„Stipru. Tarptautinė institucija, šiuo atveju, TVF, užtikrino pagalbą režimui, kuris toks žiaurus ir nepaisantis žmogaus teisų“, – sakė S. Cichanouskajos štabo vadovas Valerijus Kovalevskis.
TVF tiesiogiai pinigų į A. Lukašenkos sąskaitą nepervedė. Baltarusijai, kaip ir visoms į fondą pinigus mokančioms šalims, suteikta tik speciali skolinimosi teisė.
„Tam, kad tuos pinigus būtų galima pradėti naudoti, juos reikia parduoti ir paversti į kitą valiutą, ar tai būtų doleris, ar euras. Tai, kad šiuo atveju ir Baltarusija gavo, dar nereiškia, kad ji tuos pinigus gali panaudoti“, – teigė Lietuvos banko Tarptautinių ryšių departamento direktorė Vilė Urbonienė.
Taigi fondo pinigų norinti Baltarusija turės ne tik sugalvoti, kaip juos išsigryninti, bet ir už juos susimokėti.
„Jie gali tas teises išsikeisti į grynuosius pinigus ir tokiu būdu tada mokėtų fondui 0,05 proc. palūkanas, t. y., itin žemas palūkanas. Baltarusijai suteikiama galimybė pasiskolinti bet kuria pasaulio valiuta labai palankiomis sąlygomis“, – komentavo ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Baltarusijos opozicija neabejoja, kad A. Lukašenka ras būdų, kaip šiuos pinigus išsikeisti, o vėliau juos panaudos režimui sustiprinti.
„A. Lukašenka šiuos pinigus panaudos ne sveikatos problemoms ar skiepams nuo koronaviruso, o tik sustiprins savo režimą“, – šnekėjo V. Kovalevskis.
„Baltarusijos režimą pasiekia bet kokie pinigai. Tie pinigai, kol šitas režimas gyvuos, kol A. Lukašenka bus šiame poste, pirmiausia yra skiriami saugumo struktūroms, kurios užtikrina jo buvimą valdžioje“, – kalbėjo apžvalgininkas Marius Laurinavičius,
TVF priklauso 190 narių, tarp jų ir Lietuva. Lietuvos banko valdybos pirmininkas yra ir TVF valdytojų tarybos narys, o finansų ministrė Gintarė Skaistė – pakaitinė tarybos narė. Jie sako: užkardyti paramos Baltarusijai negalėjo. Į derybas buvo įsitraukusi ir Užsienio reikalų ministerija, tačiau irgi nesėkmingai.
„Lietuva tą klausimą kėlė visuose tarptautinių santykių formatuose su JAV, su kitomis valstybėmis. Ne tai, kad mūsų balsas nebuvo išgirstas – ta pati JAV sakė, kad mes patys būtume linkę neduoti A. Lukašenkai tų pinigų, bet TVF taisyklės yra tokios, kad politinė sankcija negali jo sustabdyti, jis veikia nepriklausomai. Pagal tas taisykles A. Lukašenka galės gauti“, – teigė užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas.
A. Lukašenka šiuos pinigus panaudos ne sveikatos problemoms ar skiepams nuo koronaviruso, o tik sustiprins savo režimą.
„To bendro konsensuso, kad reikia imtis pačių griežčiausių priemonių Baltarusijos atžvilgiu, surasti nepavyko. Tačiau kalbame apie tai, kad visos papildomos paskatos tikrai neturėtų būti skirtos“, – sakė G. Skaistė.
Kyla klausimų ne tik, ar šalys galėjo užkardyti paramą Minsko režimui, bet ir ar fondas išties veikia taip skaidriai, kaip turėtų. TVF direktorė – užpernai paskirta bulgarė Kristalina Georgieva. Jos kandidatūra palaikymo sulaukė ir iš pačios Rusijos. Rusijos finansų ministras sakė, kad fondo direktorė yra puiki diplomatė, kompetentinga ir labai profesionali finansininkė, o jos patirtis fondui sprendžiant vystymosi problemas bus naudingesnė nei bet kada.
„Ji ilgus metus yra užsitikrinusi visišką Vladimiro Putino režimo paramą. Kur ji tik bando kandidatuoti, ten ji sulaukia milžiniškos V. Putino režimo paramos. Jau vien tai turėtų kelti pakankamai daug klausimų“, – įsitikinęs M. Laurinavičius.
