Marcas Tarabella (Markas Tarabela) ir Andrea Cozzolino (Andrėja Kodzolinas), atitinkamai Belgijos ir Italijos europarlamentarai, neteko apsaugos nuo baudžiamojo persekiojimo, to pareikalavus Belgijos valdžios institucijoms.

Vykdydamos tyrimą jos yra sulaikiusios keturis asmenis.

Šių dviejų europarlamentarų, įsivėlusių į vieną didžiausių bloko korupcijos skandalų, teisinės neliečiamybės panaikinimas sudarė sąlygas belgų tyrėjams juos apklausti. Abu jie anksčiau per savo advokatus perdavė, kad nori bendradarbiauti su belgų pareigūnais.

Europarlamentarų sprendimas buvo priimtas didžiule persvara, per balsavimą rankos pakėlimu.

Per tiesioginę televizijos transliaciją buvo matyti, kad M. Tarabella balsavo už savo neliečiamybės panaikinimą.

Ir M. Tarabella, ir A. Cozzolino neigė bet kokias sąsajas su skandalu dėl įtarimų, kad Kataro ir Maroko pareigūnai siūlė kyšius norėdami paveikti sprendimus Europos Parlamente. Kataras ir Marokas įtarimus taip pat kategoriškai neigia, bet EP sustabdė darbą dėl visų su Kataru susijusių klausimų.

Kaip sakoma ataskaitoje dėl M. Tarabellos neliečiamybės panaikinimo, vienas belgų tyrimas rodo, kad jis „galėjo dalyvauti korupcijos veiksmuose, susijusiuose su vienos ar daugiau užsienio valstybių kišimusi siekiant paveikti debatus ir sprendimus... Europos Parlamente“.

Kaip teigiama, parodymai prieš jį rodytų, kad per kelis kartus jam buvo išmokėta iš viso 120–140 tūkst. eurų.

Ataskaitoje dėl A. Cozzolino sakoma, kad šis italų europarlamentaras „įtariamas dalyvavimu nuo 2019 metų susitarime su kitais asmenimis dėl bendradarbiavimo ginant užsienio valstybių interesus Europos Parlamente“.

Atrodo, kad tai buvo daroma – bent iš dalies – „trukdant priimti Parlamento rezoliucijas, galinčias pakenkti šių valstybių interesams, mainais į pinigų sumas“.

M. Tarabella ir A. Cozzolino priklauso labiausiai įtarimų paveiktai centro kairės socialistų ir demokratų frakcijai (S&D) – antrai pagal dydį EP politinei grupei.

Skandalas kilo gruodžio pradžioje, kai pareigūnai surengė virtinę kratų Briuselyje ir Italijoje, o per jas surado šimtus tūkstančių eurų.

Keturi žmonės buvo apkaltinti korupcija, pinigų plovimu ir priklausymu nusikalstamai organizacijai. Tai S&D europarlamentarė Eva Kaili, kuri iki skandalo buvo viena iš 14 EP pirmininkės pavaduotojų, jos partneris Francesco Giorgi (Frančeskas Džordžis), kuris dirbo EP nario padėjėju, buvęs S&D europarlamentaras Pieras Antonio Panzeri (Pjeras Antonijus Panceris) ir vienos nevyriausybinės organizacijos vadovas Niccolo Figa-Talamanca (Nikolas Figa-Talamanka).

P. A. Panzeri vėliau sudarė susitarimą su belgų prokurorais, kad bus jų informatorius. Jis mainais į švelnesnę bausmę pažadėjo atskleisti korupcijos schemoje dalyvavusių asmenų vardus, nurodyti, kaip galėjo keliauti pinigai.

EPo nariai patenkino Prancūzijos teisėjų prašymą. Pastarieji tiria kaltinimus, kad J.-M. Le Penas galėjo neteisėtai panaudoti milijonus eurų iš parlamento biudžeto, kad sumokėtų tuometinio „Nacionalinio fronto“ politiniams darbuotojams Prancūzijoje.

J.-M. Le Peno duktė Marine Le Pen (Marin Le Pen), dabar vadovaujanti pavadinimą pakeitusiam „Nacionaliniam sambūriui“, jau sulaukė kaltinimų šioje byloje.

Tarp jai pareikštų kaltinimų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu dėl atlyginimų, kuriuos ji mokėjo savo štabo vadovei Catherine Griset (Ketrin Grizė) ir apsaugininkui Thierry Legier (Tjeri Ležjė), ir bendrininkavimu piktnaudžiaujant pasitikėjimu kaip FN lyderei.

Nuo 9-o dešimtmečio EP nariu esantis J.-M. Le Penas pasinaudojo savo parlamentaro neliečiamybe, kad apsisaugotų nuo korupcijos atvejį tiriančių pareigūnų apklausos praėjusių metų birželį.

Tyrėjai įtaria, kad „Nacionalinis frontas“ naudojosi Briuselio parlamentarų padėjėjams skirtais pinigais, kad sumokėtų savo partijos politiniams darbuotojams Prancūzijoje.

Tai yra naujausias iš kelių bandymų, ištirti 90-mečio J.-M. Le Peno vaidmenį šioje byloje. Posėdyje jis nedalyvavo.

Naujienų agentūrai AFP su juo susisiekus, J.-M. Le Penas sakė neišgirdęs „nieko, kas būtų nustebinę, iš asamblėjos, kuri yra pasidalinusi į dvi bendrininkų grupes – kairiąją socialistų ir vadinamąją liberaliąją dešinę“.

Jis taip pat sakė, kad nesitikėjo „nei malonės, nei objektyvumo iš savo kolegų“.

EP nariai taip pat nubalsavo už toje pačioje byloje figūruojančio kito „Nacionalinio sambūrio“ nario Dominique'o Bilde'o (Dominiko Bildo) parlamentaro neliečiamybės panaikinimą.

