Didelėms įmonėms bus kompensuojama iki 30 proc., mažesnėms – iki 40 proc. išlaidų, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

„Siekiame padėti Lietuvos pramonei, kad ji vartotų mažiau energijos ir pereitų prie atsinaujinančių išteklių“, – pranešime teigia ministrė Aušrinė Armonaitė.

Į paramą gali pretenduoti apdirbamosios pramonės įmonės, kurios dalyvauja apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje, jos paraiškas gali teikti iki lapkričio 27 dienos.

Ministerijos duomenimis, pramonės įmonėms iš Modernizavimo fondo atsinaujinantiems energijos ištekliams anksčiau jau skirta 10 mln. eurų, o energijos vartojimo efektyvumui didinti – 11,15 mln. eurų.

Pagalba  iki šių metų pabaigos bus teikiama Valstybinės mokesčių inspekcijos taikomai mokesčių atidėjimo priemonei energetiškai imlioms įmonėms.

Taip siekiama padėti Lietuvos verslui, kuris dėl karo Ukrainoje patiria veiklos sutrikimų, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas EK narys Virginijus Sinkevičius teigia, jog tai bus reikšminga ir reali pagalba Lietuvos įmonėms.

„Šiuo metu Lietuvos įmonės ir gyventojai susiduria su dideliais dujų, elektros, žaliavų ir maisto prekių kainų šuoliais, kurie pirmiausia susidarė dėl Ukrainoje vykstančio karo ir Rusijai įvestų sankcijų. Akivaizdu, kad šis ekonominis nestabilumas tęsis dar kurį laiką bei turės neigiamų pasekmių rinkai, todėl reikalinga valstybinė parama galinti padėti verslui išgyventi šį periodą“, – pranešime sakė V. Sinkevičius.

Šiai pagalbai skirta 200 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Parama negalės viršyti 250 tūkst. eurų vienai įmonei, užsiimančiai pirmine žemės ūkio produktų gamyba, 300 tūkst. eurų – žuvininkyste ir akvakultūra, ir 2 mln. eurų – visų kitų sektorių įmonėms.

Skelbta, kad įmonės, kurių energijos sąnaudos sudaro 10 proc. ar daugiau visų sąnaudų, gali teikti paraiškas atidėti mokesčius.

Valstybės pagalbos norinčios įmonės ir individualių įmonių savininkai į VMI gali kreiptis iki kovo. Gavus jų paraišką, stabdomi arba nepradedami išieškoti mokesčiai, susikaupę nuo spalio 7-osios iki šių metų gegužės. Už juos nebus skaičiuojami delspinigiai. Verslininkai taip pat gali kreiptis dėl mokestinės paskolos sutarties be palūkanų. 

„Lietuva negali sumažinti dujų kainų, nes viskas yra importuojama, bet Lietuva gali padėti susimažinti kainas įsidiegiant šilumos siurblius, renovuojantis pastatus ir taip atsisakant importinio iškastinio kuro“, – programos finansavimo prasmę aiškina ministras Simonas Gentvilas.

Paramą numatoma teikti juridiniams asmenims (įmonėms), nukentėjusiems dėl karo sukeltos krizės, investicijoms į iškastinio kuro, ypač gamtinių dujų, naudojimo keitimą ar mažinimą ir atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą, elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių išteklių (išskyrus vėjo ir saulės elektrines), pakeičiant elektros energiją, gaminamą iš iškastinio kuro.

Į ją gali pretenduoti įmonės, nukentėjusios nuo karo. Maksimali paramos suma vienai įmonei – 400 tūkst. eurų (visos valstybės pagalbos sumos pagal komunikatą sumuojamos). Teikiant paramą bus mažinama priklausomybė nuo iškastinio kuro, siekiama šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslų Ukrainos karo ir Rusijos sankcijų kontekste.

Projekte numatoma skirti valstybės 2022–2024 m. biudžeto lėšų juridinių asmenų investicijoms į gamtinių dujų naudojimo mažinimą ir atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą.  Konkreti suma priemonės įgyvendinimui bus derinama su Finansų ministerija ir Vyriausybe. Įmonėms teikiama 50–70 % parama tinkamoms finansuoti išlaidoms, priklausomai nuo įmonės dydžio: 70 % tinkamų išlaidų labai mažoms, mažoms įmonėms; 60 % tinkamų išlaidų vidutinėms įmonėms;  50 % tinkamų išlaidų didelėms įmonėms.