„Čia yra klausimai, kuriuos kelsime ir toliau, apie tolimesnį TVF veiklos reguliavimą, skaidrumą“, – kalbėjo M. Adomėnas.
Nors viena ranka duoda paramą A. Lukašenkai, kita gali ją atimti, tiksliau – neleisti jos panaudoti.
„Europos Sąjungos šalys yra vieningai sutarusios, kad neprekiaus su šalimis, kurioms taikomos sankcijos. Šiuo metu dirbam su tarptautiniais partneriais, kad neprekiautų ir kitos tą teisę turinčios šalys“, – šnekėjo V. Urbonienė.
„Juanis yra viena iš tų penkių pagrindinių TVF valiutų, ir jeigu Kinijos nuomonė apie Baltarusiją yra kita, manau, kad tai didelių kliūčių nesudarys“, – komentavo Ž. Mauricas.
TVF paramos neskyrė tik dviem šalims – Venesuelai ir Mianmarui. Talibano režimui užimtam Afganistanui parama skirta, tačiau ji kol kas įšaldyta.
Apie šią situaciją Info diena kalbėjo ir su Seimo biudžeto ir finansų komiteto vadovu Mykolu Majausku bei „Freedom House“ Vilniaus biuro vadovu Vyčiu Jurkoniu.
„Iš tiesų labai kritiškai vertinu sprendimą Baltarusijai skirti beveik milijardą dolerių. Atkreipsiu dėmesį, kad Baltarusija turi einamosios sąskaitos deficitą, tai reiškia, kad importuoja daugiau prekių nei eksportuoja ir už tą skirtumą jiems reikia susimokėti. Jie daugiausia importuoja iš Europos Sąjungos, tai jiems reikalinga užsienio valiuta. Tos užsienio valiutos jie neturi galimybės pasiskolinti iš tarptautinių bankų, nes tarptautinės kapitalo rinkos yra užblokuotos, atsispausdinti taip pat negali, tad turi užsidirbti tuos eurus ir dolerius. Šiuo atveju, jų šlubuojanti ekonomika nesudaro tokios galimybės. Taigi dabar ši piniginė injekcija A. Lukašenkos režimui yra kaip mana iš dangaus. Toks sprendimas iš esmės tik atidės visų ekonominių sankcijų efektą Baltarusijos ekonomikai. Tai vertinu labai kritiškai“, – sakė M. Majauskas.
„TVF veikia šiek tiek kitaip nei Europos Sąjunga, ten visos šalys-narės turi balsavimo teisę, bet ypatingą teisę turi tie, kas daugiausia prisideda prie valiutos fondo išlaikymo – JAV. Jos turi apie 17 proc. balsavimo teisių, taip pat turi ir tam tikrą išskirtinę blokavimo, veto teisę. Deja, kol kas, mūsų žiniomis, Amerikos vyriausybė nėra linkusi blokuoti šių lėšų skyrimo Baltarusijai. Istorijoje yra pavyzdžių, kai prieš kelerius metus buvo užblokuota parama Venesuelai, taip pat Mianmarui buvo užblokuota ir dabar visai neseniai buvo sustabdytas paramos skyrimas Talibano vyriausybei, Afganistanui, nes nėra aiškus santykis. Dabar procedūros kaip užblokuoti yra pakankamai aiškios – valstybės-narės, kurios yra TVF narės, turi aiškiai ir oficialiai TVF klube pasakyti, kad nepripažįsta tam tikros šalies vyriausybės. Tai yra oficialus procesas, tą galima pasiekti, bet be JAV balsavimo čia mes nepasiektume jokio rezultato. Lietuva, be jokios abejonės, pasisakytų ir balsuotų už naujos injekcijos Baltarusijai blokavimą, tačiau Lietuvos balsavimo teisė nesudaro net 1 proc.“, – aiškino Seimo biudžeto ir finansų komiteto vadovas.
