„Ne, – BNS sakė jis paklaustas ar nesikiš į statymo procesą. – Aš tikrai linkęs nesikišti“.

Diskusijos objektu tapo prieštaringų vertinimų sulaukiantis A. Smetonos atėjimas į valdžią perversmo būdu ir pasitraukimas iš Lietuvos sovietų okupacijos akivaizdoje.

„Naujas paminklas A. Smetonai 2023 metais būtų geriausias mūsų šalies intelektualinio ir dvasinio atsilikimo simbolis“, – feisbuke rašė buvęs Lietuvos Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.

Anot kultūros ministro, keliant idėjas ir diskutuojant svarbiausia gerbti kūrėjus. Pasak jo, ministerijos dalyvavimas diskusijoje – neperspektyvus.

„Man buvo svarbiausia išlaikyti valstybės orumą ir garbę, kad kiekvienu klausimu bekeldami kokią nors idėją gerbtume pirmiausia kūrėjus, skulptorius ir panašiai. Koks buvo santykis su valstybe, tai rezultatą išvysime Palangoje, o visi kiti dalykai, matyt, turi tam tikrą rinkiminį kontekstą“, – sakė jis.

2021 metais Vilniaus miesto savivaldybei atsisakius įgyvendinti tuomet konkursą laimėjusį paminklo A. Smetonai projektą, jį statyti pasisiūlė Palanga.

2021-ųjų liepą Vyriausybė kurortui perdavė autorines paminklo teises, jis turėjo būti atidengtas pernai, tačiau dar nėra baigtas statyti.

„Realūs sprendimai ir variantai dar išaiškės (...). Nenorėčiau, kad menininkai liktų it musę kandę, jeigu bus daug diskusijų, bus rezultatas ir jis vėl visiems netiks (...). Šitoj diskusijoj, manau, kad mūsų dalyvavimas neperspektyvus“, – BNS sakė S. Kairys.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba siūlymui statyti paminklą J. Basanavičiaus gatvėje pritarė gruodį.

Paminklo projekto sukūrimo konkursą ketinama organizuoti šiemet. Tai bus jau antrasis konkursas dėl A. Smetonos įamžinimo sostinėje. 

Paminklą tarpukario prezidentui Vilniuje anksčiau ketinta statyti Gedimino prospekte prie 13-uoju numeriu pažymėto pastato, kitapus Vinco Kudirkos aikštės.

A. Smetona Lietuvos prezidento pareigas ėjo 1919–1920 ir 1926–1940 metais. Jis žuvo 1944 metais, kilus gaisrui namuose Jungtinėse Valstijose.

Po to, kai iškilo nesutarimų su Vilniaus miesto savivaldybe dėl A.Smetonos paminklo pastatymo sostinėje, paminklą sutiko paimti Palangos savivaldybė ir pastatyti jį kurorte, tam pritarė ir patys paminklo, laimėjusio Vyriausybės skelbtą konkursą, autoriai.

Pradžioje paminklo A.Smetonai kūrėjai G.A.Sakalis, K.Venclovas ir I.Rakauskaitė siūlė knygos atvartą arba atvirlaiškį su prezidento portretu vaizduojančią skulptūrą pastatyti erdvėje Vilniuje, Gedimino prospekte, šalia Vyriausybės.

Darbus tikėtasi pradėti šiemet, tačiau Vilniaus savivaldybė paprašė stabdyti konkursą ir pateikti galimas naujas vietas paminklui.

Kultūros ministerija pranešė, kad neorganizuos naujo konkurso. Greitai į tai sureagavo Palangos meras Š.Vaitkus, kuris paminklą, skirtą A.Smetonai, pasiūlė pastatyti kurorte.

Savaitgalį šventiniuose Palangos prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui skirtuose renginiuose dalyvavęs Prezidentas kurorto merui už tai viešai padėkojo.