Aplinkos ministerija parengė ir teikia konsultacijoms su visuomene „Juridinių asmenų investicijoms į iškastinio kuro naudojimo pakeitimą ar mažinimą ir (ar) atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą“ tvarkos aprašo patvirtinimo“  projektą. Priėmus reikiamus teisės aktus planuojama kvietimą paraiškų teikimui skelbti nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 30 d. per Aplinkos projektų valdymo agentūrą. Paraiškų atrankos būdas tęstinis, kol pakaks priemonei skirtų lėšų. Viešųjų pirkimų dokumentai, jei pirkimas paskelbtas ar atliktas, turi būti ne ankstesni nei 2022 m. vasario 24 d.

„Visų mūsų paramos reikės ne tik karo Ukrainoje metu, bet ir atstatant šalį. Siūlytume svarstyti galimybę teikti paramą ir Europos įmonėms, praradusioms rinkas Ukrainoje, dauguma jų teikia neatlygintiną paramą, bet ilgai tai negalės tęstis“, – ES Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje sakė ministras, pranešė ŽŪM.

ES Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija teigė, kad šiuos klausimus aptars ir su užsienio reikalų ministrais.

Nuotoliniu būdu dalyvavęs Ukrainos žemės ūkio ministras Romanas Leščenka prašė ES finansinės pagalbos vietos įmonėms, kurios toliau gamina maistą, tiekia jį regionams, be to, anot jo, paramos reikia ir tiems, kurie vėliau padės atstatyti šalį.

„Rusijos išpuoliai vykdomi kasdien, bombarduojami miestai, užblokuoti uostai, jūrų keliai. Ukrainos ūkininkai rizikuoja kiekvieną dieną ir kovodami, ir dirbdami laukuose, trūksta išteklių, ypač kuro,“ – sakė Ukrainos ministras.

Ministrai aptarė ir karo Ukrainoje poveikį pagrindinėms žemės ūkio rinkoms, ES apsirūpinimą maistu, ragino Komisiją kuo greičiau padėti labiausiai nukentėjusiems sektoriams.

Šią savaitę Europos Komisija planuoja pateikti komunikatą dėl apsirūpinimo maistu bei konkrečių priemonių, kurios bus finansuojamos ES bei nacionalinėmis lėšomis, paketą.

Pažymima, kad, lyginant su 2020 m. pradžia, šių metų pirmąjį ketvirtį užfiksuota 47,5 proc. mažiau bankrotų. Daugiausia bankroto procesų pradėta didmeninės ir mažmeninės prekybos (19,7 proc.) bei statybos (15,9 proc.) sektoriuose. Žemas bankrotų skaičius iš dalies yra teigiamas rodiklis, tačiau susirūpinimą kelia tai, kad valstybės pagalba milijoninėmis sumomis skiriama įmonėms, kurios yra ant bankroto slenksčio. Per pastaruosius tris mėnesius bankroto procedūros buvo pradėtos 181 įmonei, iš jų 95 įmonėms 2020 m. buvo suteikta 14 mln. Eur valstybės pagalba, kurios didžiąją dalį – 12,6 mln. Eur – sudarė mokesčių atidėjimas.

Registruotas nedarbas šalyje mažėja ketvirtą mėnesį iš eilės. Lyginant su metų pradžia, jis yra žemesnis 2,3 proc. ir gegužę siekė 6,8 proc. Iš 239,5 tūkst. registruotų bedarbių, net 42 proc., t. y. daugiau nei 100 tūkst. asmenų, yra ilgalaikiai bedarbiai. Dalis jų – 26 tūkst. – iki registracijos Užimtumo tarnyboje yra nedirbę dvejus ir daugiau metų. Ilgalaikių bedarbių skaičius yra didžiausias per pastarąjį dešimtmetį ir 2,6 karto didesnis, nei buvo prieš metus. Tokį augimą gali lemti daug veiksnių: žema kvalifikacija arba jos neturėjimas, darbo pasiūlos ir paklausos regionuose neatitiktis, mažas gyventojų mobilumas ir nuo 2020 m. birželio mėn. mokama darbo paieškos išmoka.

Valstybės kontrolė, pandemijos metu periodiškai teikdama COVID-19 pasekmių valdymo informacijos suvestines, ragina vykdyti nuolatinį pandemijos pasekmių valdymo priemonių stebėjimą, jų įgyvendinimo ir rizikų vertinimą bei, atsižvelgiant į tai, koreguoti taikomas priemones, kad jos neštų maksimalią naudą visuomenei ir valstybei.

