„Jei prisimintume pirmuosius sprendimus, didinimas buvo 75 baziniai punktai. Buvo akivaizdu, kokie bus sprendimai – ne akivaizdu, kokio dydžio, bet akivaizdi kryptis. Kai ateini prie piko, prie galutinės stotelės, tiek ir didesnis atsargumas yra, turi daugiau sprendimo alternatyvų. Dabar yra klausimas, ar reikia padidinti, o galbūt reikia padaryti pauzę ir pažiūrėti, kaip ekonomika vystysis“, – žurnalistams penktadienį sakė LB valdybos pirmininkas G. Šimkus.

Anot jo, ECB sprendimą lems ekonominė aplinka, naujausi duomenys – infliacija, makroekonominės prognozės,  ekonomikos augimo įvertis.

Jis pabrėžė, kad apie palūkanų normų sumažinimą kol kas negalvojama.

„Apie sumažinimą kalbos nėra, nes infliacijos spaudimas didelis, bet alternatyva tarp padidinimo ir sustojimo arba pauzės yra labai subalansuota“, – sakė G. Šimkus.

Tačiau centrinio banko vadovas pabrėžė, kad jei ECB nepakels palūkanų normų rugsėjį, tai nereikštų, kad jos nebūtų didinamos ateityje.

„Įvyko susifokusavimas į rugsėjo mėnesį kaip lemiamą, kada bus pikas, arba kad po to nebebus piko. Aš žiūriu į ateitį atvirai, galbūt nebus keliama todėl, kad įsitikintume, ar esame pike, ar nesame, ir galbūt spalį gali reikėti toliau pakelti“, – sakė G. Šimkus.

„Pinigų politika turi būti formuojama, kiek to reikalauja situacija, kuri yra tuo metu. Ko neturime manyti, kad palūkanų norma privalo būti viename ar kitame lygyje amžinai. Toks buvo laikotarpis, kai buvome neigiamoje teritorijoje dešimtmetį ir sumažinimas kažkada ateityje bus natūralus veiksmas ekonomikai grįžtant į normalaus augimo kelią ir infliaciją suvaldžius iki 2 proc. vidutiniu laikotarpiu“, – komentavo LB vadovas.

G. Šimkus sakė, kad greito palūkanų normų mažinimo tikėtis nereikėtų: „Šiais metais vienareikšmiškai ne, mano akimis. Net ir kitų metų pirmasis pusmetis neatrodo labai tikėtinas scenarijus“.

Siekdamas pažaboti infliacijos kopimą aukštyn ECB bazines palūkanas ketvirtadienį kilstelėjo dar 25 baziniais punktais – nuo pernai liepos jos padidintos iš viso 4,25 punkto.

Metų infliacija euro zonoje birželį pasiekė žemiausią lygį nuo 2022-ųjų sausio – 5,5 proc., tačiau liko toli nuo ECB nustatyto 2 proc. tikslo. Kita vertus, ekonomikos perspektyvos euro zonoje tebėra niūrios, o naujausi duomenys rodo, kad tiek namų ūkių, tiek ir verslo skolinimosi poreikis gerokai atvėso.

„Palūkanų normų kilimas ir NT mokestis nėra niekaip susiję“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Šimkus.

Centrinio banko vadovo teigimu, visuotinį NT mokestį Vyriausybė turėtų įvesti visų pirma todėl, kad padidintų savivaldybių biudžetų pajamas, be to, ilgesnėje perspektyvoje jis gali padėti stabilizuoti NT rinką.

„Visų pirma tokio mokesčio poreikis kyla dėl biudžeto pajamų šaltinių didinimo, Vyriausybė taip pat kelia sau tikslą šiuo mokesčiu padidinti savivaldybių finansinį savarankiškumą ir galiausiai geras NT mokesčio dizainas ilgesnėje perspektyvoje gali prisidėti prie NT rinkos stabilizavimo“, – sakė G. Šimkus.

Palūkanų normų kilimas ir NT mokestis nėra niekaip susiję.

