Tarp kitų paramos programų, kuriomis mažinami ekonominiai ir socialiniai skirtumai, stiprinami valstybių donorių santykiai su 15 Europos Sąjungos šalių Vidurio ir Pietryčių Europoje bei Baltijos regione, įsibėgėja ir EEE  finansinio mechanizmo Kultūros programa. Pagal Lietuvos Respublikos susitarimo memorandumą su Islandija, Lichtenšteino Kunigaikštyste ir Norvegijos Karalyste kultūros prieinamumui plėtoti, kultūriniam švietimui ir verslumui stiprinti bei skatinti, taip pat kultūros paveldo objektų stebėsenai Lietuvoje skirta daugiau nei 8 mln. eurų, įskaitant nacionalinį indėlį. Netrukus šios lėšos pasieks projektų vykdytojus.

2020 m. pavasarį buvo paskelbti du kvietimai kultūros prioritetinėms sritimis vystyti: „Kultūros prieinamumo plėtojimas ir kultūrinio švietimo stiprinimas“ (bendrai 1,5 mln. eurų sumai) ir „Vietos kultūrinio verslumo skatinimas“ (4,3 mln. eurų). Pagal pirmąjį kvietimą konkurso būdu atrinkti 9 projektai, pagal antrąjį – 5. Papildomai pagal Kultūros programą įgyvendinamas tiesioginio finansavimo projektas  „Fixus“, kuriam skirta 1,6 mln. eurų.

Šiuo metu pasirašomos sutartys su atrinktų projektų vykdytojais, tai atlikus apie projektus informuosime išsamiau. Projektų įgyvendinimo pradžia numatyta jau ateinantį rudenį, pabaiga – iki 2024 metų.

Scenos menui, į kurį įskaitomas teatras, opera ir šokis, bus skiriama 85 mln. eurų, o likę 30 mln. eurų bus paskirti kino teatrų paramai.

Sektorių itin smarkiai paveikė daugybėje šalies miestų ir regionų nuo 21 val. iki 6 val. galiojanti naktinė komendanto valanda, sakė kultūros ministrė Roselyne Bachelot.

Paramos lėšos užkirs kelią teatrų ir kino teatrų užsidarymui, pridūrė R. Bachelot, pažymėdama, kad 20-22 val. rodomi filmai atsakingi už pusę visų kino teatrų pajamų.

Šio pranešimo sulaukta praėjus dienai po to, kai šalies premjeras Jeanas Castexas paskelbė, kad komendanto valandos galiojimas išplečiamas į dar 38 šalies regionus.

Anksčiau šią savaitę Prancūzijos kino pramonė bergždžiai ragino sušvelninti apribojimus, kad kino teatrų lankytojams, į seansus ateinantiems prieš komendanto valandos įsigaliojimą, būtų leidžiama sugrįžti į namus.

Kaip pirmadienį pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, parama bus skiriama tiesioginėmis dotacijomis naujų produktų ir paslaugų kūrimui nuo kovo 19 iki gruodžio 31 dienos.

„Schemos tikslas – padėti užtikrinti šių organizacijų veiklos tęstinumą viruso protrūkio metu ir jam pasibaigus“, – rašoma pranešime.

Šia parama taip pat siekiama skatinti skaitmeninių kultūros produktų ir paslaugų kūrimą, atsižvelgiant į Lietuvos Vyriausybės nustatytus fizinius apribojimus ir kitas priemones, skirtas koronaviruso plitimui stabdyti.

Europos Komisijos teigimu, ši Lietuvos priemonė yra būtina, tinkama ir proporcinga valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti.

„Šiomis dienomis daug kalbama apie tariamą investavimą tik į sienas, o ne kultūrą. Noriu pakomentuoti Vyriausybės sprendimus.

Visada pabrėžėme kultūros srities svarbą. Nepaisant to, kad Finansų ministerija nuo pradžių kalbėjo apie horizontalių priemonių kūrimą visiems sektoriams, kultūra buvo išskirta ir jai buvo kuriamos atskiros priemonės. Vien specifiškai vadinamosioms minkštosioms priemonėms buvo skirti 25 milijonai eurų“, – feisbuke pranešė premjeras.

Pasak ministro pirmininko, iš jų: 2 mln. eurų meno kūrėjo statusą turintiems menininkams 3 mėnesius gauti 607 eurų prastovas, 2,7 mln. eurų – individualioms stipendijoms kūrėjams, kad jie 3 mėnesius gautų 600 eurų, 0,75 mln. eurų – vienkartinėms išmokoms savarankiškai dirbantiems kūrėjams, kurių dydis svyravo nuo 600 iki 1800 eurų, 3,4 mln. eurų – kino industrijai, 1,7 mln. eurų – bibliotekų fondų komplektavimui.