Palengvinimai bankams

"Džiaugiamės, kad iš esmės sutampa mūsų ir TVF ekspertų vertinimai tiek dėl trumpojo laikotarpio atsako į pandemiją, tiek ir dėl struktūrinių Lietuvos iššūkių bei būdų juos spręsti. Sutarėme, kad šiuo metu itin svarbu tęsti palaikančią fiskalinę politiką, padedant šalies ekonomikai atsistoti ant kojų, o siekiant geresnės viešųjų paslaugų kokybės – nuo švietimo iki sveikatos apsaugos – gyventojams ir viešųjų finansų tvarumo ilguoju laikotarpiu ieškoti papildomų pajamų šaltinių, kurie neribotų ūkio augimo", – teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Pasak TVF atstovų, Lietuvos banko atlaisvintas anticiklinio kapitalo reikalavimas bankams padėjo palaikyti ūkio kreditavimo apimtis neužtikrintumo akivaizdoje. Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko teigimu, COVID-19 sustabdžius dalį ekonomikos, spėjome laiku įjungti reikiamus svertus, pavyzdžiui, sušvelninti reikalavimus kapitalui.

Planuojame tų projektų, kurie buvo finansuojami iš praėjusios finansinės perspektyvos, nebevadinti jokiu DNR planu, nes tai išties klaidina visuomenę.

"Dėl to šiandien, kai pandeminė situacija ir toliau išlieka menkai prognozuojama, šalyje galime matyti stabiliai veikiantį, stiprų ir likvidų bankinį sektorių. Siekiant spartinti Lietuvos ekonomikos atsigavimą, toliau būtina užtikrinti tvarų ir sklandų skolinimą bei susitelkti į tai, kad tolesnė parama būtų tikslingai skiriama struktūrinėms reformoms, kuriančioms pridėtinę vertę", – aiškino V.Vasiliauskas.

Diskusijų su TVF metu finansų ministrė G.Skaistė atkreipė dėmesį, kad vienas kertinių jos ir Vyriausybės, prioritetų – mokesčių sistemos teisingumo didinimas, siekiant sumažinti socialinę nelygybę ir kovoti su skurdu. Taip pat akcentuota, kad ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo instrumento lėšas numatoma skirti struktūrinėms reformoms įgyvendinti, o atslūgus pandemijos bangai bus palaipsniui grįžtama prie fiskalinių rezervų atkūrimo.

Gaivinimas keisis

Tačiau Vyriausybė pradėjo peržiūrėti ankstesnio ministrų kabineto patvirtintą ūkiui gaivinti skirtą 5,8 mlrd. eurų Ateities ekonomikos DNR planą. Finansų ministerija šią reviziją motyvuoja noru išvengti painiavos dėl finansavimo šaltinių. Pasak ministrės G.Skaistės, iš plano norima eliminuoti 2014–2020 m. ES paramos lėšas.

"Šiuo antru žingsniu planuojame tuos projektus, kurie buvo finansuojami iš praėjusios finansinės perspektyvos, jų nebevadinti jokiu DNR planu, nes tai išties klaidina visuomenę, nes visi galvoja, kad tas vadinamasis DNR planas yra papildomas finansavimo šaltinis, nors taip nėra, – sakė G.Skaistė. – Tai yra tiesiog projektų sąrašas, finansuojamas iš keturių skirtingų punktų. Tai dekonstruojame pagal finansavimo šaltinius, kad būtų tiesiog ir visuomenei aišku, ir mums patiems, ką dar galima keisti."

Pasak ministrės, ankstesniame DNR plane buvo numatyti keturi finansavimo šaltiniai: buvusi ES finansinė perspektyva, būsimoji finansinė perspektyva, valstybės biudžetas (tiek praėjusių, tiek šių metų), ir vadinamoji Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (Recovery and Resilience Facility, RRF): "Tai, kas buvo planuojama finansuoti iš būsimosios ES perspektyvos ar iš valstybės biudžeto tam, kad paspartintume projektų įgyvendinimą. Tai peržiūrėsime, kurie iš jų reikalingi įgyvendinti, ir bus įtraukti į šitą tęstinį tokį pereinamąjį laikotarpį. O visi kiti tiesiog bus peržiūrėti ir integruoti į biudžeto eilutes pagal plėtros programas ir jų veiksmus ir įgyvendinami bendra tvarka, kaip ir būdavo iki šiol."

