Yra sakančių, kad finansinės paskatos – atgyvena ir nekeičia jaunų šeimų elgsenos planuojant vaikus. Manau, tai netiesa, ir tą jau yra įrodžiusi pati Lietuva, kai labai geros sąlygos ir finansinės garantijos išeinant motinystės atostogų paskatino vaikų gimstamumą. Ši tema plati ir ją galima aptarti net keletu aspektų.

Vienas iš labai konkrečių siūlymų, kurį teikčiau, – tėvams, auginantiems tris vaikus, iki 5 proc. sumažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Pritaikius vien šią mokestinę lengvatą, vidutinį atlyginimą gaunantys abu tėvai per metus sutaupytų po daugiau nei 4 tūkst. eurų.

Tai būtų nemenka paskata ir gimdyti, ir dirbti, nekiltų pagunda gyventi tik iš pašalpų vaikams. Auginantiems daugiau nei tris vaikus, GPM būtų galima iš viso panaikinti. Tris ir daugiau vaikų šiuo metu turi 43 243 šeimos.

2020 m. ES valstybėse parama šeimoms ir vaikams sudarė 340 mlrd. eurų išmokų arba 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Lietuvos šeimoms ir vaikams skirta parama siekė 2,2 proc. BVP. 2022 m. duomenimis, didžiausią piniginę paramą šeimai ES skiria Danija, Švedija ir Liuksemburgas.

Organizatorių nuotr.

Vaikai yra mūsų demografinė ateitis

Gimstančių vaikų skaičius mūsų šalyje artėja prie gimstamumo rodiklių, Lietuvoje fiksuotų dar Antrojo pasaulinio karo metais. 2021-aisiais šalyje gimė 23,3 tūkst. kūdikių, 2022 m. – dar mažiau, tik 21,9 tūkst. Tai mažiausias gimstamumo rodiklis atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Palankiausia demografinė padėtis yra tada, kai statistiškai kiekvienoje šeimoje auga ne mažiau kaip du vaikai. Dabar apie 44 proc. šeimų augina vieną vaiką. Negalime sau leisti susitaikyti su dramatiškai tirpstančiu gyventojų skaičiumi.

Finansiniai spąstai gimus vaikui

Šiandien daugeliui Lietuvos šeimų vaiko auginimas reiškia finansinius spąstus, kai ne tik smunka bendrosios pajamos, bet ir padidėja išlaidos. Tai jaunų žmonių apsisprendimui kurti šeimą ir gimdyti vaikus daro, manyčiau, lemiamą įtaką.

Formuojama nuomonė, kad vaikai yra vargas, našta, išlaidos jiems tik auga, kam apskritai jų reikia? Dar pridurkime, kad šeima vis labiau nuvertinama, vis labiau iškeliamas individualizmas, karjera, laisvė gyventi, kaip norisi. Sudaromos sąlygos kuo paprasčiau nutraukti šeimos ryšius, apskritai nesituokti, neįsipareigoti, lengviau atsikratyti užsimezgusios gyvybės, negimdyti vaikų. Bloginamos jų auginimo ir ugdymo sąlygos, didinant naštą šeimoms ir atgrasant nuo noro turėti vaikų. Plinta savanoriška bevaikystė.

Kitų ES šalių patirtis

Nereikia ieškoti toli. Jau galime rasti pavyzdžių ES, kai sukuriamas finansinės ir teisinės paramos jaunoms šeimoms modelis. Jo esmė, kad jaunų šeimų noras ar nenoras turėti savo vaikų nepriklausytų nuo turimų finansinių išteklių. Jau ir ES rasime pavyzdžių, kai šalies vyriausybė paramos šeimai priemonėms skiria 5 proc. šalies BVP.

Jau ir ES rasime pavyzdžių, kai šalies vyriausybė paramos šeimai priemonėms skiria 5 proc. šalies BVP.

 

Esama praktikos, kai tapusios motinomis iki 30 metų ir auginančios keturis ar daugiau vaikų, visą likusį gyvenimą atleidžiamos nuo GPM. Atleidimas nuo GPM taikomas darbo užmokesčiui, ligos pašalpai (pas mus netgi ji apmokestinama), bet kokioms dirbančio asmens pajamoms.

Galime rasti šeimos mokesčių kredito pavyzdžių, kai didelės šeimos už tas pačias pajamas moka mažiau mokesčių nei šeimos be vaikų arba auginančios mažiau vaikų. Parama pradedama teikti nuo tada, kai sukuriama santuoka. Kiekviena susituokusi šeima gauna 300 eurų mokesčių kreditą nuo grynųjų pajamų pirmiems dviem santuokos metams. Kita svarbi finansinė pagalba – vaiko gimimą skatinanti beprocentinė paskola jaunoms susituokusioms poroms. Jei šeimoje gimsta trys vaikai – paskolos nebereikia grąžinti.