„Tinkamai sudėliojus dizainą galima nušauti visus šituos zuikius“, – pridūrė LB vadovas.

Pasak G. Šimkaus, Vyriausybė neturėtų atidėlioti NT mokesčio įvedimo.

„Mano galva, NT klausimas yra svarbus, jis turi būti sprendžiamas, bet jo sprendimas nepriklauso nuo to, kas šiuo metu vyksta su pinigų politika“, – sakė LB vadovas.

G. Šimkus birželį teigė, kad Finansų ministerijos pasiūlytą visuotinio NT mokesčio modelį reikėtų tobulinti. Skirtingai nei ministerija, centrinis bankas siūlo progresyviai apmokestinti bendrą gyventojo NT verčių sumą.

Pagal Finansų ministerijos balandį pasiūlytą naują gyventojų NT mokesčio modelį būtų atskirai apmokestinami visi žmogaus turimi NT objektai, o ne bendra jų verčių suma. Mokestis būtų mokamas už deklaruotą gyvenamąją vietą.

Pagrindiniai mokesčio tarifai būtų susieti su savivaldybės NT vertės mediana – vienos medianos neviršijanti dalis būtų apmokestinama 0,03 proc. tarifu, nuo vienos iki dviejų medianų - 0,06 proc., virš dviejų – 0,1 proc. tarifu.

Jei Vyriausybė ir Seimas pritartų, pirmą kartą mokestį tektų mokėti 2025 metais. 

Ministerijos skaičiavimais, jeigu savivaldybės nustatytų minimalius tarifus tiek pirmam, tiek antram būstui, per metus būtų surinkta apie 25 mln. eurų NT mokesčio, o jei antram būstui būtų nustatytas maksimalus tarifas – apie 100 mln. eurų.

Finansų ministerijos skaičiavimais, šiuo metu Lietuvoje yra 1,4 mln. NT savininkų, o potencialių visuotinio NT mokesčio mokėtojų būtų apie 1,2 mln.

Dabar NT yra apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų.

Palūkanų normą už naudojimąsi indėlių galimybe ECB pakėlė daugiau, nei tikėjosi rinkos ir didesnė dalis ekonomistų. Nuo liepos 27 d. pagrindinių refinansavimo operacijų normos bus lygios 0,5 proc., ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos sieks 0,75 proc., o indėlių palūkanų normos sudarys 0,00 proc.

Nuo šių bazinių ECB palūkanų normų priklauso ir tarpbankinės palūkanų normos Euribor, su kuriomis siejamos daugelis būsto ir verslo paskolų. N. Mačiulis skelbia, kad tikintis tolesnio ECB palūkanų normų kilimo, 3 mėnesių Euribor praėjusią savaitę jau pakilo virš nulio ribos, o 6 mėnesių Euribor jau siekia 0,64 procento. Euribor ateities sandoriai rodo, kad 3 mėnesių Euribor metų gale pakils iki 1,4 procento ir toliau didės 2023 metais.

„Tai bus nemažas palūkanų normų šuolis per gana trumpą laikotarpį. 100 tūkst. eurų būsto paskolą turinčiai šeimai dėl šio palūkanų pakilimo mėnesinė paskolos aptarnavimo įmoka padidės daugiau nei 100 eurų. Padidėjusios paskolų palūkanos palieka mažiau pinigų prekėms ir paslaugoms, prislopina vartojimą ir mažina atotrūkį tarp paklausos ir pasiūlos“, – ketvirtadienį paskelbtame komentare žiniasklaidai rašo N. Mačiulis.

Padidėjusios paskolų palūkanos palieka mažiau pinigų prekėms ir paslaugoms, prislopina vartojimą ir mažina atotrūkį tarp paklausos ir pasiūlos.

„Būtent tokiu būdu ECB ir tikisi prislopinti infliaciją, kuri euro zonoje siekia 8,6 proc., o Baltijos šalyse yra pasiekusi net 20 procentų“, – pridūrė jis.