„Kartais mes koncentruojame savo dėmesį į tam tikrus istorinius įvykius, nesuprasdami, kad šito žmogaus gyvenimas buvo istorija, kad nuo pat jaunumės jis rūpinosi Lietuvos reikalais, Lietuvos byla ir buvo nuoseklus iki pat gyvenimo pabaigos. Todėl noriu išreikšti didelę pagarbą jums, mere. Nes jūs be jokių atsikalbinėjimų, abejonių ir kitų dalykų priėmėte sprendimą suteikti prieglobstį, suteikti namus paminklui“, – kalbėjo G.Nausėda.

A.Smetona Lietuvos prezidento pareigas ėjo 1919–1920 ir 1926–1940 m., o žuvo 1944 m., kilus gaisrui namuose JAV.

A.Smetonos nuopelnai dėl atkurto Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo tarpukariu, valstybės pažangos tuo metu yra neginčijami, tačiau kontroversiškų vertinimų sulaukia jo atėjimas į valdžią perversmo būdu ir pasitraukimas iš Lietuvos sovietų okupacijos akivaizdoje.

Kaip penktadienį paskelbė kurorto savivaldybė, jei šiam projektui būtų skirtas valstybės finansavimas, paminklas galėtų būti pastatytas dar šiais metais.

Šiuo klausimu kurorto meras Šarūnas Vaitkus kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę bei kultūros ministrą Simoną Kairį.

„Prezidento A. Smetonos pėdsakai Palangoje yra labai ryškūs. Jis mokėsi Palangos progimnazijoje, taip pat, būdamas valstybės vadovu, suvaidino labai svarbų istorinį vaidmenį sprendžiant klausimą, kam – Lietuvai ar Latvijai – turi priklausyti Palanga“, – sakė Š. Vaitkus.

Palanga yra numačiusi ir vietą paminklui – Birutės alėjos skverą grafų Tiškevičių laikų vilų apsuptyje, šalia buvusios A. Smetonos vasaros rezidencijos – vilos „Baltoji“, esančios J. Basanavičiaus gatvės ir Birutės alėjos sankirtoje.

Pasak savivaldybės, šioje viloje A. Smetona dažnai ilsėdavosi bei spręsdavo darbo klausimus.

Pasak Palangos miesto mero, 2021 metais pastatydami paminklą A. Smetonai palangiškiai ne tik pagerbtų buvusio Lietuvos valstybės vadovo ir didelio Palangos mylėtojo atminimą – tai būtų dar vienas gražus akcentas minint Palangos grąžinimo Lietuvai šimtmetį.

A. Smetona atidaro Žemaičių plento paminklinį obeliską / 1940 m. knygos „Žemaičių plentas“ nuotr.

Dar buvusios Vyriausybės skelbtą paminklo A. Smetonai konkursą pernai spalį laimėjo projektas „622522“. Jo autoriai Gediminas Antanas Sakalis, Kazys Venclovas, Indrė Rakauskaitė siūlo erdvėje Gedimino prospekte, šalia Vyriausybės, pastatyti knygos atvartą arba atvirlaiškį su prezidento portretu vaizduojančią skulptūrą.

Darbus tikėtasi pradėti šiemet, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė, iš pradžių dalyvavusi procese, balandžio pradžioje priėmė rezoliuciją prašydama Vyriausybę stabdyti konkursą ir pateikti galimas naujas vietas paminklui. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad savivaldybės atstovai nebuvo įtraukti į Kultūros ministerijos organizuoto projekto konkurso komisijos sudėtį, o projektams pateikti skirta per mažai laiko.

Paminklo projektui įgyvendinti Vyriausybė šiemet buvo numačiusi skirti 250 tūkst. eurų.

Balandžio viduryje Kultūros ministerija pranešė, kad neorganizuos naujo konkurso A. Smetonos paminklui.

A. Smetona Lietuvos prezidento pareigas ėjo 1919–1920 ir 1926–1940 metais. Jis žuvo 1944 metais, kilus gaisrui namuose Jungtinėse Valstijose.