„Be visų šių specifiškai tik kultūros sektoriui skirtų lėšų, jie taip pat galėjo ir gali naudotis horizontaliomis priemonėmis – išmokomis savarankiškai dirbantiems, prastovomis, mikroįmonių subsidijomis, dalinio nuomos kompensavimo priemonėmis. Be to, buvo priimtas įstatymo pakeitimas dėl bilietų kompensavimo už neįvykusius renginius.

Taip, papildomai 43 milijonus skyrėme infrastruktūrai, siekdami vienu šūviu nušauti du zuikius – ir paremti statybų sektorių, ir padėti kultūrai, kurios pastatams daugybę metų neužtenka lėšų ir kurių didelė dalis priklauso kultūros paveldui. Pateiksiu kelis pavyzdžius iš šios sumos“, – rašė premjeras.

Anot S. Skvernelio, 10,8 mln. eurų buvo skirti Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui, 830 tūkst. eurų – muzikos instrumentų Kultūros ministerijos pavaldžioms įstaigoms įsigijimas, 437 tūkst. eurų – Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiosios scenos atnaujinimui, 460 tūkst. eurų – Valstybiniam Šiaulių dramos teatrui, 61 tūkst. eurų – avarinės būklės Šiuolaikinio meno centre likvidavimui.

Todėl tai nėra investicija į plytas ar sarkofagus, o į galimybę nešalti žiemą, dirbti normaliomis sąlygomis ir taip pat galimybę teikti aukštesnės kokybės meną kultūros mylėtojams.

„Tokių pavyzdžių begalės. Šios lėšos bus skiriamos apie 80 kultūros įstaigų – per 12 kultūros centrų, kuriuose vyksta kultūrinė veikla regionuose, 14 bibliotekų, kurioms reikia būti patrauklioms, kad pritrauktų skaitytojus, suteiktų erdvę dirbti, 15 muziejų, 12 teatrų ir t.t.

Nesutiksiu, kad šios lėšos nėra naudingos kultūrai. Eidami į kultūros renginius norime ateiti į kultūringą erdvę. Dar daugiau – didžioji dalis mūsų net neįsivaizduoja, kokiomis sąlygomis dirba kultūros sektoriaus žmonės.

Nėra normalu, kad nacionalinės įstaigos gyvena net be priešgaisrinių sistemų, kai bet kurią dieną galėtų nutikti nelaimė. Arba pusę dienos šildo vieną pastato pusę, kitą dienos pusę – kitą, nes sistemos neleidžia vienu metu šildyti viso pastato“, – teigė premjeras.

„Todėl tai nėra investicija į plytas ar sarkofagus, o į galimybę nešalti žiemą, dirbti normaliomis sąlygomis ir taip pat galimybę teikti aukštesnės kokybės meną kultūros mylėtojams“, – pridūrė S. Skvernelis.

ELTA primena, kad nuostolius patiriančiai kultūros sričiai Vyriausybė skyrė daugiau nei 68 mln. eurų.

Siekiant paspartinti kultūros infrastruktūros atnaujinimą ir palaikyti darbo vietas, 18,3 mln. eurų skiriama Kultūros ministerijos žinioje esančių įstaigų infrastruktūrai atnaujinti, 25 mln. eurų – savivaldybių kultūros įstaigų infrastruktūros atnaujinimo ir turto įsigijimo projektams.

Prezidento įsitikinimu, sudėtinga situacija kultūros sektoriuje yra nulemta sisteminio požiūrio į kultūrą stokos.

„Vietoj to, kad remontuotume patalpas, galime skirti pinigus tokiems dalykams, kurie iš tikrųjų gerokai padėtų kultūros sektoriui, ypač kultūrinių industrijų sektoriui. Kultūrinės industrijos šiandien turbūt yra ta sritis, kuri gyvena be dotacijų, užsidirba pinigus pati, ir kadangi neturi galimybių šiuo metu pinigų užsidirbti arba neturi pakankamų sąlygų tam, ji yra priversta tiesiog merdėti. Merdėti galima vieną, du mėnesius, o po to jau turbūt nebegali merdėti ir ištinka mirtis“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

R. Karbauskis taip pat akcentuoja pastebįs, kad valdančiųjų pastangas padėti kultūros sektoriui labiausiai kritikuoja politikai, kurie kovodami su 2008 metais kilusia finansų krize labiausiai taupė kultūros sąskaita.

Savo ruožtu kultūros komiteto narys konservatorius Vytautas Kernagis teigia, kad Vyriausybė ilgalaikio plano, kaip padėti kultūros sričiai, kol kas neturi. Politikas taip pat akcentuoja, kad valstybės parama kultūros sektoriui turėtų būti gerokai didesnė nei yra numatyta dabar. Konservatoriaus nuomone, viena pagrindinių problemų yra tai, kad kultūros sritis Lietuvoje toli gražu nėra prioritetinė, o kultūros prioretizavimu užsiimantys politikai, pasak jo, kartais net patys nesupranta kultūros esmės.