„Tiesa, ECB palūkanų normų kėlimas nublanksta prieš kitų centrinių bankų entuziazmą. JAV federalinių rezervų sistema bazines palūkanų normas per kelis mėnesius šiemet jau pakėlė nuo 0,25 iki 1,75 procento, bei tikimasi, kad metų gale jos priartės prie 4 procentų. Tačiau JAV nedarbo lygis yra gerokai mažesnis, o pati infliacija, priešingai nei euro zonoje, yra ekonomikos perkaitimo ir perteklinės paklausos pasekmė“, – tvirtino N. Mačiulis.

Didelė dalis euro zonos infliacijos nepriklauso nuo ECB pinigų politikos – jai daug įtakos turi Rusijos „dėka“ maždaug 7 kartus pabrangusios gamtinės dujos, akcentuoja ekonomistas. Tačiau nors didesnės bazinės palūkanos negali sumažinti energetinių išteklių ir kitų žaliavų kainų, ECB taip pat siekia ir valdyti infliacijos lūkesčius.

„Jei gyventojai ir įmonės pradės galvoti, kad tokia infliacija yra nauja nuolatinė realybė, tai pradės atsispindėti jų elgsenoje – darbuotojai reikalaus, kad daug didesniais tempais didėtų atlyginimai, įmonės gerokai dažniau ir didesniu mastu kels prekių ir paslaugų kainas. Kitaip sakant, įsitvirtinantys didesnės infliacijos lūkesčiai gali tapti savaiminio išsipildymo reiškiniu“, – aiškino jis.

Vis tik, nepaisant agresyvių planų ir lūkesčių, daugėja ženklų, kad ECB neturės daug erdvės kelti bazines palūkanų normas, tikina „Swedbank“ ekspertas. Beveik visose euro zonos valstybėse realios gyventojų pajamos krenta – kainų augimas lenkia atlyginimų augimą. Tai jau savaime mažina ir mažins vartojimą, bei galiausiai prislopins ir kainų augimą.

„Kol kas daugelyje šalių gyventojai visa apimtimi dar nepajautė, kokios brangios yra gamtinės dujos bei elektra – vyriausybės šias išlaidas bent iš dalies kompensavo. Tačiau artėjančią žiemą rimta problema gali tapti ne tik elektros ir dujų kainos, bet ir jų trūkumas. Būtinybė mažinti jų suvartojimą gali reikšti kai kurių stambių pramonės įmonių veiklos apribojimą, o tai, tikėtina, pavirstų į platesnio masto ekonomikų nuosmukį.

Apie artėjantį ekonominį rudenį ir žiemą signalizuoja ir gyventojų bei verslo lūkesčiai. Euro zonos vartotojų pasitikėjimo rodiklis šiuo metu yra žemiausiame lygyje nuo pandemijos pradžios. ZEW ekonomikos lūkesčių rodiklis yra nukritęs į žemiausią lygį per daugiau nei dešimtmetį“, – teigia jis.

Galiausiai, finansų rinkose girdimi praėjusį dešimtmetį euro zoną krėtusios valstybių skolos krizės aidai – Italijos skolinimosi kaina sparčiai didėja, jai nepadės ir byranti Mario Draghio vyriausybė bei galimi išankstiniai rinkimai. Dėl šios priežasties ECB pristatė ir naują bei šiek tiek prieštaringai vertinamą instrumentą (angl. transmission protection instrument), kurio pagalba bus siekiama užtikrinti, kad nė vienos euro zonos valstybės skolinimosi kaina netaptų netvari, akcentuoja N. Mačiulis.

„Taigi, daugybinės ekonominės, geopolitinės ir politinės problemos rodo, kad šiandien prasidėjęs palūkanų normų kilimas neužsitęs. ECB turėjo parodyti, kad nori, gali ir turi reaguoti į didelę infliaciją, bet labai tikėtina, kad rudenį ji jau mažės, ekonomikos augimas išblės, o palūkanų normų kilimas sustos“, – apibendrino N. Mačiulis.

Ketvirtadienį Frankfurte posėdžiavusi ECB Valdančioji taryba pirmą kartą per vienuolika metų apsisprendė padidinti bazinių palūkanų normas 0,5 proc. punkto.