Skolintis bus galima

Iš kur lėšos? Bus skolinamasi. Juo labiau kad kreditavimo sąlygos nepablogėjo. Tarptautinė kredito reitingų agentūra "Fitch Ratings" dar kartą patvirtino 2020 m. sausį Lietuvai suteiktą A ilgalaikio skolinimosi reitingą ir paliko stabilią perspektyvą.

"Kredito reitingas yra į ateitį orientuotas rodiklis. Šiuo sudėtingu ir itin neapibrėžtu laikotarpiu aukštas Lietuvos kredito reitingas atspindi pasitikėjimą vykdoma valstybės politika. Tai rodo, kad priimame tinkamus sprendimus, tiek valdydami koronaviruso pandemiją, tiek ir ilgainiui siekdami atgaivinti šalies ekonomiką", – teigia finansų ministrė G.Skaistė.

Agentūros ekspertų sprendimą dėl Lietuvos reitingo lėmė stipri institucinė sąranga ir patikima politinė sistema, palaikoma narystės ES. Nors Lietuva yra atvira ekonomika, tačiau pandemijos poveikis jai yra santykinai nedidelis dėl mažos turizmo sektoriaus dalies. Taip pat teigiamą poveikį šalies ekonomikai turi ir makroekonominis subalansuotumas. Stabili perspektyva atspindi įsitikinimą, kad valdžios institucijos laikysis strategijos, užtikrinančios ilgalaikį valstybės finansų tvarumą.

"Fitch Ratings" Lietuvos kredito reitingus pastarąjį kartą buvo pagerinę 2020 m. sausį, kai ilgalaikio skolinimosi reitingas buvo pakeltas iš A- į A.

Kita tarptautinė kredito reitingų agentūra "Standard & Poor’s" Lietuvai yra suteikusi ilgalaikio skolinimosi reitingą A+ (stabili perspektyva), "Moody‘s" – A3 (teigiama perspektyva), "DBRS Morningstar" – A (stabili perspektyva).

Reitingų agentūra "Scope Ratings" taip pat paskelbė, kad pakelia Lietuvos ilgalaikio skolinimosi reitingą iš A- į A (stabili perspektyva).

„Apyvartą šiandien galime išskaičiuoti tik iš PVM mokėtojo. PVM mokėtojai sudaro tik trečdalį visų įmonių. Dabartinė statistika tiesiog yra nepilna. Modeliavome ir 2018 metų pagrindu, juo viskas puikiai modeliuojasi. Pagal 2020 metų statistiką neturime pilno paveikslo ir, deja, turime konstatuoti, kad šis antras kriterijus yra tiesiog neveiksnus“, – žurnalistams teigė ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka.

„Todėl siūlome apsiriboti tiesiog apyvartos kritimu ir judėti plačiai žiūrint į rinką, fiksuojant įmones, patyrusias 30 proc. ar didesnį apyvartos kritimą“, – pridūrė ji.

Pagal Vyriausybėje pasiūlytą tvarką, priemonės verslui gali būti taikomos, kai ūkinės veiklos vykdytojo apyvarta sumažėjo ne mažiau nei 30 proc. ir ne mažiau nei 40 proc. ūkinės veiklos vykdytojų atitinkamame ekonominės veiklos sektoriuje taip pat patyrė apyvartos sumažėjimą.

„Šiemet padarysime visus namų darbus, kad metams prasidėjus iš karto būtų galima pradėti su išmokomis.

Ministerijos skaičiavimais, įmonių, patyrusių bent 30 proc. apyvartos kritimą, yra apie 60 tūkst.

„Iš įmonių, kurias matome, kad jų apyvarta krito, yra apie 19 tūkst. – tai yra PVM mokėtojai. Visos kitos įmonės, tai yra pritaikant proporcijas ir išankstinius rodiklius, išskaičiuojant, kiek galėtų būti ne PVM mokėtojų, kurių apyvarta krito“, – sakė J. Rojaka.

Pasak jos, taip pat siūloma ribojamų veiklų sąrašą naudoti tik savarankiškai dirbantiems asmenims ir nenaudoti jo subsidijos priemonėms, nes „netiesioginis poveikis lygiai toks pats skaudus, kaip ir tiesioginis ribojimas“.

„Net jei tiesiogiai nutarimu nebuvo apribota veikla, bet turistai neatvažiuoja, mūsų piliečiai neišvažiuoja, de facto jos (kelionių agentūros – ELTA) nebeturi apyvartos. (...) Siūlysime, kad toks sąrašas, jei bus tvirtinamas, jis būtų tvirtinamas Vyriausybės lygmeniu ar bent protokoliniu sprendimu, kad mes turėtume teisinį pagrindą patvirtinti visas veiklas“, – teigė ji.