Lietuviai pripažįsta A. Smetonos nuopelnus dėl atkurto Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo tarpukariu, valstybės pažangos tuo metu, tačiau kartais prieštaringų vertinimų sulaukia jo atėjimas į valdžią perversmo būdu ir pasitraukimas iš Lietuvos sovietų okupacijos akivaizdoje.

„Dar vienas liūdesys. Man labai apmaudu konstatuojant tai, kas įvyko per pastaruosius metus, daryti išvadą, kad aš aiškiai matau politinės valios stoką. Pirmiausia – Vilniaus savivaldybėje“, – žurnalistams ketvirtadienį Vilniuje sakė G. Nausėda.

Anot jo, savivaldybė ilgą laiką dalyvavo šiame procese, taip pat ir parenkant vietą Gedimino prospekte, netoli Vyriausybės pastato, vėliau nuo jo nusišalino, o vėliau „prabilo, kad, štai, nieko neturi prieš Smetoną, tačiau norėtų, kad konkursas būtų organizuojamas iš naujo“, nes netinka tiek vieta, tiek ir menininkų sprendimas.

Dar vienas liūdesys. Man labai apmaudu konstatuojant tai, kas įvyko per pastaruosius metus, daryti išvadą, kad aš aiškiai matau politinės valios stoką.

„Savivaldybė turėtų labai aiškiai atsakyti į klausimą, nes tokių įtarimų, aš manau, kad yra pagrindo, kad galėtų atsirasti: ar norima tiesiog sužlugdyti Smetonos paminklo statybą, ar tikrai sąžiningai galvojama, kad galima būtų įgyvendinti kitaip. Jei būtų antrasis variantas, tai Vilniaus savivaldybė galėjo elgtis kitaip nuo pat pradžių“, – sakė G. Nausėda.

„Todėl norėčiau, kad išsklaidytų tokias abejones, kurios, deja, yra, kad tai yra tiesiog mėginimas išskirti Vilnių ir Smetoną. Istoriškai Vilniaus ir Smetonos išskirti negalima, bet mūsų biurokratų galvose tokį skyrybų procesą organizuoti galima. Tai laukiame atsakymų – kultūros ministras laukia atsakymų, aš laukiu taip pat“, – kalbėjo šalies vadovas.

Dar buvusios Vyriausybės skelbtą konkursą pernai spalį laimėjo projektas „622522“. Jo autoriai Gediminas Antanas Sakalis, Kazys Venclovas, Indrė Rakauskaitė siūlo erdvėje Gedimino prospekte, šalia Vyriausybės pastatyti knygos atvartą arba atvirlaiškį su šio tarpukario prezidento portretu vaizduojančią skulptūrą.

Paminklą A. Smetonai planuojama pastatyti Vilniuje prie Gedimino prospekte 13-uoju numeriu pažymėto pastato, kitapus Vinco Kudirkos aikštės.

Vilniaus savivaldybės taryba balandžio pradžioje priėmė rezoliuciją, kuria prašoma Vyriausybės stabdyti konkurso rezultatų įgyvendinimą, nes jos atstovai nebuvo įtraukti į Kultūros ministerijos organizuoto projekto konkurso komisijos sudėtį, o projektams pateikti skirta per mažai laiko.

Be to, taryba įsipareigojo per du mėnesius apsvarstyti ir pateikti Vyriausybei pasiūlymus dėl alternatyvių vietų paminklui prezidentui Antanui Smetonai pastatyti.

Minėtoje vietoje 1918-aisiais stovėjusiame, iki šių dienų neišlikusiame pastate dirbo Lietuvos Valstybės Taryba, jos pirmininko pareigas ėjo A. Smetona, taip pat veikė Lietuvos valstybės pirmieji Ministrų kabinetai, vadovaujami Augustino Voldemaro ir Mykolo Šleževičiaus.

Čia pradėtas leisti ir nepriklausomos Lietuvos pagrindinių valstybės įstatymų ir valdžios įsakymų periodinis informacinis leidinys „Laikinosios Vyriausybės žinios“.