Viena iš paramos šeimai formų Lenkijoje yra speciali mokesčių tvarka šeimoms. Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatyta šeimai palanki mokesčių lengvata leidžia abiem tėvams išskaičiuoti fiksuotas sumas per mėnesį už pirmą, antrą, trečią ir kiekvieną paskesnį vaiką. Taikomas ir lengvatinis sutuoktinių ir vienišų tėvų apmokestinimas. 2016 m. balandį įvyko tikras lūžis, kai pagal programą „Šeima 500+“ buvo įvesta tėvystės pašalpa antrajam ir paskesniems vaikams ir pirmajam, jei šeima atitinka pajamų kriterijų. 2019 m. pagal programą „Mama 4+“ įvesta papildoma išmoka tėvams, kurie dėl ne mažiau kaip keturių vaikų priežiūros yra nedarbingi arba atsisakė darbo ir dėl to neįgijo teisės į pensiją arba jų pensijos išmokos dydis yra mažesnis.

Šeimos turi jaustis saugios

Kad mūsų šeimos norėtų turėti daugiau vaikų, jos turi būti užtikrintos dėl daugelio dalykų: kad vaikams užteks vietų darželiuose, jie turės kur mokytis, gaus tinkamą išsilavinimą, kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, mokysis ir gyvens saugioje, tvarkingoje aplinkoje.

Atverti duris migrantams, atmetant tradicinės šeimos stiprinimo politiką kaip atgyveną, esą būdingą nedemokratinėms valstybėms, nėra tinkamiausia išeitis. Palankesnė šeimos politika, neabejoju, suteiktų postūmį didesniam gimstamumui. Vaikus auginančios šeimos mūsų valstybėje turi jaustis saugios ir ramios dėl savo ir vaikų ateities.

Tėvams, auginantiems tris vaikus, iki 5 proc. sumažinti GPM. Auginantiems daugiau nei tris vaikus, GPM būtų galima iš viso panaikinti.

Politinė reklama apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos PK sąskaitos. Užs. 1877894.

Yra sakančių, kad finansinės paskatos – atgyvena ir nekeičia jaunų šeimų elgsenos planuojant vaikus. Manau, tai netiesa, ir tą jau yra įrodžiusi pati Lietuva, kai labai geros sąlygos ir finansinės garantijos išeinant motinystės atostogų paskatino vaikų gimstamumą. Ši tema plati ir ją galima aptarti net keletu aspektų.

Vienas iš labai konkrečių siūlymų, kurį teikčiau, – tėvams, auginantiems tris vaikus, iki 5 proc. sumažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Pritaikius vien šią mokestinę lengvatą, vidutinį atlyginimą gaunantys abu tėvai per metus sutaupytų po daugiau nei 4 tūkst. eurų.

Tai būtų nemenka paskata ir gimdyti, ir dirbti, nekiltų pagunda gyventi tik iš pašalpų vaikams. Auginantiems daugiau nei tris vaikus, GPM būtų galima iš viso panaikinti. Tris ir daugiau vaikų šiuo metu turi 43 243 šeimos.

2020 m. ES valstybėse parama šeimoms ir vaikams sudarė 340 mlrd. eurų išmokų arba 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Lietuvos šeimoms ir vaikams skirta parama siekė 2,2 proc. BVP. 2022 m. duomenimis, didžiausią piniginę paramą šeimai ES skiria Danija, Švedija ir Liuksemburgas.

Organizatorių nuotr.

Vaikai yra mūsų demografinė ateitis

Gimstančių vaikų skaičius mūsų šalyje artėja prie gimstamumo rodiklių, Lietuvoje fiksuotų dar Antrojo pasaulinio karo metais. 2021-aisiais šalyje gimė 23,3 tūkst. kūdikių, 2022 m. – dar mažiau, tik 21,9 tūkst. Tai mažiausias gimstamumo rodiklis atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Palankiausia demografinė padėtis yra tada, kai statistiškai kiekvienoje šeimoje auga ne mažiau kaip du vaikai. Dabar apie 44 proc. šeimų augina vieną vaiką. Negalime sau leisti susitaikyti su dramatiškai tirpstančiu gyventojų skaičiumi.

Finansiniai spąstai gimus vaikui

Šiandien daugeliui Lietuvos šeimų vaiko auginimas reiškia finansinius spąstus, kai ne tik smunka bendrosios pajamos, bet ir padidėja išlaidos. Tai jaunų žmonių apsisprendimui kurti šeimą ir gimdyti vaikus daro, manyčiau, lemiamą įtaką.

Formuojama nuomonė, kad vaikai yra vargas, našta, išlaidos jiems tik auga, kam apskritai jų reikia? Dar pridurkime, kad šeima vis labiau nuvertinama, vis labiau iškeliamas individualizmas, karjera, laisvė gyventi, kaip norisi. Sudaromos sąlygos kuo paprasčiau nutraukti šeimos ryšius, apskritai nesituokti, neįsipareigoti, lengviau atsikratyti užsimezgusios gyvybės, negimdyti vaikų. Bloginamos jų auginimo ir ugdymo sąlygos, didinant naštą šeimoms ir atgrasant nuo noro turėti vaikų. Plinta savanoriška bevaikystė.

