Į pagerbimo šventes kvietė Nacionlinis Kauno dramos ir Kauno valstybinis teatrai. „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“ šurmuliavo – kvietė į muziejų renginius, parkus. Nauju Kauno akcentu viešojoje erdvėje tapo ir paminklas asmenybei, mylėjusiai senąsias lietuviškas knygas, bibliofilui, vienam iš XXVII knygos mėgėjų draugijos atkūrimo signatarui, Antikvarinio knygyno Kaune įkūrėjui Vidmantui Staniuliui.
Prie pastato Vytauto prospekte 58 atidengta paminklinė kompozicija.
Autoriai – jauni, talentingi skulptoriai Tadas ir Tomas Vosyliai sukūrė paminklą knygai, negailėjusiam laiko ir širdies jos tyrinėjimui bei sklaidai V. Staniuliui, čia veikusiam knygynui.
Paminklo atidengime dalyvavo J. E. Prezidentas Gitanas Nausėda, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, Tarybos narys prof. Jonas Audėjaitis, V. Staniulio bičiuliai, bibliofilai iš Druskininkų, Vilniaus, XXVII knygos mėgėjų draugijos nariai.
Šiltais žodžiais apie V. Staniulį kalbėjo J. E. Prezidentas, draugijos garbės narys, bibliofilas G. Nausėda. Ilga bičiulystė siejo šiuos žmones: V. Staniulis mokė nepasimesti turtingame knygos pasaulyje. Būdamas istorijos, knygų, spaudos, literatūros, kalbos ir kultūros paveldo mylėtojas bei kolekcininkas, per savo gyvenimą V. Staniulis prisidėjo prie Lietuvai svarbių kultūros bei paveldo vertybių gaivinimo: surengė kelias dešimtis parodų, sudarė ir leido daug vertingų knygų ir jų faksimilių, kurias dovanojo šalies mokykloms ir muziejams. Kartu įkurta asociaciją „Paminklo poetui Pranui Vaičaičiui fondas“, kuri rūpinosi šios iškilios asmenybės įamžinimu Sintautuose.
Dar 1994 m. Kaune įkūrė knygyną-saloną prie Profsąjungų centrinės bibliotekos. Vėliau – antikvarinį knygyną, kur tęsė ir plėtojo bibliofilijos veiklą bei tapo vienu reikšmingiausių visos Lietuvos raštijos ir spausdinto žodžio paveldo puoselėtojų. V. Staniulis prisidėjo rengiant Knygos šventes, skirtas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai, inicijavo „Geriausiai parengto ir išleisto bibliografinio leidinio“ konkursus. Už nuopelnus Kauno ir Lietuvos kultūrai V. Staniulis buvo apdovanotas II laipsnio Santakos medaliu.
Meilė knygai V. Staniulį suvedė ir su Valdovų rūmų muziejaus bendruomene. Dar tuomet, kai dalis vis dar netikėjo Valdovų rūmų atkūrimo idėja, Jis buvo vienas pirmųjų, 2008 m. dovanojęs XVII a. bestselerį, išleistą net 24 kartus, – 1661 m. Amsterdame paskelbtą jėzuito, Vilniaus universiteto profesoriaus Mykolo Radau (apie 1617–1987 m.) retorikos paskaitų knygą „Improvizuojantis oratorius...“ (Orator extemporaneus, seu Artis oratoriae breviarium...). Ir vėliau V. Staniulis su šeima buvo nuolatiniai Valdovų rūmų muziejaus rėmėjai – jų pastangomis muziejaus, o išties – visos Lietuvos žmonėms priklausančius vertybių rinkinius papildė dar devynios itin vertingos XVII–XVIII a. knygos.
V. Staniulio asmenybę plačiajai visuomenei visada primins ir jo inicijuoti, kartu su juo organizuoti renginiai, tarp kurių – 2009 m. Vilniaus paveikslų galerijoje kartu su Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondu surengtas labdaringas senųjų knygų aukcionas „Auctio Bonitatis Librorum Antiquorum“, kuriame nupirktas knygas siūlyta dovanoti muziejams, 2011 m. atkuriamose Valdovų rūmų erdvėse pristatytas Kristijono Donelaičio „Metų“ faksimilinis leidinys, skirtas K. Donelaičio ir Liudviko Rėzos jubiliejams ir kt.
Po iškilmingos ceremonijos svečiai, artimieji, dalijosi prisiminimais. Knygų namai saugoja ne tik atminimą, bet ir tęsia veiklą – jame dirba žmona Danutė, sūnus Nerijus.
V. Staniulio įkurtas antikvarinis knygynas, tapęs namais ne tik daugeliui retų leidinių, bet ir vieta, ugdančia lankytojų smalsumą. Bibliofilo V. Staniulio darbai ir idėjos miestui buvo ir išliks svarbiu indėliu į Kauno kultūrinio gyvenimo plėtrą.
Mūsų atmintyje V. Staniulis visada išliks kaip iškili kultūros asmenybė, ryškus Lietuvos spausdinto paveldo puoselėtojas, mecenatas.