Banko pranešime taip pat akcentuojama, kad kituose Valdančiosios tarybos posėdžiuose bus tikslinga tęsti palūkanų normų normalizavimą. Toks ketvirtadienį žengtas didesnis pradinis žingsnis, išeinant iš neigiamų palūkanų normų teritorijos, sudaro prielaidas, kad ateityje konkrečius sprendimus dėl palūkanų normų Valdančioji taryba galėtų priimti atskirai per kiekvieną posėdį.

Vienas iš pagrindinių veiksnių, paskatinusių ECB imtis pinigų politikos griežtinimo – ilgojo laikotarpio kainų augimo prognozės, šiek tiek viršijančios sprendimų priėmėjų užsibrėžtą 2 proc. lygį.

Pagal birželio mėnesį skelbtas Banko ekspertų prognozes, 2022 m. vidutinė metinė infliacija bus 6,8 proc., o 2023 ir 2024 m., numatoma, kad kainų augimo tempas sumažės atitinkamai iki 3,5 ir 2,1 proc.

M. Dubnikovo nenustebino ECB sprendimas

Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimas imtis palūkanų normų didinimo 50 bazinių punktų, yra „ryžto parodymas“, sako ekonomistas Marius Dubnikovas. Finansų analitikas tvirtina, kad nepaisant to, jog pats Bankas birželį skelbė apie ketinimus palūkanas didinti 25 baziniais punktais, spartesnis palūkanų kėlimas jo nenustebino.

„Rinkoje buvo spėjimas tarp 0,25 ir 0,5 proc. Rinka buvo pasidalinusi per pusę. Kadangi sprendimas didinti palūkanas buvo tik prieš 11 metų, tai šioje vietoje daugiau buvo manančių, kad bus 0,25 proc. Švelnesnis ėjimas. Bet akivaizdu, kad šis ėjimas signalizuoja rimtą situaciją“, – Eltai teigė M. Dubnikovas.

Anot eksperto, šis centrinio banko sprendimas skolininkų kaštų dar nepadidina, tačiau signalizuoja, kad tai tikrai nebus paskutinis žingsnis keliant palūkanas. Tai, pasak M. Dubnikovo, rodo, kad ECB nebėra nusiteikęs orientuotis vien į įsiskolinusių Pietinių Europos valstybių gelbėjimą, kaip darė iki šiol, bet ir suvaldyti infliacijos grėsmes, kurios kyla euro zonai.

„Žaliavų kainos, kaip ir stabilizavosi, bet infliacinis pagreitis arba vadinama spiralė jau yra įsisikusi. Tai yra lūkesčiai dėl atlyginimų, kainų, tolerancija kainų augimui yra padidėjusi. Tai yra sprendimas pristabdyti tą procesą“, – aiškino jis.

Be to, finansų analitikas neatmeta, kad Banko Valdančiąją tarybą imtis ryžtingesnio sprendimo paskatino ir pastaruoju metu stebimas euro kurso nuvertėjimas JAV dolerio atžvilgiu, lemiantis ir energetikos išteklių pabrangimą Europos valstybėms.

„Euro kursas yra tema, kurią svarstyti. Dėl to, kad euras prarado apie 17 proc. savo vertės per metus. Tai natūraliai prisidėjo prie žaliavų kainų. Kitas dalykas, tai yra ateitis. Stipresnis pareiškimas ir yra tam, kad euro kursą šiek tiek pastiprinti“, – tvirtino M. Dubnikovas.

Iki šiol skelbta, kad palūkanų norma ketinama didinti 0,25 procentinio punkto, tačiau naujienų agentūros „Bloomberg“ ir „Reuters“ remdamosi šaltiniais antradienį pranešė, jog ji gali būti didinama 0,5 punkto.

Remiantis vieša informacija, ankstesniais pranešimais, trijų ekonomistų bei dviejų nekilnojamo turto (NT) ekspertų komentarais, BNS pateikia atsakymus į 5 svarbiausius klausimus apie numatomą ECB sprendimą. 