Kitų ES šalių patirtis

Nereikia ieškoti toli. Jau galime rasti pavyzdžių ES, kai sukuriamas finansinės ir teisinės paramos jaunoms šeimoms modelis. Jo esmė, kad jaunų šeimų noras ar nenoras turėti savo vaikų nepriklausytų nuo turimų finansinių išteklių.

Jau ir ES rasime pavyzdžių, kai šalies vyriausybė paramos šeimai priemonėms skiria 5 proc. šalies BVP.

 

Esama praktikos, kai tapusios motinomis iki 30 metų ir auginančios keturis ar daugiau vaikų, visą likusį gyvenimą atleidžiamos nuo GPM. Atleidimas nuo GPM taikomas darbo užmokesčiui, ligos pašalpai (pas mus netgi ji apmokestinama), bet kokioms dirbančio asmens pajamoms.

Galime rasti šeimos mokesčių kredito pavyzdžių, kai didelės šeimos už tas pačias pajamas moka mažiau mokesčių nei šeimos be vaikų arba auginančios mažiau vaikų. Parama pradedama teikti nuo tada, kai sukuriama santuoka. Kiekviena susituokusi šeima gauna 300 eurų mokesčių kreditą nuo grynųjų pajamų pirmiems dviem santuokos metams. Kita svarbi finansinė pagalba – vaiko gimimą skatinanti beprocentinė paskola jaunoms susituokusioms poroms. Jei šeimoje gimsta trys vaikai – paskolos nebereikia grąžinti.

Viena iš paramos šeimai formų Lenkijoje yra speciali mokesčių tvarka šeimoms. Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatyta šeimai palanki mokesčių lengvata leidžia abiem tėvams išskaičiuoti fiksuotas sumas per mėnesį už pirmą, antrą, trečią ir kiekvieną paskesnį vaiką. Taikomas ir lengvatinis sutuoktinių ir vienišų tėvų apmokestinimas. 2016 m. balandį įvyko tikras lūžis, kai pagal programą „Šeima 500+“ buvo įvesta tėvystės pašalpa antrajam ir paskesniems vaikams ir pirmajam, jei šeima atitinka pajamų kriterijų. 2019 m. pagal programą „Mama 4+“ įvesta papildoma išmoka tėvams, kurie dėl ne mažiau kaip keturių vaikų priežiūros yra nedarbingi arba atsisakė darbo ir dėl to neįgijo teisės į pensiją arba jų pensijos išmokos dydis yra mažesnis.

Šeimos turi jaustis saugios

Kad mūsų šeimos norėtų turėti daugiau vaikų, jos turi būti užtikrintos dėl daugelio dalykų: kad vaikams užteks vietų darželiuose, jie turės kur mokytis, gaus tinkamą išsilavinimą, kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, mokysis ir gyvens saugioje, tvarkingoje aplinkoje.

Atverti duris migrantams, atmetant tradicinės šeimos stiprinimo politiką kaip atgyveną, esą būdingą nedemokratinėms valstybėms, nėra tinkamiausia išeitis. Palankesnė šeimos politika, neabejoju, suteiktų postūmį didesniam gimstamumui. Vaikus auginančios šeimos mūsų valstybėje turi jaustis saugios ir ramios dėl savo ir vaikų ateities.

Tėvams, auginantiems tris vaikus, iki 5 proc. sumažinti GPM. Auginantiems daugiau nei tris vaikus, GPM būtų galima iš viso panaikinti.

Politinė reklama apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos PK sąskaitos. Užs. 1877895.

Vieša paslaptis, kad naujų mokslo metų pradžia – rimtas iššūkis šeimoms. Ypač toms, kurių vaikai tik pradeda lankyti mokyklą. Tėvams tuomet kyla ne tik natūralūs klausimai: ar pritaps tarp bendraamžių jų sūnus ar dukra, kaip vaikui seksis mokytis. Nemažai laiko ir pastangų šeimoms taip pat užima ir praktinių dalykų, tarp jų įvairių kanceliarinių priemonių, kurių reikia mokyklai, sukomplektavimas.

Praktinė pagalba tėvams

Daug dėmesio darbuotojų gerbūviui gerinti skirianti „Viada LT“, sakosi atradusi itin pasiteisinusią priemonę, papildomai motyvuoti įmonėje dirbančius tėvus, turinčius į pradines, 1 4 klases, einančių vaikų. Jau trejus metus iš eilės bendrovė prieš mokslo metų pradžią tokių darbuotojų pradinukams dovanoja svarbiausių mokyklinių priemonių krepšelius. 

„Ko gero, tai išlieka viena sėkmingiausių ir daugiausia teigiamų atsiliepimų tiek iš pačių darbuotojų, tiek iš jų vaikų sulaukusi bendrovės darbuotojų skatinimo programa. Kruopščiai atrinktos, reikalingiausios kanceliarinės prekės viename krepšelyje tikrai nuima nemažai galvos skausmo, sutaupo daug laiko savo atžalas į mokyklą rengiantiems tėvams.  Šiemet tokią praktišką dovaną įteikėme 150-čiai pirmų-ketvirtų klasių mūsų darbuotojų vaikų“, – pasakojo  „Viada LT“ personalo ir mokymų skyriaus vadovė Inga Račkauskaitė-Kėvalienė.