Problemų yra labai daug, jos labai gilios ir atsakymų į visus klausimus tikrai nėra.

R. Karbauskis: pagalbos kultūrai lėšos ilguoju laikotarpiu sieks šimtus milijonų eurų

R. Karbauskis pripažįsta, kad kultūros srityje dėl koronaviruso yra kilę tikrai nemažai problemų. Visgi, pasak politiko, pateikti visus atsakymus, kaip šias problemas išspręsti, kol kas neįmanoma.

„Šnekėti apie tai, kad kultūros srityje nėra problemų ir duoti visus atsakymus į visus klausimus kol kas negalime. Be abejonių, problemų yra labai daug, jos labai gilios ir atsakymų į visus klausimus tikrai nėra“, – Eltai sakė R. Karbauskis.

Nepaisant to, Seimo Kultūros komiteto pirmininko teigimu, Lietuva koronaviruso krizės akivaizdoje yra pasirinkusi kelią kultūros atstovams kompensuoti kuo daugiau patirtų nuostolių. Visgi R. Karbauskis akcentuoja, kad valstybės ištekliai riboti ir sėkmingiems menininkams nėra realu kompensuoti visus jų patirtus nuostolius.

„Suprantu, kad būtent kultūros ir būtent laisvų menininkų situacija yra sudėtingiausia, nes daugelis dirbo pagal individualią veiklą ir atitinkamai kai kurie iš jų gavo gana didelių pajamų, kurių staiga nebeliko. Bet negali dabar gi iš valstybės reikalauti: finansuokite man tai, kad aš „rinkau“ arenas, o dabar nebegaliu jų surinkti“, – sakė „valstiečių“ lyderis.

„Manau, kad visi tikriausiai supranta, kad nerealu valstybei prisiimti įsipareigojimą kompensuoti labai sėkmingam teatrui, trupei visas negautas išlaidas – tai neįmanoma“, – pridūrė jis.

R. Karbauskis taip pat akcentuoja, kad kai kurios šalys, kuriose koronavirusas pradėjo plisti gerokai anksčiau ir nebuvo sėkmingai suvaldytas, apie teatrų, muziejų ar renginių atidarymą dar net nesvarsto. Džiaugdamasis, kad Lietuvai pavyko suvaldyti pandemijos plėtros fazę, valdančiųjų atstovas viliasi, jog netrukus kultūriniai renginiai šalyje grįš prie įprasto ritmo.

„Šioje situacijoje akivaizdu, kad mes įveikėme pandemijos plėtros fazę pakankamai sėkmingai su bendromis pastangomis ir dabar tikiuosi, kad mes daug anksčiau grįšime prie tų visų renginių ir prie galimybių turėti pajamas negu kai kurios kitos šalys“, – vylėsi R. Karbauskis.

Aišku, visą laiką galima kritikuoti, tai ir reikia daryti, bet keisčiausia, kai mus kritikuoja politikai, kurie patys spjovė į kultūros sektorių ir kultūros sektoriaus sąskaita daugiausiai taupė.

Kultūros komiteto pirmininkas taip pat atkreipia dėmesį į, pasak jo, viešoje erdvėje dažnai daromą klaidą lyginti Estijos ir Lietuvos skiriamą paramą nuo karantino nukentėjusiai kultūros sričiai. R. Karbauskis akcentuoja, kad lyginti šalių paramą yra neteisinga, nes Lietuvos kultūros sričiai skiriami 7 milijonai, pasak politiko, yra orientuoti tik į trumpąjį laikotarpį.

„Kada mes pradedame lyginti Estiją su Lietuva, tai mes, man atrodo, darome vieną labai stiprią klaidą – mes nesuprantame metodikos. Kada mes kalbame apie 7 milijonus, tai yra lėšos, jau skirtos papildomoms kompensacijoms, skirtos tam trumpajam laikotarpiui per šias savaites, kai reikėjo spręsti problemas“, – akcentavo valdančiųjų lyderis.

R. Karbauskio teigimu, iš 5 mlrd. eurų vertės ekonomikos skatinimo paketo kultūros sričiai per visą laikotarpį parama bus skaičiuojama šimtais milijonų eurų.

„Jeigu mes šnekėtume apie visą periodą kompensavimo kultūros sričiai, tai aš manau, kad lėšos, kurios ateis į tą sektorių kaip kompensavimo galimybė bus skaičiuojama šimtais milijonų“, – patikino politikas, pabrėždamas, kad jam net nekyla abejonių, kad šios lėšos kultūros sektorių pasieks.