A. Smetona Lietuvos prezidento pareigas ėjo 1919–1920 ir 1926–1940 metais. Jis žuvo 1944 metais, kilus gaisrui namuose Jungtinėse Valstijose.

Lietuviai pripažįsta A. Smetonos nuopelnus dėl atkurto Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo tarpukariu, valstybės pažangos tuo metu, tačiau kartais prieštaringų vertinimų sulaukia jo atėjimas į valdžią perversmo būdu ir pasitraukimas iš Lietuvos sovietų okupacijos akivaizdoje.

G. Nausėda A. Smetoną yra pavadinęs Lietuvos valstybingumo simboliu.

Vilniaus miesto tarybai sustabdžius paminklo projekto vykdymą, kultūros viceministro teigimu, visus tolesnius su paminklo projektu susijusius klausimus yra siekiama perduoti Vilniaus miesto savivaldybei.

Kaip teigia kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, pinigai, skirti paminklo projektui, jo nuomone, bus grąžinami į biudžetą, o tolesni sprendimai dėl paminklo projekto, kaip tikisi R. Mikaitis, atiteks Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybei, esą paminklo projekto įgyvendinimas yra atsidūręs aklavietėje.

„Vilniaus miesto savivaldybei išreiškus valią, kad konkursą laimėjęs projektas jiems nepriimtinas, ir tai, kad prašoma organizuoti naują konkursą įtraukiant Vyriausybės ir savivaldybės narius į komisiją, – tokiu atveju Vilniaus miesto savivaldybė nederins jokio leidimo statyti šiam paminklui“, – argumentavo viceministras.

„Pagal dabartinius priimtus sprendimus Vilniaus miesto savivaldybėje, projektui skirti pinigai, matyt, grįš į biudžetą“, – tęsė R. Mikaitis.

Jei visgi būtų nuspręsta organizuoti naują konkursą A. Smetonos paminklui sukurti, viceministras siūlytų visus naujo konkurso parengiamuosius darbus patikėti savivaldybei.

„Jeigu Vyriausybė nuspręstų iš naujo organizuoti konkursą, vėl iš naujo skirti lėšas, tada geriau būtų, kad viskas būtų vienose – Vilniaus miesto savivaldybės – rankose“, – teigė R. Mikaitis.

Praėjusio konkurso nugalėtojų likimas – sostinės savivaldybės valioje

Pasak viceministro, tai, kaip bus elgiamasi su praėjusio konkurso rezultatais ir nugalėtojais, turėtų tapti Vilniaus savivaldybės atsakomybe. Pasak jo, yra tik laiko klausimas, kada savivaldybė teiksis priimti Kultūros ministerijos jai perleidžiamas atsakomybes.

„Rezultatai yra patvirtinti, autorinių teisių sutartis yra Kultūros ministerijoje, todėl  norime autorinę teisę perduoti Vilniaus miesto savivaldybei“, – sakė kultūros viceministras.

„Norime viską perduoti Vilniaus miesto savivaldybei, į kurią yra išsiųsta sutartis, kuomet padėję parašą jie iš karto gautų 250 tūkst. tikslinę dotaciją projekto įgyvendinimui, tačiau jie tų pinigų neima ir nenori įgyvendinti šio projekto“, – kalbėjo R. Mikaitis.

Vilniaus miesto savivaldybė linkusi ieškoti sprendimo

Reaguodamas į viceministro išsakytą kritiką, esą sostinės savivaldybė nesiima tolesnio projekto įgyvendinimo, Vilniaus miesto mero pavaduotojas Tomas Gulbinas teigė, kad savivaldybė yra nusiteikusi ieškoti geriausio sprendimo.

„Lauksime Kultūros ministerijos pozicijos. Esame tikrai pasiruošę kalbėtis ir derintis, kaip galėtume iš tos situacijos išeiti“, – sakė T. Gulbinas.