Inga Račkauskaitė-Kėvalienė. „Viada LT“ nuotr.

Įmonės sėkmė priklauso ir nuo darbuotojų motyvacijos

Specialistė pabrėžia, kad itin konkurencingoje Lietuvos darbo rinkoje tinkamas ir įtraukiantis darbdavio požiūris į savo darbuotojus yra tiesiog būtinybė: įmonės sėkmė dažnai priklauso nuo darbuotojų motyvacijos ir gerovės.

„Viada LT“ personalo ir mokymų skyriaus vadovės teigimu, įmonė laikosi požiūrio, kad darbuotojai yra bendrovės „širdis“, todėl stengiasi, kad jie jaustųsi gerai ne tik darbo vietoje, bet ir už jos ribų.

„Įmonė yra orientuota į ilgalaikę perspektyvą, todėl dėmesį savo darbuotojams rodome ne tik per šventes ar specialiomis progomis, bet ir kasmet plėsdami darbuotojų naudų paketą. Pavyzdžiui, be lanksčių darbo grafikų, papildomų atostogų dienų ypatingoms progoms, privataus sveikatos draudimo, galimybės pasiskiepyti ar finansinių priedų už pasiektus rezultatus, darbuotojams taip pat suteikiame galimybę dirbti arčiau namų, taikome įvairias nuolaidas kurui ir maistui, padengiame atvykimo į darbą išlaidas. Gaisro ar kitų stichinių nelaimių atveju suteikiame ne tik materialią, bet psichologinę pagalbą“, – aiškino I. Račkauskaitė-Kėvalienė.

Investicijos į darbuotojus pasiteisina

Anot jos, tokios praktinės – tiek į konkretų darbuotoją, tiek į šeimas orientuotos investicijos – pasiteisina: bendrovei per kelerius metus pavyko apčiuopiamai sumažinti darbuotojų kaitą, o daugiau nei 42 proc. darbo vietos stabilumą vertinančių darbuotojų, įmonėje dirba daugiau nei penkerius metus.

Pasak „Viada LT“ personalo ir mokymų skyriaus vadovės, dirbantiems tėvams kone kasdien tenka susidoroti su galybe iššūkių ir atsakomybių, tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime, todėl derinant šeimą ir karjerą itin svarbu jausti palaikymą iš aplinkos, o ypač – darbdavio. 

„Vienas svarbiausių bendrovės tikslų yra tai, kad jos darbuotojai jaustųsi saugūs ir vertinami, turėtų galimybę tobulėti ir augti. Įmonės teikiamos papildomos naudos, tikėtina prisideda prie darbo vietos patrauklumo ir darbuotojų pasitenkinimo“, – sakė I. Račkauskaitė-Kėvalienė.

Dėl COVID-19 šiemet „In Memoriam“ bėgimas vyksta kiek kitokiomis sąlygomis: kviečiama, kad žmonės Lietuvoje ir užsienyje patys pasirinktų bėgimo vietą, trukmę ir distanciją ir įkeltų nuotraukas į socialinius tinklus su grotažyme #inMemoriam.

D. Nausėdienė kartu su birutietėmis penktadienio popietę bėgo Verkių parke.

„Kiekvienas karys yra pasiryžęs dėl tėvynės laisvės aukoti savo gyvybę. Todėl būkime solidarūs su jais, jų šeimomis ir artimaisiais. Kviečiu ne tik bėgimu pagerbti žuvusiųjų atminimą, bet ir savo auka paremti jų šeimas. Tebūnie jų atminimas šviesus“, – prieš bėgimą „In Memoriam“ sakė pirmoji ponia.

Visos per bėgimo renginį paaukotos lėšos bus skirtos mirusių Lietuvos karių šeimų paramai.

„Bet kokiu atveju mes tą pasakėme ir seniūnų sueigoje, kad palaikysime šitą siūlymą pateikimo stadijoje, bet mus tik nustebino tai, kaip tie įstatymo projektai pateikti ir kada jie pateikti“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Jis teigė, kad pateikus siūlymus trečiadienio popietę, ne visi Seimo nariai spėjo su jais susipažinti.

„Tikriausiai taip neturėtų būti, kad išvakarėse, po keturių dvidešimt, yra registruojamas projektas. Su juo dalis Seimo narių visai nesusipažinę, ateina į Seimą patarėja ir pasako, kad priimkit ypatingos skubos tvarka, tai yra, šiandien, sprendimą dėl to, kad skirti labai svarbiems reikalams pusę milijardo eurų“, – kalbėjo parlamentaras.

„Tai yra nerimta ir taip būti neturėtų. Vėl gi, tai pretenzijos ne prezidentui, o jo komandai, nes iš tikrųjų arba tie žmonės iš mūsų juokiasi, arba jie nesupranta, kaip viskas turi būti padaryta“, – sakė jis.

Tikriausiai taip neturėtų būti, kad išvakarėse, po keturių dvidešimt, yra registruojamas projektas.

