Perduos muziejui

Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vadovas Vitalijus Juška tvirtino, kad uostamiesčio mero potvarkiu buvo sukurta darbo grupė, kuriai iki gegužės 10 d. buvo pavesta pateikti siūlymus dėl Antrojo pasaulinio karo sovietų karių palaidojimo vietos desovietizacijos.

Darbo grupės nariai sutarė, kad memorialas turėtų būti transformuotas, nukeliant kai kurias memorialo dalis.

"Buvo nuspręsta, kad būtų nukelta tiek bronzinė skulptūrinė grupė "Kariai", taip pat nuleistas ir "Kardas", ir visa tai turi būti perduota muziejui. Tuo pat metu darbo grupė pažymėjo, kad karių palaikai neturėtų būti liečiami, užrašai su pavardėmis ir kariniais laipsniais taip pat bus palikti, kaip buvo, nes to reikalauja ir Ženevos konvencija, kurią Lietuva ratifikavo 2000 metais", – pabrėžė V.Juška.

Paveldosaugos skyriaus vadovas dar pridūrė, kad nebent, tvarkant memorialą vėliau, būtų pagamintos naujos identifikavimo plokštės – tada senosios bus pakeistos.

"Mūsų darbo grupė vieningai sutarė, kad tam memorialui reikalinga nauja kokybė. Tai, kad kai kurios dalys bus demontuotos, nereiškia, kad miestas turi pamiršti šitą vietą. Ji turėtų būti sutvarkyta su visa derama pagarba palaidotiems kariams, suteikiant šiam memorialui naują architektūrinę kokybę", – teigė V.Juška.

Vitalijus Juška. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pavyko rasti kompromisą

Darbo grupę, kuri ieškojo sprendimo, kaip transformuoti Antrojo pasaulinio karo sovietinių karių memorialą, sudarė trys tituluoti Klaipėdos universiteto istorikai – Vasilijus Safronovas, Silva Pocytė ir Hektoras Vitkus, taip pat archeologas, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus vadovas, Jonas Genys bei du paveldosaugininkai – Laisvūnas Kavaliauskas ir V.Juška, kuris vadovavo šiai grupei, bei savivaldybės teisininkas Andrius Kačalinas.

Suvokiame, kad atskirų memorialo dalių demontavimas gali būti skaudus išgyvenimas kai kuriems klaipėdiečiams.

"Man, kaip pirmininkui, kartais buvo gana sunku, bet galiu pasidžiaugti, kad pavyko rasti kompromisą. Ir už tą sprendimą, ko gero, neturėtų būti gėda nė vienam šios grupės nariui", – įsitikinęs V.Juška.

Parengtas siūlymas bus pateiktas miesto vadovams, kurie veikiausiai jį teiks Klaipėdos miesto tarybai.

Uostamiesčio taryba ir priims galutinį sprendimą, nes, atmetus politinį momentą ir vertinant ūkine prasme, monumentas yra savivaldybės turtas.

Neis destrukcijos keliu

Jau dabar neabejojama, kad sprendimas nukelti sovietinį monumentą veikiausiai sukels tam tikros visuomenės dalies nepasitenkinimą.

V.Juška tikino, kad darbo grupės nariai stengėsi pirmiausia būti pagarbūs palaidotiems asmenims.

"Mūsų esminis darbo principas buvo, kad neturėtume keršyti Antrojo pasaulinio karo metu žuvusiems kariams. Mes lygiai tokią pat pagarbą demonstruojame ir prie miesto parko palaidotiems vokiečių kariams. Tik norėčiau pabrėžti, kad sovietinių karių memorialas yra iškilęs gūdžiuoju brežneviniu laikotarpiu, jis kelia tam tikrus nuogąstavimus. Todėl mes tuos motyvus labai aiškiai surašėme. Tačiau suvokiame, kad atskirų memorialo dalių demontavimas gali būti skaudus išgyvenimas kai kuriems klaipėdiečiams", – kalbėjo V.Juška.

Jis pabrėžė, kad todėl ir yra svarbu, jog ši vieta galiausiai būtų integruota į senąsias miesto kapines.

