Sostinės Katedros aikštėje taip pat bus atidarytas Kalėdų miestelis, popiet į pirmąjį reisą išvažiuos Kalėdinis traukinukas.

Panevėžys įžiebimo šventei šiemet pasirinko temą „Kalėdų garsai“. Šių metų šventinio laikotarpio tema pasirinkta siekiant pratęsti 520-ojo miesto gimtadienio tematiką „Panevėžys skamba gerai“.

Kaip ir Vilniuje, čia bus įžiebta natūrali,15 tūkst. lempučių papuošta eglė.

Kaip pranešė sostinės savivaldybė, natūralią Kalėdų eglutę Vilniuje bus galima išvysti po daugiau nei dešimtmečio pertraukos.

Jos įžiebimo metu vyks koncertas. Prie Katedros aikštės numatyta eismo ribojimų, todėl į renginį rekomenduojama atvykti nemokamu viešuoju transportu.

Penktadienį Vilniaus Katedros aikštėje pradės veikti ir Kalėdų miestelis. Eglutę apjuosiantys šventiniai nameliai dirbs iki sausio 1-osios. Nuo popietės po šventinį Vilniaus senamiestį kursuos kalėdinis traukinukas.

Iki gruodžio 21 dienos kasdien vis kitą sostinės seniūniją taip pat lankys specialus Kaimynų Kalėdų autobusiukas, kurio šūkis „Geriausia kalėdinė dovana – dėmesys, pokalbiai ir bendrystė“.

Bendruomenių nariai bus vaišinami kalėdiniais saldėsiais ir arbata. 

Kaip trečiadienį pranešė teismas, „Panevėžio eglės“ direktorė Rasa Duobienė buvo pripažinta kalta dėl sukčiavimo ir pasikėsinimo atlikti nusikalstamą bankrotą, jai skirta pusantrų metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas tokiam pačiam laikotarpiui.

Ji taip pat įpareigota sumokėti 1,5 tūkst. eurų įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir viso bausmės atidėjimo metu neišvykti už savo gyvenamojo miesto ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Dėl tų pačių nusikaltimų kaltu buvo pripažintas ir bankroto administratorius Jurijus Grafmanas. Jam teismas skyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymą dvejiems metams. J. Grafmanas taipogi privalės į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą įmokėti 2 tūkst. eurų.

„Panevėžio eglės“ direktorė Rasa Duobienė buvo pripažinta kalta dėl sukčiavimo ir pasikėsinimo atlikti nusikalstamą bankrotą.

Kaltinimų byloje buvo sulaukusi ir bendrovė „Olfema“ bei jos vadovė Irma Labinaitė, tačiau teismas jas išteisino, nes jų kaltė nebuvo įrodyta. Anot teismo, ši įmonė ir jos vadovė buvo pačios įtrauktos į bankroto procedūrą ir nežinojo apie nusikaltimus, jų kaltė neįrodyta nei dėl sukčiavimo, nei dėl kurstymo ar padėjimo atlikti nusikalstamą bankrotą.

Bylos duomenimis, J. Grafmanas, turėdamas nedidelę dalį konditerijos gamyba užsiimančios bendrovės akcijų, 2017 metų sausį nurodė savo bendrininkei R. Duobienei, paskirtai „Panevėžio eglės“ direktore, pasirašyti Hipotekos sutartį su „Olfema“ bei su viena bankrutuojančia bendrove. Pastarajai, kaip bankroto administratorius, atstovavo pats J. Grafmanas.

Pagal šią sutartį „Panevėžio eglė“ tapo laiduotoja dėl bankrutuojančios bendrovės 480 tūkst. eurų dydžio turtinės prievolės įvykdymo, įkeičiant konditerijos įmonei priklausančias gamybos-prekybos patalpas Panevėžio centre.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis nustatyta, kad buvo surašytas neįvykusio konditerijos bendrovės valdybos posėdžio protokolas, kuriame nurodyta, kad akcininkų dauguma pritaria bendrovės pastato įkeitimui dėl laidavimo ir šie dokumentai pateikti notarei, kuri 2017 metų sausį sudarė Hipotekos sutartį.

Jau po mėnesio I. Labinaitė kreipėsi į antstolį dėl 480 tūkst. eurų priverstinio išieškojimo iš „Panevėžio eglės“, o šios bendrovės direktorės R. Duobienės prašymu Panevėžio apygardos teismas iškėlė bendrovei „Panevėžio eglė“ bankroto bylą.

Bylos duomenimis, ši Hipotekos sutartis nulėmė tyčinį nusikalstamą konditerijos bendrovės bankrotą ir atvėrė kaltinamiesiems galimybę pasisavinti 161 tūkst. eurų vertės patalpas, priklausančias šiai įmonei. Dėl bankroto darbo neteko konditerijos bendrovės darbuotojai.

Pasak Panevėžio apygardos prokuratūros, perimti šio turto bendrininkams nepavyko, nes buvo pradėtas tyrimas. Teismo nutartimi bankroto byla buvo nutraukta, nes atsiskaityta su visais kreditoriais.

Šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Aidas Amparavičius. Tyrimas atliktas bendradarbiaujant prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos bei Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos pareigūnams.

Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Panevėžio apygardos teismas šiuo metu nagrinėja kitą baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai piktnaudžiavimu tarnyba, padėjimu piktnaudžiauti tarnyba, dokumentų klastojimu bei jų panaudojimu, nusikalstamu bankrotu ir aplaidžiu apskaitos tvarkymu pareikšti J. Grafmanui ir dar dviem bankroto administratoriams – Andriui Grigalauskui bei Gaivai Kažemekienei.

Taip pat kaltinimai pareikšti J. Grafmano vadovaujamai bankroto procedūras vykdančiai įmonei „Bankrotas LT“ ir buvusiam Panevėžio uždarosios akcinės bendrovės „Litgrain“ direktoriui Mindaugui Šydeikiui.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad J.Grafmanas kartu su G. Kažemekiene ir A. Grigalausku, kaip įtariama, padėjo tuometiniam „Litgrain“ vadovui M.Šydeikiui pradėti dirbtinį bendrovės neteisminį bankrotą ir išvengti beveik 200 tūkst. eurų turtinės prievolės savo bendrovei, eliminuojant iš bankroto procedūros bendrovės kreditorius. Už tokių neteisėtų veiksmų atlikimą J.Grafmanas ir A.Grigalauskas iš M. Šydeikio, kaip įtariama, pareikalavo 50 tūkst. eurų atlygio.

Pastarąjį ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Tai ne pirmas kartą, kai pakrypo šiųmetės žaliaskarės viršūnė.

„Tuoj užkris kam ant galvos. Kažin, ar viršūnė taip turi atrodyti“, – rašė skaitytojas Vygantas.

Priminsime, kad prieš pat Kalėdas įsismarkavęs vėjas jau buvo pridaręs bėdos sidabrinei Panevėžio eglei – nulenkė viršūnės papuošalą.

Tąkart Panevėžio miesto savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausiasis dizaino specialistas Arvydas Narkevičius pasidžiaugė, kad siautėjęs vėjas nenuvertė eglės, kaip tai atsitiko Mažeikiuose.

Kalėdinė miesto puošyba kainavo 112,6 tūkst. eurų, o iš jų eglės  dekoravimui atiteko 52,6 tūkst. eurų.

Panevėžio eglė nukentėjo ir 2018 m. pabaigoje. Gruodžio 30 dieną eglės papuošimai užgeso ir nešvietė gerą pusdienį.

Apie tai, kad nebešviečia Kalėdų eglė, savo profilyje socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė panevėžietis Seimo narys Bronislovas Matelis.

„Šiandien vakare kažkoks piktasis Voldemortas užpūtė brangiąją Panevėžio eglę. Brangiąją tiesiogine prasme, nes tas malonumas kainavo apie 150 tūkst. eurų. Panevėžiečiai blakutinėja tamsoje apie tą medį, graibo vienas kitą, kutena ir kikena“, – rašė parlamentaras.

B. Matelis įsitikinęs, jog už, kaip pats teigia, tokį bajerį, savivaldybė neturėtų mokėti visos pinigų sumos tiems, kurie prisiėmė visus įsipareigojimus dėl šventinės nuotaikos ir vėliau ją sugadino.

„Jau nustatyta, kad eglė užgeso ne dėl elektros tiekimo sutrikimų, o greičiausiai dėl elektros dėžės pačioje eglėje, nes aplink viskas šviečia“, – sakė B. Matelis.

Trečiadienį bendrovė „Panevėžio gatvės“ kartu su eglės puošimo konkursą laimėjusia įmone „Adam decolight“ pašalino trūkumus, todėl žadama, kad liūdnai pagarsėjusi miesto kalėdinė eglė sužibs naujai. Įmonei dėl nekorektiškai atliktų darbų pareikšti priekaištai.

„Tenka apgailestauti, kad dėl biurokratinių pinklių nutinka tokie nemalonūs dalykai. Šis atvejis dar kartą įrodo viešųjų pirkimų įstatymo netobulumą, kai esame priversti pirkti „katę maiše“ už mažiausią pasiūlytą kainą“, – sakė savivaldybės administracijos direktorė Kristina Vareikienė.

Administracijos direktorė teigia, kad sekančiais metais Kalėdų eglės puošimui turės būti teikiami projektiniai pasiūlymai, į darbo grupę įtraukiant miesto architektus, kitus specialistus ir visas papuošimas būtų nupirktas atliekant ekonomiškai naudingiausią pirkimą.

Pasak miesto savivaldybės vyriausiojo dizaino specialisto Romo Lukšo, toks pirkimas užims ilgesnį laiko tarpą ir įvertimus viešųjų pirkimų konkurso apskundimo galimybes, viešieji pirkimai turės prasidėti jau anksti pavasarį.

Nedailiai nuaugusi eglė internete sukėlė pašaipų bangą. Nepaisant nesklandumų, Panevėžio valdžia tikisi, kad panevėžiečiai atvyks ja pasigėrėti.