Seimo Kultūros komiteto diskusijoje dalyvavo Kultūros ministerijos, Vilniaus savivaldybės atstovai bei laimėto paminklo projekto kūrėjai. Anot Kultūros komiteto pirmininko Vytauto Juozapaičio, Kultūros komitetas yra ta vieta, kurioje gali susitikti skirtingų institucijų atstovai ir pasidalinti situacijos vertinimu iš savo perspektyvos.

ELTA primena, kad paminklo A. Smetonai konkursas buvo inicijuotas praėjusios Vyriausybės, o jo nugalėtojais tapo autoriai Gediminas Antanas Sakalis, Kazys Venclovas bei Indrė Rakauskaitė ir jų projektas „622522“, kuriam buvo skirta 250 tūkst. eurų.

„Skaitant rezoliuciją ir suprantant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos išreikštą valią, kad konkursą laimėjęs projektas jiems nepriimtinas, ir tai, kad jie prašo organizuoti naują konkursą ir prašo įtraukti į naujos konkurso komisijos sudėtį jų atstovus, rodo jų poziciją. Niekas per prievartą to paminklo neįgyvendins ir nepastatys“, – trečiadienį per Seimo Kultūros komiteto posėdį sakė Rimantas Mikaitis.

„Įsivaizduokite, jeigu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos tokia pozicija, tai niekas nederins jokio leidimo, jokio veiksmo Vilniaus miesto savivaldybėje. Tai iš esmės yra aklavietė“, – tvirtino jis.

Anot kultūros viceministro, tokioje situacijoje logiškiausia, kad sostinės savivaldybė turėtų pati organizuoti naują konkursą, sudaryti sąlygas, pati parinktų komisiją ir priimtų sprendimus, kurie juos tenkintų.

„Toks kelias turbūt logiškiausias ir sklandžiausias“, – sakė jis.

Į Seimo Kultūros komiteto pirmininko Vytauto Juozapaičio klausimą, kas tokiu atveju turėtų finansuoti paminklo statybą, R. Mikaitis tiesiai neatsakė. Jis pabrėžė, kad dabar numatyta tikslinė dotacija – 250 tūkst. eurų – yra skirta įgyvendinti jau įvykusio konkurso laimėtojų projektą. Kadangi jis nebus įgyvendintas, lėšos grįš į biudžetą.

Kultūros viceministras pabrėžė, kad savivaldybė atsisako įgyvendinti konkursą laimėjusio parinkto paminklo A. Smetonai projektą.

Jis informavo, jog šio paminklo konkursui organizuoti jau išleista 30 tūkst. eurų.

Vilniaus miesto vicemeras Tomas Gulbinas savo ruožtu teigė, kad paminklas A. Smetonai reikalingas, tačiau miestas pageidauja dalyvauti visuose jo parinkimo, statymo etapuose.

Vicemero teigimu, savivaldybės atstovai dalyvavo tik parenkant vietą paminklui.

Praėjusią savaitę sostinės savivaldybės taryba priėmė rezoliuciją, kuria prašoma Vyriausybės stabdyti pernai įvykusio konkurso rezultatų įgyvendinimą, nes jos atstovai nebuvo įtraukti į Kultūros ministerijos organizuoto projekto konkurso komisijos sudėtį, o projektams pateikti skirta per mažai laiko.

Be to, taryba įsipareigojo per du mėnesius apsvarstyti ir pateikti Vyriausybei pasiūlymus dėl alternatyvių vietų paminklui prezidentui Antanui Smetonai pastatyti.

Dar buvusios Vyriausybės skelbtą konkursą pernai spalį laimėjo projektas „622522“. Jo autoriai Gediminas Antanas Sakalis, Kazys Venclovas, Indrė Rakauskaitė siūlo erdvėje Gedimino prospekte, šalia Vyriausybės pastatyti knygos atvartą arba atvirlaiškį su šio tarpukario prezidento portretu vaizduojančią skulptūrą.

Paminklą A. Smetonai planuojama pastatyti Vilniuje prie Gedimino prospekte 13-uoju numeriu pažymėto pastato, kitapus Vinco Kudirkos aikštės.