Paveldosaugos skyriaus vadovas teigė, kad turi būti paskelbtas architektūrinis konkursas šitai vietai sutvarkyti, kad ji įgytų naują kokybę.

"Šis sprendimas turėtų suteikti tam tikrą viltį neiti destrukcijos keliu, kad visuomenė nesuskiltų į dvi kariaujančias stovyklas", – paaiškino V.Juška.

Reliktas: Klaipėdoje sovietmečiu stovėjo ir dar vienas paminklas, skirtas sovietų pergalei prieš hitlerinę Vokietiją, tačiau jis 1991 m. buvo nuverstas, nors jį ir saugojo Lietuvoje tuomet dar buvusios sovietinės kariuomenės tanketės. Redakcijos archyvo nuotr.

Memorialas gimė neiškart

Senųjų miesto kapinių pakraštyje, prie S.Daukanto gatvės, karių kapinės įrengtos 1945 m. Vėlesniais metais čia buvo perkelti tarybinių karių palaikai iš tuo metu Pergalės aikšte vadinto ploto.

Dabar šioje vietoje yra Lietuvininkų aikštė.

Tuos laikus prisimenantys klaipėdiečiai liudija, kad kiekvienas atskirai kūnas nebuvo ekshumuojamas, šioje vietoje darbavosi ekskavatorius, kuriuo buvo kabinamos žemės su kūnų dalimis.

Nors nuo karo jau buvo praėję nemažai laiko, aplinkui aikštę tuomet buvo jaučiamas lavonų tvaikas. Klaipėdiečiai stebėjosi tokiu barbarišku perlaidojimu, bet garsiai nieko nesakė.

Į bendrą kapą prie S.Daukanto gatvės perkelti ir karių palaikai iš dabartinės K.Donelaičio aikštės bei aplinkui Klaipėdą buvusių vietovių.

Šiuo metu oficialiai teigiama, kad šiame brolišku vadinamame kape palaidoti 685 tarybiniai kariai, 18-os iš jų pavardės – nežinomos.

1975 m. šioje vietoje iškilo memorialas sovietų kariams, žuvusiems mūšiuose Klaipėdoje ir Klaipėdos krašte.

Pagal skulptoriaus Juliaus Vertulio projektą sukurtas paminklas – vertikali, ažūrinė balto betono plokštė, primenanti du sujungtus obeliskus. Viršutinėje angoje pritvirtintas kalavijas su nuleista rankena simbolizuoja taiką.

Memorialo architektas – anuometis Klaipėdos vyriausiasis architektas Petras Šadauskas.

2009 m. kalbinamas architektas prisiminė, kad memoriale nenorėjo statyti banalių kareivio ar motinos figūrų. Pagrindiniame paminkle autorius panaudojo simbolį – pagal archeologinius duomenis artimą šiam kraštui XIII–XIV amžiaus kalaviją.

1980 m. lapkričio 6 dieną čia buvo pastatyta dar ir sovietinių kareivių grupinė kompozicija "Kariai".

Tai visiškai atskiras akcentas, kaip teigiama, nederintas su memorialo autoriais, kaip nesuderintas ir tekstas ant lentelės prie jo apie fašistiniuose lageriuose kalėjusius žmones.

Iškelti paminklai

Miesto savivaldybė valo viešąsias erdves nuo sovietinių simbolių ir paminklų. Iš Aukštųjų Šančių karių kapinių nukeltas K.Bogdano kurtas paminklas „Karys“. Kitas jo kurtas paminklas „Motina tėvynei“ lieka stovėti.

„Šiandien pačiam teko organizuoti K. Bogdano „Kario“ iškėlimą iš Aukštųjų Šančių karių kapų, jaučiuosi keistokai. Bet galvoje pastarosiomis dienomis susidėliojo mintis, kad idealistinė disonuojančio paveldo paradigma veikia tik tuo atveju, kur tas paveldas nėra naudojamas trečiosios šalies kaip minkštosios galios įrankis. Sovietinio palikimo atveju, paradigma lūžta susidūrusi su realybe – ir tai jau tampa nebe paveldosaugos vadybos, o valstybės politikos reikalas.