„Lietuva, kaip ir absoliuti dauguma pasaulio šalių, balsavo už tai, kad TVF parama būtų skirstoma visam pasauliui, nes tai yra 650 mlrd. paketas. Nebuvo jokio balsavimo dėl atskirų valstybių. Jeigu būtų balsavimas dėl paramos skyrimo Baltarusijai, net neabejoju, kad Lietuva balsuotų prieš ir imtųsi visų įmanomų priemonių. Dabar vyksta tik neformalūs pokalbiai su kitomis šalimis, ypač JAV, dėl to, kokių priemonių galima imtis siekiant Baltarusijai apsunkinti šių lėšų įsisavinimą. Atkreipsiu dėmesį, kad tai nėra tiesiog piniginės lėšos, tai yra tam tikri TVF vienetai, kuriuos dar turi išsigryninti tarptautinėse rinkose. Tiek Amerika, tiek Europos Sąjungos šalys-narės dėl taikomų sankcijų nėra pasiruošusios dirbti su Baltarusijos vyriausybe ir leisti jiems išsigryninti tuos pinigus. Tačiau Kinijos vyriausybė gali padėti išsigryninti ir tikėtina, kad ji tą padarys. Todėl vienintelis būdas sustabdyti yra užblokuoti pinigų pervedimą Baltarusijai“, – kalbėjo M. Majauskas.
Ši piniginė injekcija A. Lukašenkos režimui yra kaip mana iš dangaus.
„Kalbėjausi tiek su užsienio reikalų ministru, tiek su Lietuvos banko pirmininku ir Finansų ministerijos vadovybe. Didžiausias ir svarbiausias partneris šioje šalyje šiuo atveju yra JAV, bet kol jos nėra linkusios blokuoti paramos pervedimo, tol tikrai jokių rezultatų čia nepasieksime. Matome, ir kongreso nariai kreipėsi į Amerikos vyriausybę. JAV kongreso nariai sako, kad turi būti blokuojama. Taip pat Jungtinės Karalystės parlamento nariai išreiškė labai aiškią poziciją, jog parama turi būti užblokuota. Tačiau vyriausybės, tiek Jungtinės Karalystės, tiek JAV, kol kas nesiima veiksmų dėl to, kad būtų užblokuota. Visais atvejais manau, kad reikės kalbėtis ir ruoštis galimam naujam tokiam sprendimui ateityje ir spausti mūsų partnerius, kad būtų nepripažinta A. Lukašenkos vyriausybė, diktatoriaus režimas ir kad pinigai nebūtų skirti ateityje“, – teigė jis.
„Šioje situacijoje mes padarėme viską, kad pinigai būtų užblokuoti, tačiau panašu, kad rezultato nepasieksime. Tai nereiškia, jog mes turėtume sudėti ginklus. Aš manau, kad turėtume kalbėtis dėl Baltarusijos režimo nepripažinimo ateityje TVF formate, kad ateityje pagalba nebūtų suteikta. Šiuo atveju to padaryti mes nesuspėjome, nes mūsų partneriai nebuvo linkę imtis tokių sprendimų. Kaip ir minėjau, mes turime dėti visas pastangas, kad toks nepripažinimas būtų užfiksuotas ir galima parama ateityje nebūtų skiriama“, – pridūrė M. Majauskas.
M. Majauskui antrino ir V. Jurkonis. Jis sakė, kad TVF injekcija, skirta Baltarusijai, kelia įtampą: „Reakcija buvo priešiška, akivaizdu, nes bijoma, pagrįstai bijoma, kad TVF injekcija bus išnaudota kitiems tikslams, ne ekonomikai gaivinti, ne Baltarusijos žmonėms, o represiniam aparatui palaikyti“.
Anot V. Jurkonio, Baltarusija paramą gavo dėl to, kad atitiko nustatytą formulę: „Manau, kad buvo kažkoks algoritmas, formulė pagal šalies dydį, gyventojų skaičių, kur, kaip ir visiems kitiems, buvo padalyta ta injekcija. Bet, man atrodo, politinis lygmuo įvertintas nepakankamai, kad tai yra autoritarinė valstybė. Nepakankamai įvertintos pamokos, kurių būta anksčiau, jog TVF kreditai buvo išnaudoti ne tiems dalykams, kuriems buvo skirti. Politikai tą žino. Kartais, deja, ta institucinė atmintis yra per trumpa“.