Seimui ketvirtadienį planuojama pristatyti tik vieną iš kelių siūlymų – kaip papildomai paremti šeimas su vaikais. Kiti pasiūlymai bus teikiami kitą antradienį, nes jiems nėra Seimo Teisės departamento išvadų.

Taip pat R. Karbauskis sako, kad siūlymai nebus svarstomi skubos tvarka, nes jiems reikia Vyriausybės išvados.

„(...) ypatingos skubos tikrai nebus, reikalinga Vyriausybės išvada, ir mes labai nuosekliai tuos klausimus svarstysime“, – sakė „valstiečių“ lyderis.

„Jokios skubos čia net logiškai nereikia, nes tie sprendimai jie ne tai, kad mes turime rytoj išmokėti lėšas ir kažką padaryti, juos tiesiog reikia priimti, jie sulauks savo eilės ir bus padaryta“, – pridūrė jis.

Premjeras Saulius Skvernelis sakė palaikantis siūlymą dėl neapmokestinamo pajamų dydžio ir vaiko pinigų didinimo, bet abejojo iniciatyva laikinai mažinti gyventojų pajamų mokestį. Jis teigė, kad reikia įvertinti galimas siūlymų pasekmes ateinančių metų biudžetams.

„Norėtume laikytis to pačio principo, kad šiandien daromi sprendimai neužprogramuotų ilgalaikių pasekmių sekančių metų ir kitų metų, ir kitų metų biudžetams ir kitų vyriausybių veiklai. Dėl to reikės čia labai rimtos diskusijos“, – žurnalistams Seime sakė S. Skvernelis.

Jis taip pat teigė, jog tokius ilgalaikį poveikį darančius sprendimus Prezidentūra turėtų pateikti anksčiau ir suteikti galimybę susipažinti su jais.

R. Karbauskis taip pat pažymėjo, kad prezidento siūlymas laikinai mažinti GPM kelia abejonių, nes dėl to didesnę naudą gautų uždirbantys didesnius atlyginimus.

„Gyventojų pajamų mokesčio mažinimas turi vieną labai neigiamą savybę – jis gerokai padidina pajamas tiems, kurie gauna didesnius atlyginimus, gerokai didesnius. Pasiūlymas didinti neapmokestinamąjį minimumą yra teisingas pasiūlymas, kuris pirmiausiai yra naudingas tiems, kurie gauna mažas pajamas“, – žurnalistams tvirtino R. Karbauskis.

Jeigu mes pradėsime remti tuos, kurie gauna 2-3 tūkst. eurų atlyginimus, tai tikėtis, kad jie pradės tuos pinigus, kurie bus sutaupomi per mokesčių sumažinimą, vartoti yra ne visai pagrįsta.

Pasak jo, dėl GPM mažinimo turės apsispręsti Seimas, prieš tai gavęs Vyriausybės išvadą.

„Diskusija bus Seime, matyt būtent tuo aspektu – ką mes norime paremti. Ar mes iš tikrųjų pinigus papildomus skiriame tam, kad vartojimą padidinti, o vartojimas padidės tokiu atveju, jeigu gaus tie žmonės, kurie atlyginimai yra mažesni“, – aiškino R. Karbauskis.

„Jeigu mes pradėsime remti tuos, kurie gauna 2-3 tūkst. eurų atlyginimus, tai tikėtis, kad jie pradės tuos pinigus, kurie bus sutaupomi per mokesčių sumažinimą, vartoti yra ne visai pagrįsta“, – pridūrė jis.

Vienkartinės išmokos vaikams, skirtos COVID-19 (koronaviruso infekcijos) pandemijos sukeltiems padariniams mažinti, įstatymo projektas įtrauktas į ketvirtadienio rytą atnaujintą Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę.

Prezidentas siūlo skirti vienkartinę papildomą išmoką šeimoms su vaikais. Ji siektų 120 eurų už vaiką, o nepasiturinčioms šeimoms ir vaikams su negalia – 200 eurų.

Taip pat siūloma laikinai iki metų pabaigos sumažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą nuo 20 iki 15 proc., taikant jį darbuotojų pajamoms iki trijų vidutinių darbo užmokesčių lygio, taip pat ankstinti neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimą 50 eurų.

Prezidento patarėjas ekonomikai Simonas Krėpšta sakė, kad papildoma parama dirbantiesiems ir šeimoms padės skatinti ekonomiką krizės metu.

Dauguma politikų remia papildomus vaiko pinigus, nors kai kurie kritikai teigia, kad jie nebūtinai sugrįš į ekonomiką per vartojimą, be to, papildomus pinigus gaus ir dideles pajamas turintys žmonės, kuriems tokio poreikio nėra.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, šiuo metu nėra šeimų, laukiančių eilėje.

„Tai reiškia, kad jaunos šeimos ir toliau gali kreiptis dėl subsidijų būstui regione, tačiau, žinoma, visuomet reikia įvertinti savo finansines galimybes išmokėti kreditą už būstą“, – pranešime sakė jis.

