Registrų centro Juridinių asmenų departamento vadovė Jolanta Kazlauskienė sako, kad per mėnesį nepateikus ataskaitų nevyriausybinės organizacijos neteks paramos gavėjo statuso.

„Raginame ataskaitų dar nepateikusius juridinius asmenis suskubti ir tokiu būdu išvengti galimų nemalonių pasekmių“, – pranešime teigia J. Kazlauskienė.

Pasak jos, panaikinus paramos gavėjo statusą pakartotinai dėl jo galima kreiptis ne anksčiau kaip po vienerių metų.

RC nurodo, kad Lietuvoje šiuo metu paramos gavėjo statusą turi apie 30 tūkst. juridinių asmenų.

– Kuo remiantis buvo atimtas statusas?

– Tai teisės aktais apibrėžtas procesas, Civiliniame kodekse numatyta, kokiais atvejais paramos gavėjo statusas gali būti panaikinamas. Šiuo atveju pagrindinė priežastis – juridiniai asmenys, kuriems suteiktas paramos gavėjo statusas, turi ir prievolę teikti finansinės atskaitomybės dokumentus kasmet. Mūsų pareiga – įvertinti, ar finansinės ataskaitos pateiktos ir jei ne, prieš porą mėnesių įspėjus, panaikinti paramos gavėjo statusą. Tai ir buvo padaryta.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar žinote paaiškinimus, kodėl deklaracijų nepateikia?

– Norėčiau pasidžiaugti, kad kai išsiuntėme įspėjimus juridinių asmenų vadovams, kad turi šią prievolę, didelė dalis atsiliepė ir pateikė dokumentus. Didesnė dalis – apie 50 proc. – pateikė. Yra ir pozityvaus aspekto. Kodėl neteikia, juridiniai asmenys įvardija daug priežasčių. Mūsų manymu, nenori, kad konkurentai sužinotų jų finansinę situaciją. Manau, mes šiuo veiksmu prisidedame prie nevyriausybinių organizacijų, paramos gavėjų skaidrinimo. Sudarome galimybę tiems asmenims, kurie finansuoja, skiria paramą, žinoti, kur pinigai panaudojami.

Siekiame, kad Juridinių asmenų registre duomenys būtų švarūs ir teisingi.

– Kita dalis – 50 proc. – nedeklaravo. Vadinasi, pinigais pasinaudojo, tačiau neaišku, kur pinigai. Ar gresia už nedeklaravimą kokia nors atsakomybė?

– Teisės aktuose numatyta ir atsakomybė. Pirmas žingsnis – panaikinome paramos gavėjo statusą. Administracinių nusižengimų kodekse numatytas ir baudų taikymo institutas, turime teisę surašyti administracinių nusižengimų protokolą ir taikyti baudas už nepateiktas finansines ataskaitas. Tai veiksminga prievolė, bet, manome, kad geriau būtų apeliuoti į sąmoningumą ir skatinti pateikti ataskaitas. Kraštutinė priemonė – Civiliniame kodekse apibrėžti tam tikri kriterijai, kuriuos atitinkantys juridiniai asmenys gali būti likviduojami. Šia priemone pastaruoju metu labai naudojamės, taikome ją. Šiais metais išregistruota 17 tūkst. juridinių asmenų. Siekiame, kad Juridinių asmenų registre duomenys būtų švarūs ir teisingi.

– Ar nefiksuojate sukčiavimo atvejų, kai, atėmus juridinio asmens statusą, sukuriamas naujas juridinis asmuo?

– Ne mes turime fiksuoti sukčiavimą, tam yra atskiros institucijos. Tačiau yra tam tikrų saugiklių, kurie neleidžia to daryti. Likviduoto juridinio asmens vadovas negali būti naujo steigiamo juridinio asmens vadovu.

Tokią informaciją VMI skelbtų savo interneto svetainėje.

Tokią Labdaros ir paramos įstatymo pataisą Seime registravo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas. Jis įsitikinęs, kad viešinimas veiktų prevenciškai.

VMI sako, kad paramos kasmet suteikiama vis daugiau, tik dėl koronaviruso pandemijos jos mastas šiek tiek prislopo.

2018 metais iš viso buvo suteikta 157 mln. eurų paramos pinigais, paslaugomis bei daiktais, 2019 metais – 214 mln. eurų, 2020 metais – 180 mln. eurų. Parama 2018 metais pasiekė 11,3 tūkst., 2019 metais – 10,9 tūkst., 2020 metais – 10,5 tūkst. įmonių ir įstaigų.

„Papildomai patiksliname, kad Kauno miesto savivaldybės paramą gavo ne asociacija „Metų muzikos apdovanojimai“, kuri buvo įvardyta pirminiame pranešime, o VšĮ „M.A.M.A. pramogos“. Atsiprašome asociacijos „Metų muzikos apdovanojimai“ dėl netikslios informacijos pateikimo“, – teigiama tarnybos pranešime.

Visgi jos atstovai ir toliau šiandien bando tikinti, kad Konkurencijos tarybos prevenciniame rašte nurodytas vertinimas, jog savivaldybė turi įteisinti paramą, esą nesikeičia.