Šioje vietoje 1918-aisiais stovėjusiame, iki šių dienų neišlikusiame pastate dirbo Lietuvos Valstybės Taryba, jos pirmininko pareigas ėjo A. Smetona, taip pat veikė Lietuvos valstybės pirmieji Ministrų kabinetai, vadovaujami Augustino Voldemaro ir Mykolo Šleževičiaus.

Čia pradėtas leisti ir nepriklausomos Lietuvos pagrindinių valstybės įstatymų ir valdžios įsakymų periodinis informacinis leidinys „Laikinosios Vyriausybės žinios“.

A. Smetona Lietuvos prezidento pareigas ėjo 1919–1920 ir 1926–1940 metais. Jis žuvo 1944 metais, kilus gaisrui namuose Jungtinėse Valstijose.

Lietuviai pripažįsta A. Smetonos nuopelnus dėl atkurto Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo tarpukariu, valstybės pažangos tuo metu, tačiau kartais prieštaringų vertinimų sulaukia jo atėjimas į valdžią perversmo būdu ir pasitraukimas iš Lietuvos sovietų okupacijos akivaizdoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda A. Smetoną yra pavadinęs Lietuvos valstybingumo simboliu.

Vyriausybės kanceliarija trečiadienį pranešė, kad paminklo A. Smetonai sukūrimo ir jo prieigų prie pastato Gedimino prospekte 13, Vilniuje, įrengimo meninės-architektūrinės idėjos konkurso pirmosios vietos laimėtoju išrinktas projektas „622522“.

Jo autoriai – Gediminas Antanas Sakalis, Kazys Venclovas, Indrė Rakauskaitė – pasirinko akcentuoti A. Smetonos ne politiko, o visuomenininko, kalbos normintojo, redaktoriaus, knygų ir vadovėlių leidėjo veiklą.

„Todėl vizualinei estetikai pasirenkama ne tiek portretiška ar figūrinė kompozicija, kiek knygos atvartą simbolizuojanti trafaretiška meninė raiška, kylanti iš jo (A. Smetonos – BNS) visuomeninės veiklos signifikantų“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Skulptūrą siūloma gaminti iš rūdijančio plieno. Autorių teigimu, tai atliepia simbolinę idėjos įkrovą – atminties ir istorijos kintamumą, laiko poveikį bei tapatumą su aplinka.

„Skulptūrai naudojama geležis apeliuoja į „geležinės valios“ metaforą, kuri nesunkiai identifikuojama su A. Smetonos asmenybe. Ši medžiaga taip pat referuoja į tvarumą, solidumą per medžiagos simboliką – tad pati skulptūrinio objekto materija įgauna specifinę ženklinę įkrovą. Skulptūrinė plastika – minimalistiška, neperkrauta, aiškiai suvokiamos formos“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.

Pagal autorių skaičiavimus, paminklas turėtų kainuoti per 45 tūkst. eurų, o visas projekto įgyvendinimas – 233 tūkst. eurų.

Antroji vieta konkurse skirta Gintaro Čaikausko ir Gedimino Piekuro projektui „Kabinetas“, trečioji – Kęstučio Balčiūno ir Kristinos Rimienės projektui „Vizija“, ketvirtoji – Luko Šiupšinsko, Mato Šiupšinsko ir Ievos Cicėnaitės projektui „Daugiabriaunis“, penktoji – Šarūno Arbačiausko ir Andriaus Kenstavičiaus projektui „2etas“.

Pirmosios vietos laimėtojams bus įteikta 5000 eurų premija, antrosios – 3000, trečiosios – 2000 eurų premijos. Ketvirtosios ir penktosios vietos laimėtojams atiteks 1000 eurų premijos.

Komisija iš viso vertino septynis konkurso reikalavimus atitikusius projektus.

Konkurso rezultatai įsigalios spalio 22 dieną, jei iki tol nebus pateikta pretenzijų.

