino, kad rinkos tikisi, jog bazinės palūkanos kitais metais sieks apie 2,5 proc.

„Inercija gali užvėlinti ekonominį pavasarį ir gal net įstumti euro zoną į dar vieną techninę recesiją, ypatingai, jeigu Vokietijai sunkiai seksis su automobilių pramone“, – sakė Ž. Mauricas.

Inercija gali užvėlinti ekonominį pavasarį ir gal net įstumti euro zoną į dar vieną techninę recesiją.

 

„Rinkos tikisi, kad kitais metais palūkanos sieks apie 2,5 proc. T. y., net mažiau, negu tikėjosi praeitų metų rudenį“, – aiškino jis.

Ž. Mauricas žurnalistams po apžvalgos pristatymo kalbėjo, kad priežastys dėl nusikeliančio palūkanų normų mažinimo yra inertiškas sprendimų priėmimas bei ECB sprendimas nebesivadovauti infliacijos rodikliu.

„Priežastys yra tos, kad visgi pakankamai inertiškas sprendimų priėmimas. Kita priežastis tai, kad nesivadovaujame vien tik infliacijos rodikliu. (...) Akcentas dabar yra nukreiptas į darbo užmokesčio augimo skaičius. Kai keiti žaidimo taisykles vidury žaidimo, tai sunku prognozuoti. Bet tai vis tiek yra politinis sprendimas“, – kalbėjo ekonomistas.

ECB Valdančioji taryba kovo pradžioje nusprendė nekeisti nė vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų.

Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis nesikeis ir atitinkamai bus 4,5, 4,75 ir 4 proc.

Kaip nurodoma banko pranešime, nuo praėjusio Valdančiosios tarybos posėdžio sausio mėn. infliacija dar sumažėjo. Naujausiose ECB ekspertų prognozėse numatoma mažesnė infliacija, ypač 2024 m., daugiausia dėl sumažėjusio energijos kainų poveikio. Dabar ekspertai prognozuoja, kad 2024 m. infliacija vidutiniškai sudarys 2,3 proc., 2025 m. – 2 proc., o 2026 m. – 1,9 proc.

ECB ekspertai augimo 2024 m. prognozę sumažino iki 0,6 proc. ir numato, kad artimiausiu laikotarpiu ekonominis aktyvumas ir toliau bus vangus. Jie prognozuoja, kad vėliau ekonomika atsigaus, o 2025 ir 2026 m. augs atitinkamai 1,5 ir 1,6 proc., iš pradžių skatinama vartojimo, o vėliau ir investicijų.

ECB vadovė Christine Lagarde tikino, kad institucija dar nėra „pakankamai įsitikinusi“ pažanga mažinant infliaciją.

„Matome, kad infliacija taip lengvai nepasiduoda ir vis dar sakome, kad ji yra per aukšta ir tai užtruko. Todėl kalbėti apie palūkanų normų mažinimą, manau, šiuo metu yra per anksti, nes esame pakankamai ribojančiame lygyje, bet reikia strateginės kantrybės išlaikyti palūkanų normas, tam, kad infliacija patikimai sugrįžtų į tą lygį, kuriame turėtų būti“, – pirmadienį žurnalistams teigė G. Šimkus.

„Labai nustebčiau, jeigu turėtume sumažinti palūkanų normas kitų metų pirmajame pusmetyje, nemanau“, – pažymėjo jis.

Ekonomikos raida sako, kad palūkanų normų didinti neprireiks

G. Šimkus taip pat tvirtino, kad yra tikimybė, jog palūkanų normos galėtų būti didinamos ateityje, tačiau ekonomikos raida rodo, kad to neprireiks.

Labai nustebčiau, jeigu turėtume sumažinti palūkanų normas kitų metų pirmajame pusmetyje, nemanau.

 

„Turime labai gerą taktiką, spręsti ir priimti sprendimus pagal tą informaciją, kuri yra prieinama sprendimų priėmimo metu, kai gali atsižvelgti į tai, kokia yra infliacija, grynoji infliacija ir kaip stipriai persiduoda pinigų politikos impulsai į realią ekonomiką“, – sakė LB valdybos pirmininkas.

„Šiuo metu padidinti pagrindines palūkanų normas poreikio nėra, nebuvo, bet tai nereiškia, kad to negalėtų atsitikti ateityje. Ar to reikės? Matysime. Šiuo metu ekonomikos aktyvumas ir raida sako, kad to neprireiks“, – tvirtino jis.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę ECB valdančioji taryba nusprendė visų trijų pagrindinių palūkanų normų nekeisti, po dešimties iš eilės padidinimų.

ECB valdančioji taryba teigia esanti pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį.

Nurodoma, kad pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis nesikeis ir atitinkamai bus 4,5 proc., 4,75 proc. ir 4 proc.

ECB siekia, kad vidutinės trukmės laikotarpiu kainos euro zonoje būtų stabilios, o infliacijos lygis būtų 2 proc. Rugsėjo mėnesį infliacijos lygis bendros valiutos zonoje sumažėjo iki 4,3 proc., kai prieš tai buvusį mėnesį siekė 5,2 proc.