Kita K. Bogdano skulptūra „Motina Tėvynė“ liks savo vietoje, nes joje absoliučiai nieko, kas propaguotų sovietinę ideologiją, nėra. Gedinti motina – yra universalus, gal net archetipinis, simbolis. Tiems, kas ragina ją ar net stelas su palaidotųjų pavardėmis taip pat iškelti – siūlyčiau atvėsti“, – savo mintimis pasidalijo Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Sovietinį reliktą nukėlusi bendrovė „Kauno kranai“ skulptūrą pristatė į „Kauno švaros“ teritoriją. Čia ji bus laikinai saugoma, kol paaiškės galutinis kelionės taškas.

„Manome, kad „Karys“ ateityje galėtų papildyti „Grūto parko“ ekspoziciją. Jei parko šeimininkai kreipsis į Kauno miesto savivaldybę, toks prašymas tikrai bus svarstomas“, – kalbėjo S.Rimas.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Pačios karių kapavietės neliečiamos, jos Aukštųjų Šančių karių kapinėse ir toliau liks. Tikėtina, kad kapavietės bus pažymėtos informacinėmis lentelėmis, kad ten palaidoti kare žuvę kariai, tačiau jose nebus jokių sovietinius laikus menančių simbolių ar šio laikotarpio garbinimo ženklų.

Ant nuimtų paminklų sovietinių ženklų taip pat nebuvo, tačiau jie ideologiškai vis tiek buvo siejami su Sovietų sąjunga.

Skulptūros „Motina tėvynė“ ir „Karys“ nebuvo saugomos kaip kultūros paveldas, tačiau jų vertingoji savybė – vieta kapinių plano struktūroje. Pačios Aukštųjų Šančių karių kapinės nuo 2016 m. – kultūros paveldo objektas.

Tiems, kas ragina ją ar net stelas su palaidotųjų pavardėmis taip pat iškelti – siūlyčiau atvėsti.

Pavieniai reliktai

S.Rimas kiek anksčiau „Kauno dienai“ teigė, kad mieste sovietinis palikimas pradėtas naikinti nuo pirmųjų nepriklausomybės dienų. Dabar likę vos keletas sovietinio dvelksmo turinčių akcentų.

„Nuo gatvių, aikščių, mokymo įstaigų pavadinimų iki sovietinės simbolikos ant statinių fasadų. Mūsų laikus pasiekė tik pavieniai tarybinių laikų ideologiniai reliktai, kuriuos saugo kultūros paveldo statusas. Šiuo metu ir dėl jų likimo priimami sprendimai“, – teigė specialistas.

Jis nurodė, kad kultūros paveldo objekto statusą turi Aleksote esanti belaisvių laidojimo vieta.

„Karo belaisvių palaidojimo vieta prie VI forto nėra įrašyta į Kultūros paveldo registrą. Tačiau tai savotiškas paribio objektas – jis egzistuoja, palaikai neperkeliami ir kapai nenaikinami“, – apie dar vieno sovietinio objekto apsaugą užsiminė savivaldybės atstovas. Pasak Kultūros paveldo skyriaus vedėjo, K.Baršausko g., Kauno tvirtovės gynybinio reduto teritorijoje, stovi paminklinis akmuo, žymintis keturių komunarų sušaudymo vietą, o Aleksote, Europos prospekte, – lenta, primenanti apie nacistinės Vokietijos stovyklos Sovietų Sąjungos karo belaisvių palaidojimo vietą. Dar vienas paminklinis akmuo, žymintis karo belaisvių palaidojimo vietą, yra šalia VI forto teritorijos.

Vilmanto Raupelio nuotr.

„Sovietinėms asmenybėms skirti paminklai ar skulptūros iš Kauno aikščių iškelti ir didžioji dauguma perduota į Grūto parką. Pernai iš mirties taško pajudėjo ir Petro Cvirkos paminklo klausimas. Nepaisant P.Cvirkos literatūrinės veiklos, aktyviai su sovietine valdžia kolaboravusio autoriaus biustas pašalintas iš Vaikų literatūros muziejaus kiemo“, – pasakojo S.Rimas.