Kitą savaitę šie siūlymai planuojami teikti galutiniam svarstymui Vyriausybei. Jei Ministrų Kabinetas tam pritartų, verslą parama galėtų pasiekti jau pirmomis sausio dienomis.

„Šiemet padarysime visus namų darbus, kad metams prasidėjus iš karto būtų galima pradėti su išmokomis“, – prognozavo viceministrė.

„Indikacijos, kad šiuo momentu galime kalbėti apie pusę sumos, kuri yra reikalaujama iš rinkos rodiklio. Bet vėlgi galutinį sprendimą priimtų Vyriausybė, įvertinusi visas rizikas ir galimybes. Kalbame apie kitų metų skyrimą (lėšų – ELTA), tai ragintume įsitraukti į šį procesą kiek greičiau ir naują valdžią“, – pabrėžė J. Rojaka.

Verslo atstovai jau siūlė keisti tvarką, pagal kurią įmonės laikomos nukentėjusiomis nuo COVID–19 pandemijos.

„Tas ėjimas agreguotu sąrašu turi netaiklumą. Dėl to mūsų pasiūlymas – (...) kad automatu parengiamas sąrašas A, tačiau yra galimybė į sąrašą B patekti įmonei pateikus informaciją, kurios yra reikalaujama. Didžioji dalis įmonių, kurios pretenduotų į paramą, patektų automatu, tačiau nebūtų eliminuotos tos, kurios pagal tuos bendrus kriterijus nepatenka“, – Vyriausybės pasitarime kiek anksčiau sakė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Vainienė.

„Atsimename, kad kai buvo sudarinėjami sąrašai ir įmonės nebuvo į jas įtrauktos pagal savo pagrindinės veiklos kriterijų, bet užsiiminėjo ta veikla, kuri buvo remiama“, – sakė ji.

Tačiau premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad, remiantis Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išvadomis, individualių sprendimų negali būti.

„Turi būti universalūs sprendimai, nes kitur yra grėsmė neskaidrumui, korupcijai ir kitoms blogybėms“, – sakė S. Skvernelis.

Pirmosios bangos metu Valstybinė mokesčių inspekcija įmones į šį sąrašą įtraukdavo automatiškai.

„Nereikia nė sakyti, jog jeigu bendrovės fiskalinė būstinė arba bet kokios antrinės įmonės įsikūrusios mokesčių rojuje – ir noriu pabrėžti šį momentą – ji negalės pasinaudoti valstybės pagalba“, – radijui „France Info“ sakė B. Le Maire'as.

Prancūzija planuoja skirti dosnias subsidijas ir finansines lengvatas tūkstančiams įmonių, atsidūrusių ant žlugimo slenksčio, šaliai sustabdžius beveik visą, išskyrus būtiniausią, verslo veiklą, siekiant suvaldyti koronavirusinės infekcijos COVID-19 epidemiją.

Tačiau profesinės sąjungos perspėjo, kad kai kurie verslininkai gali mėginti pasipelnyti iš pagalbos lėšų, užuot naudoję jas darbo vietoms išsaugoti.

B. Le Maire'as jau anksčiau sakė, kad vyriausybės pagalbos negaus bendrovės, per krizę superkančios savo akcijas arba išsimokančios dividendus.

„Esama taisyklių, kurių reikia laikytis. Jeigu norite valstybės pagalbos, negali mokėti dividendų ir negalit supirkinėti savo akcijų“, – jis sakė praeitą ketvirtadienį.

„Ir jeigu jūsų būstinė yra mokesčių rojuje, akivaizdu, kad negalėsite naudotis jokia valstybine parama“, – pabrėžė premjeras.

Europos šalių vyriausybės jau daug metų skundėsi prarandančios milijardus eurų nesurinktų mokesčių iš bendrovių, išnaudojančių taisykles, leidžiančias steigti savo būstines kitose šalyse, taikančiose itin palankų apmokestinimo režimą.

„Nusprendėme skirti 20 mlrd. eurų specialiam (valstybiniam) fondui, kad galėtume paremti visas tas įmones, kurioms to gali prireikti“, – radijui „Europe 1“ pareiškė B. Le Maire.

Lėšos bus įtrauktos į naują biudžeto planą, kurį ministrai turi pateikti kitą savaitę.

