Šiurpios dienos detalės į atmintį įsirėžusios ir šiuo metu ligoninėje medikų prižiūrimam vaikui: „Vieną kalytę mokiau atlikti komandas ir ji manęs klausė, o kai priėjau prie Tobiko, jam kažkodėl nepatiko mano šlapia pirštinė“, – gulėdamas sutvarstyta galva ligoninėje pabudęs po operacijos mamai tarstelėjo berniukas.

Ieškodama sūnaus, išgirdo keistą garsą

Jekaterina pasakojo, jog šalyje paskelbus karantiną su sūnumi atvyko pas savo tėvus, gyvenančius vienkiemyje, Švenčionių rajone, Karkažiškės kaime. Nelaimės dieną, praėjusį sekmadienį, vaikas išėjo į didelę aplink plytinčią aptvertą teritoriją, saugomą trijų sarginių šunų, važinėtis paspirtuku. O tuo metu ji pati, paprašyta tėvų, sakė išvažiavusi į poligoną perduoti broliui siuntinio. Minėtoje kelionėje moteris užsiminė užtrukusi maždaug 20-25 minutes.

„Grįžau, pasidėjau rankinę ir pastebėjau, kad Kareno dar nėra namie. Paklausiau tuo metu name buvusios sesės ir savo tėvų, ar nematė mano sūnaus, ar jis nebuvo sugrįžęs. Sesuo pasakė, kad ne. Tada išėjau į kiemą apsidaryti, tačiau vaiko niekur aplink nepamačiau, todėl nusprendžiau eiti gilyn į teritoriją ir jo ieškoti, su manimi kartu ėjo ir sesė. Šiek tiek paėjėjusi, pašaukiau sūnų vardu, o netrukus išgirdau keistą garsą – tarsi kažkas stenėtų. Maniau, kad pasigirdo, todėl žengiau toliau šaukdama Kareną dar kartą. Vėl išgirdau tą keistą garsą, man pasirodė, jog jis sklinda iš tos pusės, kur grandine buvo pririštas vienas iš šunų. Vis labiau ir labiau spartinau žingsnį“, – kraupios dienos įvykių priešistorę prisiminė Jekaterina.

Šuo kramtė vaiko galvą

Artėdama prie savo tėvų Kaukazo aviganio veislės šuns, su kuriuo anksčiau Karenas žaisdavo, moteris sakė išvydusi šiurpų vaizdą – sūnus gulėjo nejudėdamas, įsipainiojęs grandinėje, o šuo stovėjo virš jo ir kramtė vaiko galvą.

„Negalėjau prieiti artyn, nes šuo prie savęs neprisileidžia kitų namiškių išskyrus tėvus ir Kareną. Nerėkiau, bijojau net pajudėti, kad neišprovokuočiau šuns. Todėl parpuoliau ant žemės ir kalbinau šunį, kad atkreipčiau jo dėmesį. Tuo metu mano sesė nubėgo namo pakviesti tėvą. Atlėkęs tėvas paėmė šunį ir nusivedė. Tada staigiai prišokau prie sūnaus ir paėmiau jį ant rankų. Pamačiau, kad visa dešinė mano vaiko veido pusė – sukandžiota, nėra ir vienos ausies, nemačiau ir akies – tik skylę ir daug kraujo aplink“, – su ašaromis akyse ir virpančiu balsu kalbėjo Jekaterina.

Operavo ilgas valandas

Tas minutes, kol į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai ir greitosios medicinos pagalbos brigada, moteris sakė nuolat kalbinusi aštuonmetį Kareną, kad justų, jog sūnus kvėpuoja ir yra dar gyvas.

„Kai važiavome medikų automobilyje, pakeliui, prie Nemenčinės, prisijungė dar viena – reanimatologų brigada. Jie nerizikavo vaiko perkelti į reanimobilį, aparatus, kuriuos galėjo, prijungė įprastame greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Atvykus į Santaros klinikas Vilniuje Kareną operavo penkias šešias valandas, nes prasidėjus operacijai paaiškėjo, kad dvejose sūnaus krūtinės vietose – gilios įkandimų žaizdos, o plaučiai prisipildę oro. Medikai iš plaučių išsiurbė orą, prijungė sūnų prie kvėpavimo aparatų ir tik tada plastikos chirurgai ėmė gelbėti Kareno galvą“, – pasakodama detales graudinosi pašnekovė.

Sūnus gulėjo nejudėdamas, įsipainiojęs grandinėje, o šuo stovėjo virš jo ir kramtė vaiko galvą.