Kodėl Europos Centrinis Bankas didina bazines palūkanų normas?

ECB pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį bazines palūkanų normas birželio pradžioje pranešė didinsiantis siekdamas pažaboti sparčiai kylančią infliaciją. Gegužę euro zonoje fiksuotas 8,1 proc. infliacijos rodiklis, birželį jis pakilo iki 8,6 proc. – aukščiausio bendros valiutos bloko istorijoje lygio.

Tuo metu ECB nustatytas tikslinis infliacijos lygis – 2 proc. Europos Komisija prognozuoja, kad infliacijos pikas bus pasiektas trečiąjį šių metų ketvirtį, o metų pabaigoje greičiausiai sieks 7,6 proc.

Kaip padidintos palūkanų normos paveiks būsto paskolas turinčius gyventojus?

Būsto paskolos susietos su Euribor tarpbankine palūkanų norma. 12-kos mėnesių Euribor nulinę ribą peržengė balandį, šešių mėnesių – birželio pradžioje, o trijų – liepos viduryje. Tai reiškia, kad paskolos gyventojams po ECB sprendimo dar brangs.

Pasak analitikų, Euribor atspindi išankstinius finansų rinkų dalyvių lūkesčius apie galimą ECB bazinių palūkanų normų kėlimą, todėl ankstesnis Euribor padidėjimas jau įskaičiuotas į būsimas ECB palūkanas. Vis dėlto tarpbankinę palūkanų normą gali padidinti ir komentarai po ECB posėdžio apie tolesnį normų didinimą.

Kiek konkrečiai pabrangs paskolos, priklausys nuo jų sumos, pasiūlos, paklausos bei gavėjo kreditingumo, tačiau labiausiai tai pajus turintys didžiausias paskolas.

Lietuvos banko skaičiavimais, vidutinė negrąžinta gyventojo būsto paskola Lietuvoje birželio pradžioje buvo apie 50 tūkst. eurų, o vidutinė įmoka – 230 eurų. Palūkanų normai išaugus 0,5 procentinio punkto įmoka padidėtų 12 eurų, 1 punktu – 24 eurais, 2 punktais – apie 50 eurų.

Kaip padidintos palūkanų normos paveiks valstybės skolą bei skolinimosi galimybes? 

ECB padidinus palūkanų normas pabrangs ir valstybių skola. Vis dėlto, kaip anksčiau teigė Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus, leidžiant obligacijas skolinimosi kaina fiksuojama per visą laikotarpį, todėl palūkanų augimas pasijustų tik po kurio laiko.

Didžioji dalis Lietuvos skolos yra ilgalaikės obligacijos, kurių artimiausių metu refinansuoti nereikės. Be to, žemų palūkanų laikotarpiu Lietuva refinansavo visas brangias obligacijas, išleistas po pasaulinės ekonominės krizės.

Kaip padidintos palūkanų normos paveiks vartojimą?

Padidintos palūkanų normos gali šiek tiek neigiamai paveikti paskolas turinčių gyventojų vartojimą. LB vadovas G. Šimkus anksčiau teigė, jog padidėjusios įmokos nesudarytų iš esmės vartojimą galinčios pakeisti sumos.

Tačiau paskolų neturinčių žmonių vartojimo didesnės palūkanų normos paveikti neturėtų. Vartojimo mažėjimą labiau gali paveikti ne kintančios palūkanų normos, bet gyventojų lūkesčiai, recesijos, šaltos žiemos, brangių energetikos išteklių ar infliacijos baimė.

Kada ECB galėtų dar kartą didinti bazines palūkanų normas?

ECB palūkanų normas numato didinti ir rugsėjį. Pasak banko, konkretus sprendimas priklausys nuo ekonominių perspektyvų. Birželio pabaigoje ECB pirmininkė Christine Lagarde (Kristin Lagard) teigė, kad bankas sparčiau didinti palūkanų normas galėtų, jei to reikalaus infliacijos rodikliai. Prognozuojama, jog rugsėjį jos gali didėti dar 0,5 procentinio punkto.