Iš 615 jaunų šeimų, kurios užsitikrino finansavimą būstui, 458 nekilnojamąjį turtą pirko, 157 šeimos nusprendė jį pasistatyti. Perkantieji būstą subsidiją gavo iškart, statantieji – gaus tuomet, kai būstas bus visiškai baigtas.

458 šeimoms buvo išmokėtos subsidijos, kurių bendra suma siekia 4,7 mln. eurų, o vidutinis subsidijos dydis – 10,2 tūkst. eurų. 11-ai jaunų šeimų buvo išmokėtos papildomos subsidijos gimus vaikui.

Marijampolėje buvo išmokėtos 38 subsidijos, Kauno rajone – 33, Klaipėdos rajone – 28, Panevėžio mieste, kai jis pateko į regiono sąvoką – 25, Kretingoje – 21, Mažeikiuose – 19.

Bankai ir kredito unijos paskoloms teikti panaudojo 22,1 mln. eurų.

Pasak ministro, programa ateityje plėsis, nes Seimas priėmė įstatymų pataisas, kad panašias subsidijas gali teikti tiek savivaldybės, tiek privačios įmonės. Savivaldybėms tai papildomas įrankis esamų gyventojų išlaikymui ir naujų šeimų priviliojimui, darbdaviams – būdas pritraukti kvalifikuotus darbuotojus.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė „valstiečių“ Vidos Ačienės ir Juozo Varžgalio parengtoms Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pataisoms. Seimas dėl jų galutinai apsispręs vėliau. 

Pakeitimų iniciatoriai siūlo, kad finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančias jaunas šeimas galėtų paremti ir savivaldybės bei pelno siekiančios įmonės. Bendra tokios pagalbos dalis negalėtų viršyti 50 proc. būsto vertės. Konkrečias paramos taisykles nustatytų savivaldybės ir verslas.   

Jeigu Seimas tokią pataisą priimtų, jaunos šeimos galėtų tikėtis sulaukti dar 20-35 proc. būsto vertės siekiančios paramos.

Dabar vaikų neturinčioms šeimoms numatyta 15 proc. valstybės parama, vieną vaiką auginančioms – 20 proc., du vaikus – 25 proc., auginančioms tris ir daugiau vaikų – 30 proc. būsto kredito sumos subsidija.    

Paskolos suma, pagal kurią apskaičiuojama subsidija, dabar negali būti didesnė kaip 87 tūkst. eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, valstybės paskatą pirmam būstui regionuose įsigyti 2018 metais gavo 116 jaunų šeimų, o šių metų pirmąjį ketvirtį – dar 246 šeimos. Pernai tam buvo numatyta 4 mln. eurų, o šiemet – 10 mln. eurų.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas praėjusią savaitę pritarė tokioms pataisoms, dabar dėl jų apsispręs Seimas.

Taip siekiama paskatinti jaunas šeimas ne tik pirkti būstą rajonuose, bet ir ten įsidarbinti. Tačiau kai kurie parlamentarai sako, kad verslo siūloma paskata šeimoms taps finansine našta. 

Pakeitimų iniciatorė „valstietė“ Vida Ačienė siūlo, kad finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančias jaunas šeimas galėtų paremti ir savivaldybės bei pelno siekiančios įmonės. Bendra tokios pagalbos dalis negalėtų viršyti 50 proc. būsto vertės. Konkrečias paramos taisykles nustatytų savivaldybės ir verslas.   

„Atvers galimybes prie tos finansinės paskatos, kurią skiria valstybė, prisidėti savivaldybėms ir regiono verslui. Būtų abipusė nauda. Pagerintų patrauklumą valstybės paskatos. Ta paskatos priemonė būtų dar veiksmingesnė“, – aiškino V. Ačienė. 

Komiteto narys „valstietis“ Valius Ąžuolas sutinka, kad nauja tvarka paskatintų jaunus žmones ne tik apsigyventi regionuose, bet ir įsidarbinti.

„Jeigu nenori dirbti tame rajone, pasiimk tik valstybės (paramą – BNS), o jeigu jau nori ženklesnę gauti, tada įsipareigok dirbti“, – BNS teigė parlamentaras.

V. Ačienė mano, kad visų trijų šaltinių – valstybės, savivaldybės ir verslo parama jauna šeima tikriausiai negalėtų pasinaudoti.

„Vargu, ar savivaldybės rems jaunas šeimas, jeigu jos dirbs privačiam versle,  savivaldybės rems tik tais atvejais, jeigu jai bus reikalingas viešojo sektoriaus darbuotojas, pavyzdžiui, mokytojas, gydytojas“, – BNS sakė V. Ačienė.

„Teoriškai įmanoma (kad jauna šeima gaus paramą iš trijų šaltinių – BNS), bet praktiškai to nebus“, – pridūrė parlamentarė. 

Jeigu Seimas tokiai pataisai pritartų, jaunos šeimos galėtų tikėtis sulaukti dar 20-35 proc. būsto vertės siekiančios paramos.