Paminklą planuojama pastatyti Vilniuje prie Gedimino prospekte 13-uoju numeriu pažymėto pastato, kitapus Vinco Kudirkos aikštės. Šioje vietoje 1918-aisiais stovėjusiame, iki šių dienų neišlikusiame pastate dirbo Lietuvos Valstybės Taryba, jos pirmininko pareigas ėjo A. Smetona, taip pat veikė Lietuvos valstybės pirmieji Ministrų kabinetai, vadovaujami Augustino Voldemaro ir Mykolo Šleževičiaus. Čia pradėtas leisti ir nepriklausomos Lietuvos pagrindinių valstybės įstatymų ir valdžios įsakymų periodinis informacinis leidinys „Laikinosios Vyriausybės žinios“.

Paminklą tikimasi pastatyti 2021-aisiais.

A. Smetona Lietuvos prezidento pareigas ėjo 1919–1920 ir 1926–1940 metais. Jis žuvo 1944 metais, kilus gaisrui namuose Jungtinėse Valstijose.

Lietuviai pripažįsta A. Smetonos nuopelnus dėl atkurto Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo tarpukariu, valstybės pažangos tuo metu, tačiau kartais prieštaringų vertinimų sulaukia jo atėjimas į valdžią perversmo būdu ir pasitraukimas iš Lietuvos sovietų okupacijos akivaizdoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda A. Smetoną yra pavadinęs Lietuvos valstybingumo simboliu.

Įamžinant A. Smetonos atminimą, keliama užduotis pabrėžti jo reikšmę Lietuvai ir tinkamai pagerbti šią istorinę asmenybę objektu, kuris derėtų prie esamos aplinkos.

Projektų paraiškų laukiama iki rugsėjo 2 dienos.

Konkurso laimėtojui numatyta skirti 5 tūkst. eurų premiją. Pinigines premijas taip pat gaus kiti į penketuką patekę autoriai.

Vyriausybė šių metų kovą paminklą A. Smetonai nusprendė statyti sostinės Gedimino prospekte, kitapus Vinco Kudirkos aikštės.

Paminklą tikimasi pastatyti 2021-aisiais.

A. Smetona Lietuvos prezidento pareigas ėjo 1919–1920 ir 1926–1940 metais. Jis žuvo 1944 metais, kilus gaisrui namuose Jungtinėse Valstijose.

Lietuviai pripažįsta A. Smetonos nuopelnus dėl atkurto Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo tarpukariu, valstybės pažangos tuo metu, tačiau kartais prieštaringų vertinimų sulaukia jo atėjimas į valdžią perversmo būdu ir pasitraukimas iš Lietuvos sovietų okupacijos akivaizdoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda A. Smetoną yra pavadinęs Lietuvos valstybingumo simboliu.

Darbo grupei vadovavęs Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis teigia, kad svarstytos penkios galimos vietos paminklui, tačiau pasirinkta nedidelė aikštė Gedimino prospekte, nes ši erdvė tiesiogiai susijusi su valstybės atkūrimo istorija.

„1918 metais šiandieninio pastato ir jo prieigų palei Gedimino prospektą vietoje stovėjusiame pastate dirbo Lietuvos Valstybes Taryba, jos pirmininko pareigas ėjo A. Smetona, taip pat Lietuvos valstybės pirmieji Ministrų kabinetai, vadovaujami Augustino Voldemaro ir Mykolo Šleževičiaus, pradėtas leisti nepriklausomos Lietuvos pagrindinių valstybės įstatymų ir valdžios įsakymų periodinis informacinis leidinys „Laikinosios Vyriausybės žinios“, – teigiama darbo grupės vadovo rašte Vyriausybės kanceliarijai.

Darbo grupės siūlymą kitą savaitę planuojama pristatyti Vyriausybei.

D. Matulionis BNS tvirtino, kad paminklą A. Smetonai siūloma statyti dviem etapais – šiemet surengti jo idėjos konkursą, o kitąmet užsiimti statyba.

„Turime tikslą 2021-aisiais turėti paminklą. Mes nediktuojame sąlygų, koks tas paminklas turėtų būti, tai turėtų būti menininkų pasiūlymai“, – sakė D. Matulionis.