Bendru sutarimu panaikinta Šakių rajone su visuomeniniu rinkimų komitetu „Už Šakių rajono gyventojų ateitį“ kandidatuojančio Vito Skaisgirio, Žaliųjų partijos kandidato Utenos rajone Albino Ančiaus ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidato Alytaus rajone Visvaldo Dumbliausko neliečiamybė.

Baudžiamojon atsakomybėn su visuomeniniu komitetu „Už Šakių rajono gyventojų ateitį“ kandidatuojantis V. Skaisgirys traukiamas dėl vairavimo neblaiviam, kai girtumas viršija 1,5 promilės alkoholio.

Žaliųjų partijos kandidato į Utenos rajono savivaldybę  A. Ančiaus teisinis imunitetas panaikintas dėl įtarimų nesunkiu sveikatos sutrikdymu, turto sugadinimu, fizinio skausmo sukėlimu.

Alytaus rajono „valstiečių“ kandidatą V. Dumbliauską VRK leido patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl piktnaudžiavimo ir dokumento klastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu.

Pagal įstatymus, kandidatas savivaldos rinkimuose be Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė.

Savivaldybių tarybų rinkimai vyks kovo 3 dieną.

Už imuniteto panaikinimą balsavo 74 Seimo nariai, prieš buvo vienas, penki susilaikė. Vienintelis balsavęs prieš buvo pats K. Pūkas, susilaikė keturi „valstiečiai“ ir vienas „tvarkietis“.

Tam, kad K. Pūko imunitetas būtų panaikintas, už tai turėjo balsuoti ne mažiau kaip 71 Seimo narys.

K. Pūkas antradienį prieš balsavimą kreipdamasis į kolegas prašė gerai pagalvoti, nes esą jo situacijoje gali atsidurti bet kuris iš parlamentarų. Jis pareiškė kategoriškai nesutinkantis, kad būtų duotas leidimas jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.

Seimo narys akcentavo nepadaręs jokios nusikalstamos veikos, jo padaryti nusižengimai esantys mažareikšmiai.

„Visos merginos, kurios pripažintos nukentėjusiomis, elgėsi neteisėtai: slaptas dokumentų nuorašų darymas man priklausančiame kabinete be mano žinios, o vėliau jų perdavimas teisėsaugai“, – tikino K. Pūkas.

Jis pabrėžė, kad nė viena aplinkybė neleidžia daryti išvados, jog jis elgėsi netinkamai, pažeidė įstatymus.

„Iš pateikto generalinio prokuroro prašymo Seimui matyti, kad nėra nurodyta nė viena aplinkybė, leidžianti daryti išvadą, kad siekiau seksualinio bendravimo ir pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais nors vienos iš merginų atžvilgiu“, – sakė Seimo narys.

Anot K. Pūko, merginos į Seimo viešbutį ėjo susipažinti su ten esančia kompiuterine technika.

Tai vertinu kaip politinį susidorojimą ir paruoštą politinę provokaciją.

„Tai vertinu kaip politinį susidorojimą ir paruoštą politinę provokaciją“, – kalbėjo parlamentaras.

Generalinis prokuroras birželio pabaigoje kreipėsi į Seimą su prašymu panaikinti K. Pūko teisinę neliečiamybę.

Prokuratūros duomenimis, keturių nukentėjusiųjų liudijimai ir per ikiteisminį tyrimą gauti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog šių metų sausio-vasario mėnesiais K. Pūkas galėjo seksualiai priekabiauti prie pagal tarnybą priklausomų ir kitaip priklausomų asmenų.

Komisijos išvadoje cituojami prokurorų surinkti duomenys, kad K. Pūkas šių metų sausį Seime, savo darbo kabinete, savo padėjėjai-sekretorei „tyčia darė psichinį spaudimą bei įtampą darbe, demonstruodamas savo viršenybę prieš nukentėjusiąją bei galią, nemaloniai bei šiurkščiai su ja bendraudamas, liepdamas atlikti pagal tarnybą nepriklausančias funkcijas, susijusias su privačia UAB „Pūkas“ veikla, griežtai liepdamas eiti su juo į Seimo viešbučio kambarį, kuriame gyveno, ir atlikti įvairius namų ruošos darbus, rūpintis juo asmeniškai, o K. K. atsisakius tai daryti, grasino atleisti iš pareigų bei nuolat žemino nukentėjusiąją, vienašališkai vystė seksualinio pobūdžio, nukentėjusiajai nepriimtiną žeminančią temą, keldamas jai smarkią emocinę, psichinę įtampą“.

Vasarį Seimo narys panašiai elgėsi su mergina, siekusia tapti jo padėjėja-sekretore. Komisijos išvadoje teigima, kad K. Pūkas „demonstravo savo Seimo nario statusą, galią, asmeninį autoritetą, gerą turtinę padėtį, vartojo psichinį smurtą, įvairiais žodžiais ir pasakymais menkindamas, žemindamas nukentėjusiąją, sakydamas jai nemalonius, šokiruojančius, orumą žeminančius intymaus pobūdžio dalykus, vienašališkai vystė seksualinio pobūdžio, nukentėjusiajai akivaizdžiai nepriimtinas, nemalonias, žeminančias temas, užuominas, pasiūlymus, keldamas jai smarkią emocinę, psichinę įtampą“.

Pagal Konstituciją, Seimo narys negali būti patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržoma jo laisvė be Seimo sutikimo.

Seime taip pat pradėtas apkaltos procesas K. Pūkui. Konstitucinis Teismas šioje byloje jau rašo išvadą.

K. Pūkas į Seimą buvo išrinktas pagal partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąrašą daugiamandatėje apygardoje.