Šita injekcija, žinant subsidijų mastą iš Kremliaus, yra santykinai ne tokia didelė, nors pakankamai reikšminga merdinčiai Baltarusijos režimo ekonomikai.
„Manau, kad suveikė ir dalies argumentai, kad reikia padėti, nes priešingu atveju visiškai praris Kremlius. Tokių argumentų teko girdėti anksčiau ir tenka girdėti dabar. Bet vėlgi manau, kad tai yra apsiskaičiavimas, nes, šiaip ar tai, Minskas niekur toli nuo Kremliaus nejuda, ta priklausomybė tik didėja. Tiesą sakant, net šita injekcija, žinant subsidijų mastą iš Kremliaus, yra santykinai ne tokia didelė, nors pakankamai reikšminga merdinčiai Baltarusijos režimo ekonomikai. Per visas naftos, dujų ir tiesioginę finansinę paramą Atominė elektrinė statoma už Rusijos pinigus. Tad mes tikrai kalbame apie daug kartų didesnę Kremliaus paramą kasmet, nuolatinę. Baltarusijos ekonomiką netgi galima vadinti Kremliaus išlaikytine. Tiesiog šiuo atveju šitas milijardas kompensuos tam tikrą indėlį, kurį Kremlius turėtų teikti Baltarusijos ekonomikai. Šiuo atveju, norėdami padėti Baltarusijos žmonėms, mes padedame ne tik Baltarusijos režimui, bet ir Kremliaus režimui, kurie galės mokėti šiek tiek mažiau negu būtų turėję, dėl to, kad Baltarusijos ekonomika yra tikrai sudėtingoje situacijoje ne dėl Vakarų priešiškumo, bet visų pirma dėl represijų masto ir nuolatinio šaudymo sau į kojas“, – kalbėjo jis.
Pasak V. Jurkonio, tai būtų ne primas kartas, jeigu Baltarusija gautas lėšas naudotų ne pagal paskirtį: „Buvo situacija 2010 metais, prieš vadinamus Baltarusijos prezidento rinkimus, tuomet tarptautinės finansinės institucijos metė gelbėjimosi ratą Baltarusijos ekonomikai ir tuo metu kaip tyčia atrodė, kad Kremlius yra itin priešiškai nusiteikęs A. Lukašenkos atžvilgiu, buvo rodomi filmai. Bet, vėlgi, dar yra techninės sąlygos – viena yra skirti, kita yra, kaip tai pasieks Baltarusiją. Ta techninė pusė irgi yra svarbi. Aš girdėjau tokių minčių, idėjų, kad užuot skyrus finansus tiesiogiai, galima būtų tai skirti vakcinų pavidalu, medicininės įrangos pavidalu ir panašiais dalykais, tam, kad būtų išvengta tų pinigų panaudojimo ne pagal paskirtį, kad jie nenueitų jėgos struktūroms, kaip būdavo anksčiau. Tikiuosi, kad tarptautinė bendruomenė susidės saugiklius ir neleis eilinį kartą savęs apgauti“.
Kaip jis teigė, politikai jau imasi veiksmų, kad pinigai Baltarusijos nepasiektų: „Mes girdėjome pareiškimus, matėme ir senatorių, pareigūnų pozicijas, kad taip neturėtų būti. Manau, kad dalies politikų supratimas tikrai yra ir, jeigu sprendimas ir buvo priimtas, kad reikėtų skirti tuos pinigus, aš vis dėlto manau, kad ta techninė dalis yra ta, kur tuos saugiklius būtų galima susidėti. Šiaip ar taip, visi supranta, kad Baltarusijos žmonėms, ne režimui, tos paramos reikia, kad situacija nėra gera. Rasti būdą, kad tie pinigai būtų išnaudojami pagal paskirtį ir pasiektų Baltarusijos žmones, o ne tik Baltarusijos valdininkus ir jėgos struktūras, yra nelengva užduotis. Šiaip ar taip, nori ar nenori, jie yra tarptautinės bendruomenės nariai ir net skiriant tokį finansavimą ir suprantant, kad de facto tenka bendradarbiauti su oficialiuoju Minsku, manau, kad įmanoma rasti būdų padaryti, kad šitie pinigai nebūtų panaudoti ne pagal paskirtį“.