Biudžeto ir finansų komiteto vadovo „valstiečio“ Stasio Jakeliūno teigimu, ši jaunų šeimų paramos idėja „labai komplikuota“, tačiau jis neprieštaravo, kad dėl jos apsispręstų Seimas. Jo teigimu, po metų, išanalizavus paramos iš kelių šaltinių efektyvumą, būtų aišku, ką ir kaip reikia tobulinti. 

Dabar vaikų neturinčioms šeimoms numatyta 15 proc. valstybės parama, vieną vaiką auginančioms – 20 proc., du vaikus – 25 proc., auginančioms tris ir daugiau vaikų – 30 proc. būsto kredito sumos subsidija.    

Paskolos suma, pagal kurią apskaičiuojama subsidija, dabar negali būti didesnė kaip 87 tūkst. eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, valstybės paskatą pirmam būstui regionuose įsigyti 2018 metais gavo 116 jaunų šeimų, o šių metų pirmąjį ketvirtį – dar 246 šeimos. Pernai tam buvo numatyta 4 mln. eurų, o šiemet – 10 mln. eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras 2018 m. liepos 11-ąją patvirtino Šeimų, auginančių vaikus su sunkia negalia, socialinio saugumo stiprinimo, pritaikant būstą ir gyvenamąją aplinką 2018 metams tvarkos aprašą. Vadovaujantis šiuo aprašu numatoma pritaikyti būstą vaikui, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Prioritetas teikiamas vaikams su sunkia negalia, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

Kauno rajono savivaldybei iš valstybės biudžeto šiemet būstams pritaikyti skirta 11 843 Eur. Savivaldybė praneša, jog vieno būsto pritaikymo išlaidoms dengti gali būti skiriama ne didesnė nei 140 bazinės socialinės išmokos dydžio suma (5320 Eur). Vieno keltuvo (lifto) pirkimo ir įrengimo išlaidoms dengti taip pat gali būti skiriama ne didesnė nei 140 bazinės socialinės išmokos dydžio suma (5320 Eur).

Esant vaiko sensorinės sistemos sutrikimams, gali būti perkamos sensorinės pagalbos priemonės: pasunkintos antklodės, liemenės, batutai, sūpynės, hamakai, kamuoliai ir pan. Tam skiriama ne didesnė nei 50 bazinės socialinės išmokos dydžio suma (1900 Eur). Dėl šių sensorinės pagalbos priemonių turi būti pateikta gydytojo pažyma.

Kauno rajono savivaldybės gyventojai, auginantys vaiką, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis, dėl būsto pritaikymo gali kreiptis į Kauno rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrių. 

Taip interviu naujienų agentūrai ELTA teigė penkių vaikų tėvas, komunikacijos dėstytojas, LRT tarybos narys Darius Chmieliauskas.

Kaip pabrėžė Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai, tėvus skaudina valdančiųjų nuostata „mes pasirūpinsime jūsų vaikais“.

„Valdžia sako - mes duosim vaikams, tarsi ne tėvų pareiga juos išlaikyti, ir tai padaro paimdama iš tėvų kišenės. Tai tėvų orumo pamynimas visus iki vieno padarant pašalpų gavėjais, be to,- priešinant tėvus ir vaikus, nes mokesčių lengvata taikyta tėvams, o „vaiko pinigai“ skiriami vaikams“, - sakė D. Chmieliauskas.

- Vaikai - ne tik džiaugsmas, bet ir išlaidos. Kaip jūs, penkių vaikų tėvas, su tuo tvarkotės?

- Jeigu mes apsisprendžiam dar vienam vaikui, tai darome labai sąmoningai, o ne netyčia, taigi galvojame ir apie jo išlaikymą.

Man asmeniškai su kiekvienu vaiku tekdavo galvoti apie papildomų pajamų šaltinius, tačiau ir pati apvaizda siųsdavo galimybių.

Gimus trečiam, ketvirtam, netgi penktam vaikui iš kažkur nukrisdavo papildomų darbų - kursas universitete ar darbas toje pačioje LRT taryboje, kur mokama labai nedaug, bet vis viena papildo šeimos biudžetą.

Tačiau tuo pat metu mums per kojas kirto vadinamoji „Kubiliaus reforma“, galima sakyti, įvedė progresinius mokesčius.

Iš principo negali būti prieš progresinius mokesčius - jie turi savo socialinio teisingumo. Bet kai buvo taikyti visiems be išimties, skaudžiausiai atsiliepė tėvams, kurie nori daugiau uždirbti dėl savo vaikų.

O mūsų valdantieji, paėmę iš tų pačių tėvų kišenės, deda į kitą labai garsiai šaukdami, kaip padėjo šeimoms. Tai - įžūlu.

Labai konkretus pavyzdys - Vytauto Didžiojo universitete man pasiūlius pusmetį skaityti paskaitų kursą, už semestrą tuomet gavau apie 1200 litų ir staiga kitų metų pradžioje ruošdamas ataskaitas Mokesčių inspekcijai žiūriu, kad esu skolingas baisinę sumą - vos ne pusantro tūkstančio litų.