Pasak Jekaterinos, šuo smarkiai sukandžiojo jos sūnaus nugarą, krūtinę. Taip pat sužalota viena berniuko veido pusė – netekta dalies akies voko ir iki pat būgnelio sukramtyta viena ausis. Kita veido pusė liko beveik nepaliesta, tačiau taip pat nėra dalies ausies. Gydytojams pavyko išgelbėti aštuonmečio akį – jis ja matys.

Berniukas nuolat užduoda tą patį klausimą

„Maniau, kad prarasiu vaiką, bet pirmąją parą po nelaimės gydytojai padarė stebuklus. Jis pats pradėjo kvėpuoti. Šiuo metu sūnus jau kalba, viską prisimena ir užduoda labai sudėtingus klausimus, į kuriuos kol kas aš nežinau, kaip jam atsakyti. Kai antradienį man jau leido užeiti pas Kareną į palatą, pirmas jo prašymas buvo, kad nufotografuočiau jį ir jam parodyčiau. To padaryti neišdrįsau. Jis klausė, ar turi ausytes ir netikėjo, kad šuo jų nesuvalgė, nes buvo daug kraujo. Klausė, kodėl nemato. Pažadėjau sūnui, kad viską sutvarkysime, kad jis matys, kai nuslūgs tinimas. Vaikas taip pat klausia, ar šuo – dar gyvas? Nors šuo dar yra, pamelavau jam, kad senelis į namus pakvietė veterinarą ir šuo užmigo, jam neskaudėjo. Tada jis dar kartą paklausė, ar šuo – tikrai negyvas. Karenas nuolat sugrįžta prie šio klausimo. Šiandien sūnui atliko procedūras, o jis pradėjo kliedėti kone dešimt kartų pasakydamas: „Blogas šuo, blogas šuo““, – trečiadienį atviravo moteris.

Šiuo metu, sakė ji, berniuko sveikatos būklė yra šiek tiek pagerėjusi – jis guli, tačiau yra sąmoningas, girdi, kalba. Tiesa, nevalgo, o tik geria. Nors sostinės medikai aštuonmečio sveikimo proceso prognozuoti esą nesiryžta, nes šuns įkandimai sunkiai gyja, plastikos chirurgai apžiūrėję berniuką esą užsiminė, kad žaizdos pamažu užsitraukia, nepuliuoja.

Dės visas pastangas

„Sūnui bus reikalinga psichologijos specialistų pagalba, kad jį paruoštų tam, ką jis pamatys veidrodyje. Jau sutarta su vienos privačios klinikos plastikos chirurgais, kad kai įkandimai sugis ir bus galima, jie pradės sukandžiotos veido dalies atstatymą. Taip pat jau pažadėjo išmatuoti ir pagaminti ausų protezus“, – netolimos ateities planais gerinant Kareno būklę dalijosi Jekaterina.

Moteris nedrąsiai tarstelėjo, jog berniuko fizinės ir psichologinės būsenos atstatymui prireiks daugybės lėšų. Todėl šiam tikslui yra paskirta Kareno vyresniojo brolio (iš pirmosios jo tėvo santuokos, – aut. past.) banko sąskaita, į kurią jau šiek tiek suaukojo tie, kurie neliko abejingi vaiko nelaimei.

Jekaterina užsiminė, jog kai tik bus galima vykdyti Kareno atstatymo procedūras, surinktos lėšos bus pervestos labdaros fondui, o iš jo – padengtos gydymui skirtos sąskaitos.

Atlieka tyrimą

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) atstovės Julijos Samorokovskajos žurnalistams pateiktais duomenimis, pranešimas apie nelaimę buvo gautas kovo 22 d. 13.48 val. Informuota, jog Švenčionių rajone, Pabradės seniūnijos teritorijoje esančiame Karkažiškių kaime, namo kieme, pririštas vokiečių aviganio mišrūnas apkandžiojo berniuką, gimusį 2011 metais.

Atvykus medikams vaikas buvo nuvežtas į Santaros klinikų vaikų ligoninę ir paguldytas į reanimacijos skyrių. Dėl įvykio atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 1 dalį (sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo).

Norintys ir galintys prisidėti prie aštuonmečio sveikimo, gali tai padaryti:

Bankas: „Swedbank“

Sąskaitos nr.: LT467300010162056449

Paskirtis: Karen Šachparonian gydymui

Gavėjas: Benas Šachparonian