Tiesa, tai kelia pagrįstų įtarimų, nes savo pirminiame pranešime Konkurencijos taryba teigė, kad Kauno miesto savivaldybė pinigus skyrė asociacijai, kuri vykdo konkursų, apdovanojimų, renginių organizavimo ir panašią veiklą, o tai yra laikoma ūkine komercine veikla, todėl asociacijai taikomos konkurencijos taisyklės. „Parama yra selektyvi, nes ją gavo konkretus ūkio subjektas, t.y. asociacija; parama suteikia išskirtinę ekonominę naudą, kadangi buvo palengvinta minėto ūkio subjekto finansinė našta ir sustiprinta jo padėtis rinkoje, palyginti su konkuruojančiomis įmonėmis“, – buvo rašoma pirmadienį išplatintame Konkurencijos tarybos pranešime.

Dabar jau Konkurencijos taryba pripažįsta, kad asociacijai pinigai skirti nebuvo, tad neaišku, kokios lieka pretenzijos savivaldybei.

„Panašu, kad Konkurencijos taryba buvo suklaidinta žiniasklaidoje naudotos klaidingos retorikos ir viešojoje erdvėje pasirodžiusių interpretacijų, esą apdovanojimams buvo skirta miesto „parama“, „pagalba“ ar net „auka“. Dar kartą norime pabrėžti, kad finansavimas buvo skirtas konkrečiai projektinei veiklai pagal miesto tarybos patvirtintą programą „Iniciatyvos Kaunui“, – jau pirminiu Konkurencijos tarybos pranešimu stebėjosi Kauno mero patarėjas Tomas Jarusevičius.

Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius dar kartą paragino Pasaulio banko prezidentą pakeisti Lietuvos, Latvijos ir Estijos statusą šioje institucijoje iš besivystančių į išsivysčiusias valstybes.

Susitikime Helsinkyje trečiadienį R.Šadžius pabrėžė, kad Pasaulio bankas buvo nuolatinis ir svarbus Lietuvos bei kitų Baltijos šalių rėmėjas pertvarkant ir stiprinant regioną ekonomiškai ir politiškai nuo pat nepriklausomybės atgavimo 1990-aisiais, pranešė Finansų ministerija.

„Pasaulio banko, tarptautinės bendruomenės ir pačių šalių pastangomis per kelis dešimtmečius pavyko pasiekti, kad Baltijos regionas taptų augančios ekonomikos ir gerovės vieta. Šiemet Lietuvai prisijungus prie euro zonos ir ne tik simboliškai vėl suvienijus Baltijos šalis, logiška būtų užbaigti dar vieną transformaciją – 2006-aisiais pradėtą Baltijos šalių statuso PB pakeitimą iš gavėjų į donores“,- pranešime sakė R.Šadžius.

Anot ministerijos, Jimas Yong Kimas (Džimas Jong Kimas) teigė, kad Pasaulio bankas atsižvelgs į Baltijos šalių prašymą.

Bendra Baltijos šalių pozicija oficialiai pateikta 2014 metais. Tuomet inicijuotas Baltijos šalių perėjimas iš Europos ir Centrinės Azijos (ECA) biuro, koordinuojančio besivystančias šalis ECA regione, į Paryžiaus biurą, koordinuojantį PB santykius su išsivysčiusiomis valstybėmis.

Nuo 2002 metų Lietuva iš Pasaulio banko nebesiskolina, o nuo 2006-ųjų rugsėjo pakeitė savo statusą iš paramos gavėjos į donorės.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas "darbietis" Artūras Paulauskas siūlo leisti privatiems asmenims, bendrovėms remti Lietuvos kariuomenę finansiškai ar materialinėmis vertybėmis.

Jis įregistravo įstatymų pataisų projektą, kad "krašto apsaugos sistemos institucijos finansuojamos iš valstybės biudžeto ir Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų teikiamos paramos".

Šiuo metu visos krašto apsaugos sistemos institucijos finansuojamos iš valstybės biudžeto.

Pasak parlamentaro, taip norima pagerinti Lietuvos kariuomenės materialinę padėtį.

"Įstatymo projektus rengti paskatino per menkas Lietuvos kariuomenės finansavimas. 2014 metų biudžete visai krašto apsaugos sistemai numatyti asignavimai – 980 mln. litų, tai yra 0,78 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) - gerokai mažiau negu NATO reikalaujamas 2 proc. rodiklis. Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos kariuomenė yra valstybės ginkluotos gynybos institucija – krašto apsaugos sistemos pagrindinė dalis, sauganti valstybės suverenitetą, jos teritorijos ir oro erdvės neliečiamybę, ginklu ginanti valstybę nuo agresijos ar kitokio ginkluoto užpuolimo, vykdanti karines užduotis pagal Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, būtų tikslinga įtvirtinti galimybę šalies piliečiams ir verslo subjektams savanoriškai ją paremti", - teigia komiteto pirmininkas.

Jis tuo pačiu siūlo papildyti ir Labdaros ir paramos įstatymą, kad Lietuvos kariuomenė gali būti paramos gavėju.