Nors trečiadienį Edinburge Charlesas III ir karalienė Camilla (Kamila) nebus karūnuojami antrą kartą, šventėje bus pasitelkta karūna, arklių traukiamos karietos, kavalerija ir Karališkųjų oro pajėgų akrobatinio skraidymo komandos „Red Arrows“ skrydis.
Svarbiausias renginio akcentas bus mišios Šv. Egidijaus katedroje, kur Charlesui bus įteikti Škotijos garbės regalijos – karūna, skeptras ir valstybės kardas, kuriais kadaise buvo karūnuojami Škotijos karaliai ir karalienės. Į katedrą taip pat bus perkeltas Likimo akmuo – svarbus Škotijos tapatybės simbolis.
Šios Škotijos ikonos atspindi pagarbą kraštui, kuris labai didžiuojasi savo istorija ir kur kai kurių žmonių nepriklausomybės troškimas niekada neišblėso, nors nuo 1707 metų Škotija yra Jungtinės Karalystės dalis.
Visgi Škotijos nacionalinei vyriausybei vadovaujanti Škotijos nacionalinė partija ragina surengti jau antrąjį referendumą dėl nepriklausomybės.
„Tai ne karūnavimas, – sakė teologijos mokslų tyrėjas George'as Grossas (Džordžas Grosas) iš Londono karališkojo koledžo. – Tačiau tai labai simboliška, nes Škotija turi savo tapatybę.“
Trečiadienį Edinburge vyksianti šventė pratęsia Charleso III pastangas sutvirtinti ryšius su keturių Jungtinę Karalystę sudarančių tautų žmonėmis, jam stengiantis parodyti, kad 1000 metų gyvuojanti monarchija išlieka svarbi šiuolaikinėje Britanijoje.
Netrukus po savo motinos karalienės Elizabeth II (Elžbietos II) mirties praėjusį rugsėjį Charlesas aplankė Šiaurės Airiją, Škotiją ir Velsą, o po to dalyvavo valstybinėse jos laidotuvėse Londone.
Kaip per gegužę vykusią Charleso III karūnavimo ceremoniją buvo paminėtas šiandieninės JK daugiakultūriškumas, taip ir trečiadienio pamaldose bus giedama psalmė senąja geilų kalba.
Karaliui taip pat bus įteiktas naujas Škotijos amatininkų pagamintas kardas, pavadintas Elizabeth garbei. Jis bus naudojamas vietoj dabartinio valstybės kardo, pagaminto 1507 metais. Pastarasis yra pernelyg trapus, kad jį būtų galima naudoti ceremonijoje.
„Spjūvis į veidą“
Tačiau ne visi škotai ruošiasi švęsti, žmonėms visoje Jungtinėje Karalystėje susiduriant su pragyvenimo išlaidų krize, kurią skatina didelės maisto ir energijos kainos.
Prieš monarchiją nusistatęs aktyvistų judėjimas „Our Republic“ („Mūsų Respublika“), agituojantis už renkamą valstybės vadovą Škotijoje, prie Škotijos parlamento ketina surengti protesto mitingą.
„Didžioji dauguma Škotijos gyventojų nesivargino karūnacijos švęsti gegužę, o parama monarchijai Škotijoje yra rekordiškai maža“, – sakoma grupės pareiškime.
„Charleso nuolatinis poreikis švęsti savo karaliavimą su visa tam reikalinga pompastika ir iškilmingumu yra spjūvis į veidą žmonėms, kovojantiems su didelėmis pragyvenimo išlaidomis“, – priduriama jame.
Iškilmės prasidės ankstyvą popietę, kai nuo Edinburgo pilies iki Šv. Egidijaus katedros Karališkąja mylia nusidrieks procesija. Joje dalyvaus daugiau kaip 100 žmonių, atstovaujančių labdaros ir viešųjų paslaugų grupėms. Už jų bus gabenamos Škotijos garbės regalijos, prižiūrint policijos ir kariuomenės daliniams.
Netrukus po to iš Holirudo rūmų, oficialios karaliaus rezidencijos Edinburge, pajudės ginkluotųjų kavalerijos raitelių pulkai ir kariniai orkestrai. Tuomet iš rūmų išvyks Charlesas ir Camilla.
14 val. 15 min. vietos (16 val. 15 min. Lietuvos) laiku prasidės valandą truksiančios pamaldos, po kurių bus iššautas 21 šautuvo salvės šūvis ir įvyks „Red Arrows“ pasirodymas danguje.
Tikėtina, kad šios iškilmės sujaudins Charlesą, kuris stovės maždaug toje pačioje vietoje, kur pernai budėjo prie motinos karsto.
„Manau, kad būtų keista, jei tai neturėtų įtakos jam ar bet kuriam kitam žmogui“, – sakė G. Grossas.
„Tai labai svarbu siekiant suvienyti Sąjungą, kaip ir po jo motinos, velionės karalienės, mirties, jis dalyvavo įvairiose pamaldose visoje Sąjungoje, Velse, Šiaurės Airijoje, Škotijoje ir panašiai. Taigi tą patį jis darys ir čia. Tai yra visko apibendrinimas“, – pridūrė jis.
Istoriškai nepriklausoma Škotija pirmą kartą prie Anglijos buvo prijungta 1603 metais, mirus karalienei Elizabeth I (Elžbietai I). Kadangi karalienė neturėjo vaikų, karūna atiteko jos pusbroliui Jamesui VI (Jokūbui VI), kuris jau buvo Škotijos karalius, ir abi šalys buvo sujungtos bendru valdovu.
Tačiau Škotija išliko nepriklausoma iki 1707 metų, kuomet abiejų šalių įstatymų leidėjai patvirtino Sąjungos aktą, kuriuo buvo sukurta Jungtinė Karalystė.