Analitikai prognozuoja, kad bazines palūkanų normas ECB gali toliau didinti spalį ir gruodį. Prognozuojama, kad iki šių metų pabaigos jos pakils iki 0,75–1 procentinio punkto.

„Finansavimosi sąnaudos didėtų gyventojams bei įmonėms, kurių paskolų įmokos priklauso nuo ECB palūkanų normų, o taip pat ir įmonėms bei Vyriausybei, kurie leidžia obligacijas. Tiesa, leidžiant obligacijas, skolinimosi kaina fiksuojama per visą laikotarpį, todėl palūkanų augimas pasijustų tik po kurio laiko“, – pranešime teigė G. Šimkus.

„Taip pat svarbu paminėti, kad tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus įsiskolinimas Lietuvoje yra vienas mažiausių euro zonoje, todėl ir palūkanų didėjimas mus paliestų ne taip stipriai“, – pridūrė jis.

Pasak LB vadovo, kai kuriems paskolų turėtojams palūkanų didėjimas galėtų būti skausmingas, tačiau tai iš esmės nepakeistų vartojimo dinamikos.

„Šiuo metu vidutinė negrąžinta gyventojo paskola Lietuvoje yra apie 50 tūkst. eurų. Per mėnesį bankui jis sumoka apie 230 eurų, todėl jei, kaip prognozuoja rinkos, palūkanos paaugtų 1 proc. tai papildomai įmoka bankui padidėtų 24 eurais“, – žurnalistams pirmadienį komentuodamas ECB sprendimus sakė G. Šimkus.

„Tai tikrai nėra ta suma, kuri iš esmės keistų vartojimo dinamiką“, – pridūrė jis.  

G. Šimkaus teigimu, trumpalaikes sąnaudas atsvertų teigiamas ekonomiką stabilizuojantis poveikis vidutiniu laikotarpiu. Anot jo, palūkanų didinimas padėtų suvaldyti įsibėgėjančią infliaciją ir užtikrintų, kad infliacijos lūkesčiai neatitrūktų nuo ECB siekiamo lygio.

„Tai atitinkamai leistų užtikrinti kainų stabilumą, tvarų ekonomikos augimą bei palankią investicinę aplinką. Be to, ilguoju laikotarpiu didesnės palūkanų normos mažintų pastaraisiais metais susikaupusius disbalansus Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje, todėl turėtų teigiamą poveikį šalies finansinio stabilumo būklei“, – sakė G. Šimkus.

Šalies centrinio banko vadovo teigimu, ECB pranešimas apie planuojamas liepos pabaigoje 0,25 proc. punkto didinti bazines palūkanų normas yra „geras sprendimas“.

„Staigus palūkanų normų didinimas galėtų turėti nepageidaujamų reiškinių rinkoms. Dabartinis ECB sprendimas yra tarp kūjo ir priekalo: visų pirma reikia kovoti su vis plačiau įsigalinčia infliacija, kitą vertus, turi būti atsargus, kad nepakenktum ekonomikos augimui“, – sakė G. Šimkus.   

ECB valdančioji taryba numatė, kad grynieji turto pirkimai bus baigti liepos 1 dieną, o liepos 20-21 dienomis pinigų politikos posėdyje ketinama padidinti bazines palūkanų normas 0,25 proc. punkto. Palūkanų normų didinimas numatomas ir rugsėjį.

Jei infliacijos vidutinio laikotarpio prognozės nesikeis arba pablogės, rugsėjį palūkanų normos gali būti didinamos ir 0,5 proc. punkto. Palūkanų normų didinimas, manoma, bus nuoseklus dar kurį laiką ir po rugsėjo.

Iki metų pabaigos finansų rinkose įkainota, kad palūkanų norma galėtų siekti apie 1 proc., o iki 2023 metų pabaigos priartėti ir prie 2 proc. G. Šimkus pabrėžia, kad tai yra rinkų lūkesčiai, o ECB sprendimus priims atsižvelgdama į tuo metu esančią ekonomikos būklę ir infliacijos perspektyvas.