Kaip vėliau paaiškėjo, man buvo pradėti skaičiuoti mokesčiai nuo visų pajamų. Kadangi daugiau uždirbau papildomai dėstytojaudamas, patekau į kategoriją asmenų, kuriems nebetaikė neapmokestinamo pajamų dydžio. Nuo tam tikro uždarbio mažėjo mokesčių lengvata.

Kitaip tariant, tėvai buvo pradėti bausti už tai, kad stengiasi daugiau uždirbti šeimai, vaikams.

Teko valstybei grąžinti tiek, kiek papildomai uždirbau ėmęs dėstyti. Būčiau nedėstęs, būčiau sutaupęs.

Nepaisant to, man, kaip ir kitiems tėvams, tuomet dar buvo taikomas papildomas neapmokestinamas pajamų dydis už vaikus. Mokestinė lengvata mums, dirbantiems tėvams, paliko kažkiek erdvės dirbant daugiau sumokėti mažiau mokesčių. Tačiau dabar valdantieji ir šitą lengvatą atėmė.

- Sako, labai gerai vietoj mokestinės lengvatos įvedus vaiko pinigus, parama pasiekė daug daugiau vaikų.

- Negerai, nes tėvų konstitucinė pareiga yra auginti vaikus ir patys tėvai už juos atsako.

Yra vaikų, kuriais tėvai nesirūpina ir tada jau valstybės pareiga jais rūpintis. Tačiau valdantieji neturi sumesti visų į vieną katilą. Nes kai jie dabar skelbia, kad visi vaikučiai gaus po 30 eurų, turi omenyje ir tuos, kuriems tikrai reikia pagalbos, ir tuos, kuriems 30 eurų - ne pinigai. Tai nėra socialiai teisinga.

Jei valdantieji nori pademonstruoti pagalbą vaikučiams, neturėtų to daryti atimdami mokestinę lengvatą iš vaikus auginančių tėvų.

Vaiko pinigų reformos nesąžiningumas - kad ji pateikiama kaip labai sėkminga, o iš tiesų paminanti elementarią pagarbą tėvams.

- Kaip?

- Vaiko pinigai nėra valdančiųjų, kuriuos jie duoda kiekvienam vaikui. Tai - mokesčių mokėtojų pinigai. Kyla klausimas, ar mokesčių mokėtojai sutinka, kad vaikus auginantys tėvai turėtų mokestinę lengvatą, taip pripažįstant, kad jie visuomenei kuria papildomą gėrį ir už tai ne pašalpos prašo, o sutaria su kitais mokesčių mokėtojais tarpusavyje - mes auginame vaikus, tai gal galime turėti papildomą mokesčių lengvatą. Tai atrodytų teisingiau, logiškiau ir oriau negu dabar.

Kaip tėvai, mes stengiamės daugiau dirbti ir uždirbti, kad išlaikytume šeimas. Tačiau už tai esame baudžiami, atskaičiuojant daugiau mokesčių dėl to, kad daugiau dirbame ir uždirbame dėl savo vaikų.

Apsisukus yra sakoma - mes jums duodame „vaiko pinigų“, turėtumėt mums ranką bučiuoti ir dėkoti.

- Kaip pasikeitė Jūsų pajamos panaikinus papildomą neapmokestinamą pajamų dydį vaikus auginantiems tėvams ir įvedus „vaiko pinigus“?

- Už penkis vaikus gauti 150 eurų „vaiko pinigų“ šeimai yra beveik tas pats, ko netekau panaikinus mokestines lengvatas. Nors šalyje, kur demografinė situacija tokia bloga, būtų logiška galvoti, kaip skatinti gimstamumą protingomis mokestinėmis lengvatomis, nuo trijų, keturių vaikų galbūt artėjant prie nulinio mokesčių tarifo, suvokiant, kad vaikų auginimas kainuoja.

- Vyriausybės šeimos stiprinimo priemonių plane numatyti siūlymai padėti šeimoms įvedant visų mokinių nemokamą maitinimą ir pan.

- Tai visiškai sovietinė patrenalistinė paradigma - partija ir tėvynė viską duos, pasirūpins tavo vaikais - prieštaraujanti laisvos, demokratinės visuomenės principams.

Galbūt dalis vaikų net nevalgys mokykloje, o švaistys maistą. Kaip ir su „vaiko pinigais“ - ne visiems jų reikia, tai kodėl akcentuojamas tas „visiems po lygiai“?

Parama turi būti labai jautriai ir atsakingai organizuojama, nes paliečia žmonių orumą.

Pats oriausias pagalbos būdas - pozityvi diskriminacija - neapmokestinamų pajamų dydžio nustatymas priklausomai nuo vaikų skaičiaus. Jeigu į valdžią ateina labai gera partija motinėlė, gali ieškoti būdų duoti šeimoms pinigų, bet ne visų mokesčių mokėtojų sąskaita. Kaip kad padarė lenkai - papildomai apmokestino bankus ir iš tų pinigų po 500 zlotų kas mėnesį mokėjo už vaiką.

O mūsų valdantieji, paėmę iš tų pačių tėvų kišenės, deda į kitą labai garsiai šaukdami, kaip padėjo šeimoms. Tai - įžūlu.