Prancūzija, kaip ir kitos valstybės, mėgina apriboti žalą, kurią jos ekonomikai daro dėl koronaviruso paskelbtas karantinas, kuris greičiausiai bus pratęstas dar mažiausiai dviem savaitėmis – iki balandžio pabaigos.

„Kalbant apie „Air France“, esame pasirengę <…> įsikišti“, – pridūrė ministras.

Tuo tarpu automobilių gamintojos „Renault“ vadovas Jeanas Dominique‘as Senardas (Žanas Dominikas Senaras) pareiškė, kad jo įmonė tikisi gauti valstybės garantuojamų paskolų, kurių vertė siektų 4–5 mlrd. eurų, kad galėtų išgyventi krizę.

„Galvojame apie paskolas iš bankų, kurias garantuotų valstybė ir kurias kažkada grąžinsime – tai yra, jos netaptų našta valstybės finansams“, – radijui RTL kalbėjo J. D. Senardas.

„Esu visiškai tikras, kad tai padėtų išgyventi šį sunkų laikotarpį“, – pridūrė jis.

Paklaustas apie 4–5 mlrd. eurų sumą, J. D. Senardas teigė, kad paskolos greičiausiai bus tokio dydžio, tačiau pabrėžė, kad dar per anksti kalbėti apie skaičius.

„Renault“ vadovas taip pat atmetė bet kokią perspektyvą renacionalizuoti bendrovę, kurioje Prancūzijos vyriausybei priklauso 15 proc. akcijų.

Už tokias Labdaros ir paramos įstatymo pataisas antradienį balsavo 53 Seimo nariai, prieš – 7, o susilaikė 30 parlamentarų. Pataisoms priešinosi opozicija, o valdantieji jas parėmė.

Konservatorė Gintarė Skaistė piktinosi, kad po pataisų priėmimo ir toliau lėšos, kurias gyventojai sumoka už viešąsias paslaugas, „keliaus ne pagal konkursus, o pagal paramą dalinsiančių įmonių atstovų ar vadovų norus“. „Labai dažnai paramą dalina pagal politines pažiūras“, – teigė ji.

Audito komiteto narys Naglis Puteikis siūlė parlamentarams rinkti parašus, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė priimtas pataisas vetuotų.

Premjeras Saulius Skvernelis prieš balsavimą žurnalistams tvirtino, kad savivaldybių ir valstybės kontroliuojamos bendrovės turi turėti galimybę teikti paramą, nes jos prisideda prie socialinių klausimų sprendimo savivaldybėse.

„Tokia parama gali būti teikiama, svarbu, kad tokia tai būtų susieta su įmonės finansiniais rodikliais ir labdaros neteiktų tos įmonės, kurios neuždirba pelno“, – kalbėjo premjeras.

Visiško draudimo valstybės ir savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms teikti labdarą siekė parlamentinis Audito komitetas.

Įmonės, uždirbusios iki 0,5 mln. eurų grynojo pelno, paramai galės numatyti iki 10 proc. pelno (iki 50 tūkst. eurų) per metus, uždirbusios nuo 0,5 mln. iki 2 mln. eurų pelno – iki 5 proc. (iki 100 tūkst. eurų), o virš 2 mln. eurų – iki 3 proc., bet ne daugiau kaip 500 tūkst. eurų. Per metus vienam paramos gavėjui būtų galima skirti ne daugiau kaip 200 tūkst. eurų.

Paramą teiksiančios bendrovės negalės įsipareigoti lėšas skirti iš kitų metų pajamų, nustatyti konfidencialumo susitarimus, ribojančius informacijos apie suteiktą paramą ir jos panaudojimą pateikimą visuomenei.

Įmonės ne vėliau kaip per vienerius metus nuo pataisų įsigaliojimo dienos turės peržiūrėti sudarytas paramos teikimo sutartis, o neatitinkančias naujų kriterijų – nutraukti.

Diskusijos dėl savivaldybių įmonių paramai skiriamų lėšų parlamente vyksta nuo 2016 metų. 

Nuo 2018 metų Vyriausybės sprendimu valstybės kontroliuojamos įmonės paramai negali skirti daugiau nei 3 proc. metinio grynojo pelno, arba iki 500 tūkst. eurų, o maksimali suma vienam prašytojui negali būti didesnė kaip 300 tūkst. eurų. Nuostolingai dirbančios bendrovės, turinčios rezervų paramai, per metus tam gali išleisti iki 30 tūkst. eurų.

Ši tvarka savivaldybių įmonėms nebuvo privaloma.