„Valstiečių“ lyderis taip pat pabrėžia, kad dėl koronaviruso kilusi krizė yra valdoma visiškai kitaip, nei 2008 metais kilusi finansų krizė, kurią bandė suvaldyti tuometiniai valdantieji – konservatoriai. Politiko teigimu, valdančiųjų darbą kultūros sektoriuje dabar labiausiai kritikuoja politikai, kurie per 2008 krizę taupė būtent kultūros sąskaita.

„Prisiminkite, ką kultūros sektoriui teko išgyventi 2008-2009 metais. Jeigu kažkas prisimintų, tai pamatytų, kad tai, ką daro Vyriausybė ir valdančioji dauguma, yra nepalyginamai kitaip“, – savo nuomonę išsakė Kultūros komiteto pirmininkas.

„Aišku, visą laiką galima kritikuoti, tai ir reikia daryti, bet keisčiausia, kai mus kritikuoja politikai, kurie patys spjovė į kultūros sektorių ir kultūros sektoriaus sąskaita daugiausiai taupė“, – pridūrė jis.

V. Kernagis: Vyriausybė ilgalaikio plano, kaip pagelbėti kultūros sričiai – neturi

Savo ruožtu Seimo Kultūros komiteto narys konservatorius Vytautas Kernagis akcentuoja, kad kultūros sektoriui reikia skirti ypatingą dėmesį, nes šis sektorius pats pirmasis buvo paveiktas koronaviruso ir, pasak politiko, atsigaus lėčiausiai.

Manau, kad apie kultūrą daug kalbėta kaip apie prioritetą, bet ji tikrai nėra prioritetas.

„Reikia suprasti, kad kultūros sektorius pats pirmas nukentėjo (dėl karantino – ELTA), nes sustojo absoliučiai viskas ir iš karto visas kultūros sektorius tai pajautė. Taip pat tai yra sektorius, kuris pats paskutinis atsigaus ir įeis į kažkokį tuo metu būsiantį normalų ritmą“, – Eltai teigė V. Kernagis. Politikas įsitikinęs, kad net ir atidarius teatrus ar koncertų sales žmonės bent kurį laiką vengs susibūrimo vietų.

Opozicijos atstovo teigimu, valdantieji ne visiškai supranta ir tai, kad būtent kultūros žmonėms ši krizė ypač sunki dėl to, kad kūrėjai karantino laikotarpiu neturi visiškai jokios galimybės gauti pajamų. V. Kernagio įsitikinimu, pagalba kultūros sričiai turėtų būti gerokai didesnė nei yra numatyta dabar.

„Antras dalykas, ko, aš manau, ne visiškai iki galo supranta valdantieji, kiek man teko asmeniškai kalbėtis, tai, kad kultūros žmonės tiesiog yra likę be galimybės gauti bet kokių pajamų ir todėl jiems reikia ypatingos pagalbos. Tai nėra, pavyzdžiui, maitinimo sektorius, kuris gali teikti maistą išsinešimui. Tai yra žmonės, kuriems visiškai sustojo pajamos ir jie neturi jokių galimybių“, – kalbėjo konservatorius.

„Todėl valstybės požiūris į tai ir injekcijos, daromos į kultūros sritį, turėtų būti bent 5-6 kartus didesnės, negu daromos dabar“, – pridūrė jis.

Pasak V. Kernagio, Vyriausybė bent jau kol kas ilgalaikio plano, kaip pagelbėti kultūros sričiai, neturi.

„Vyriausybė plano neturi. Aš paklausiau ir premjero Seime per Vyriausybės valandą, mes kalbėjomės ir su kultūros ministru, aš taip pat to paties klausiau: koks yra planas, kiek dar pinigų, kokioms sritims... Kol kas Lietuva plano neturi jokio“, – sakė V. Kernagis.

Konservatoriaus teigimu, nepakankamai pastangų padėti kultūros sričiai yra daroma ir Kultūros komitete. Anot politiko, darbas komitete vyksta labai vangiai.

„Manau, kad daroma nepakankamai. Kultūros komitetas du kartus posėdžiauja per savaitę. Pirminis posėdis yra įprastinis posėdis, per kurį ministras kažką pasako arba nepasako, bet tas parlamentinės kontrolės užtikrinimas ir vykdymas vyksta labai vangiai“, – sakė jis.

V. Kernagio įsitikinimu, kultūra Lietuvoje toli gražu nėra prioritetas, o politikai, kurie užsiima kultūros prioretizavimu net nesuvokia, kokia kultūros esmė.

„Manau, kad apie kultūrą daug kalbėta kaip apie prioritetą, bet ji tikrai nėra prioritetas. Bet kitas dalykas, kad tie žmonės, kurie Lietuvoje užsiima kultūros prioretizavimu, jie kartais patys nelabai suvokia, kas ta kultūra yra ir kam ji yra reikalinga“, – teigė Kultūros komiteto narys.