Turime tikslą 2021-aisiais turėti paminklą.

Darbo grupė siūlo, kad paminklas turi atspindėti A. Smetonos asmenybę ir jo veiklą vientisai, apimant visus jo veiklos laikotarpius bei poelgius: „Kaip intelektualą, aktyvų visuomenininką, aistringą lietuvybės puoselėtoją, gabų publicistą, modernios Lietuvos kūrėją, kūrybingą bei ryžtingą politiką, aktyviai kovojusį už Lietuvos teritorinį vientisumą, taip pat tolerantišką Lietuvos tautinėms mažumoms, pirmąjį ir ilgiausiai poste išbuvusį Lietuvos prezidentą, autokratą, kritikavusį abu totalitarinius režimus (įsitikinusį antikomunistą, nepakantų nacistinei politikai ir jos keliamai grėsmei), bet kartu ir kaip tragišką asmenybę“.

Į konkurso sąlygas siūloma įtraukti ir paminklo prieigų sutvarkymą.

„Pageidautina atskleisti aikštės, tiesiogiai susijusios su modernios Lietuvos valstybės kūrimu 1918 metais, istorinį kontekstą“, – teigia darbo grupė.

Jos skaičiavimu, visi darbai neturėtų kainuoti brangiau nei 250 tūkst. eurų.

A. Smetona Lietuvos prezidento pareigas ėjo 1919–1920 ir 1926–1940 metais. Jis žuvo 1944 metais, kilus gaisrui namuose Jungtinėse Valstijose.

Lietuviai pripažįsta A. Smetonos nuopelnus dėl atkurto Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo tarpukariu, valstybės pažangos tuo metu, tačiau kartais prieštaringų vertinimų sulaukia jo atėjimas į valdžią perversmo būdu ir pasitraukimas iš Lietuvos sovietų okupacijos akivaizdoje.

Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos skyriaus pirmininko Petro Šmito pasirašytame kreipimesi primenama, jog šiemet Lietuva mini LR prezidento A.Smetonos metus, nes lygiai prieš 100 metų A.Smetona tapo pirmuoju Lietuvos prezidentu.

"Daugelyje Lietuvos miestų yra iškilmingai minimi šios neeilinės istorinės asmenybės metai, tačiau Klaipėdoje pasigendama dėmesio šiam politikui, kuris yra diplomatinėmis pastangomis nemažai prisidėjęs ir prie Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos Respublikos", – rašoma kreipimesi.

Daugelyje Lietuvos miestų yra iškilmingai minimi šios neeilinės istorinės asmenybės metai, tačiau Klaipėdoje pasigendama dėmesio šiam politikui.

Todėl prašoma skirti deramą dėmesį A.Smetonai ir pastatyti skulptūrinę kompoziciją Klaipėdos miesto centrinėje dalyje.

Ir esą būtų garbinga šiai istorinei asmenybei atidengti paminklą jau iki 2023 m., "kada visa Lietuva minės Klaipėdos sukilimo šimtmečio minėjimo metus".

Ar paminklas A.Smetonai turėtų atsirasti Atgimimo aikštėje, kreipimosi iniciatoriai nerašo, tačiau monumentas turėtų būti pastatytas "vienoje judriausių miesto erdvių", o kur konkrečiai – turėtų nuspręsti politikai ir miesto visuomenė.

"Taip pat teikiame dėmesį į skulptūrinės kompozicijos meninę išvaizdą, kad nesusidarytų vienokia ar kitokia, palanki ar neigiama skirtingų visuomenės dalių nuomonė. (…) Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos skyrius jaučiasi turintis moralinę atsakomybę, kad šis žmogus turėtų šviesų ir garbingą atminimą Klaipėdoje ir jo tiek fizinės, tiek psichologinės pastangos vardan Klaipėdos susigrąžinimo į Lietuvos Respublikos teritoriją būtų tinkamai įvertintos iš visuomenės pusės ir miesto valdžios", – rašė A.Smetonos įamžinimo iniciatoriai klaipėdiečiai.