Skelbiama, kad pagal šią tvarką paraiškas teiksiantys ūkininkai, labai mažos įmonės, užsiimančios žemės ūkio, maisto produktų gamyba ar perdirbimu galės pretenduoti į paramą iki 150 tūkst. Eur. Iš viso šiems metams skirta 4,9 mln. Eur.

Paraiškas pagal supaprastintą tvarką šiemet bus kviečiama teikti du kartus: kovo 18 d. – gegužės 13 d. ir rugsėjo 2 d. – spalio 31 d.

Skelbiama, kad už gautą paramą pareiškėjai galės sukurti ne mažiau kaip vieną prekybos ir realizavimo vietą, pavyzdžiui, kilnojamą prekyvietę, automobilinę ar internetinę parduotuvę, vietą paviljone ar turguje. Taip pat galės vykdyti prekybą produktų gamybos vietose (ūkiuose), prekybą pagal ilgalaikes pirkimo–pardavimo sutartis.

„Svarbu paminėti, kad bus remiama tik nesudėtingų statinių statyba, jų rekonstravimas ar kapitalinis remontas. Pareiškėjas galės statyti modulinius prekybos namelius, ir juos pagal sezoniškumą kilnoti skirtingose veiklos įgyvendinimo vietose“, – informuoja ministerijos atstovė.

Ministerija pažymi, kad parama yra teikiama tik tiems produktams realizuoti, kurie yra užauginti pareiškėjo ar partnerio valdoje ir kurie patenka į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedą.

Kaip pastebi saulės modulių gamintojos bendrovės „Solitek“ pardavimų vadovė Sandra Garšanikovienė, šis naujas produktas yra ypač aktualus tiems, kurie iš „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) negauna techninių sąlygų prisijungti prie elektros tinklų arba gauna ESO leidimą prisijungti mažesnę nei norėtų įsirengti saulės elektrinę.

Tuo metu Europos saulės pramonės tarybos politikos direktorius Žygimantas Vaičiūnas tikisi, kad ši gera iniciatyva nebus pasmerkta nesėkmei dėl planuojamos sumažinti paramos dalies ir didžioji dotacijai skirtų lėšų dalis nebus įšaldyta.

Savo ruožtu Energetikos ministerijos atstovai aiškina, kad šia priemone siekia, jog kuo daugiau namų ūkių pasinaudotų paramos galimybėmis.

Elektros kaupikliai – išeitis negaunantiems ESO techninių sąlygų

S. Garšanikovienė sakė, kad kaupikliai yra dar gana naujas produktas rinkoje, o pagrindinis faktorius, nulemsiantis jų atsiperkamumą, tai – atsiskaitymas už pasinaudojimą elektros tinklais „pasaugant“ savo namų saulės elektrinėje pasigamintą elektros energiją.

Tokiose situacijose kaupiklis yra puikus sprendimas.

 

„Tačiau šiuo metu Lietuvoje populiarus dvipusės apskaitos modelis, kai taikomas mokestis už pasinaudojimą elektros tinklais už elektros energijos „pasaugojimą“ dar neskatina gyventojų įsirengti kaupiklius“, – teigė ji.

Pašnekovės teigimu pagrindinis argumentas šiuo metu juos įsirengti, tai situacijos, kai potencialūs gaminantys vartotojai negauna ESO techninių sąlygų saulės elektrinių prisijungimui arba jas gauna apribotas, t. y., mažesnes nei norėtų įsirengti saulės elektrinę. Pavyzdžiui, nori pasistatyti 10 kilovatų (kW) galios saulės elektrinę, o ESO leidžia statytis tik 5 kW galios.

„Tokiose situacijose kaupiklis yra puikus sprendimas. Didžiausios elektros energijos generacijos laikotarpiu elektros energija gali būti jame kaupiama, o po to galėtų būti atiduodama be ribojimų vakaro valandomis arba naktį. Tokiu būdu užtikrinamas elektros energijos gamybos ir jos atidavimo į elektros tinklą balansas ir išsprendžiama nepakankamų techninių sąlygų problema“, – aiškino S. Garšanikovienė.

Pašnekovės teigimu, kaupiklių įsirengimas svarbus ir tiems vartotojams, kurie nori turėti užtikrintą, nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą, nes kaupiklių dėka galima sukurti autonominę sistemą, veikiančią energetinės salos principu.

„Kaupikliai gali būti sprendimas ir nutolusiose sodybose, kai sudėtinga padidinti jau įvestą elektros energijos galią“, – teigė „Solitek“ atstovė.

Dotacijos kaupikliams įsirengti – svarbi paskata, bet ji turi būti pakankama

Ž. Vaičiūnas sakė, kad Energetikos ministerija planuoja skirti paramą gyventojams, įsirengiantiems kaupiklius, nes šiuo metu būtent dotacijos ir paramos skatina tai padaryti.

„Nors pats principas – remti gaminančius vartotojus, kurie įsigyja kaupiklius – yra teisingas, tačiau nerimą kelia Energetikos ministerijos numatytas dotacijos procentas. Tai pakankamai naujas produktas rinkoje ir gyventojams dar kyla daug klausimų dėl kaupiklių atsiperkamumo“, – pastebėjo buvęs energetikos ministras.

Praktiškai tai reiškia, kad kaupiklius įsirengę gyventojai už vieną kilovatvalandę galėtų gauti nuo maždaug 164 iki 190 eurų su PVM kompensaciją. Tai pakankamai maži skaičiai.

Ž. Vaičiūnas sakė, kad pagal dabartinį aprašo projektą numatyta, jog planuojama skirti 21 proc. parama nuo fiksuotų įkainių.

„Praktiškai tai reiškia, kad kaupiklius įsirengę gyventojai už vieną kilovatvalandę galėtų gauti nuo maždaug 164 iki 190 eurų su PVM kompensaciją. Tai pakankamai maži skaičiai“, – įsitikinęs Europos saulės pramonės tarybos politikos direktorius.

Jis priminė, kad per pirmąjį paramos kvietimą, vykusį 2022 m. rugsėjo mėnesį, fiziniams asmenims, norintiems įsirengti elektros energijos kaupiklius, buvo skiriama 50 proc. parama arba iki 450 eurų už vieną kilovatvalandę (kWh).

„Anuomet tik trečdalis, t. y. tik 33 proc. rezervavusiųjų paramą realiai ja pasinaudojo ir įsirengė elektros energijos kaupiklius“, – sakė Ž. Vaičiūnas.

Jo įsitikinimu paramą dar sumažinus, šis kvietimas, jam net neprasidėjus gali būti pasmerktas nesėkmei.

„Tikėtina, kad rezervavusiųjų paramą gal ir bus nemažai, tačiau realiai ja pasinaudojusių tebus 10–15 proc. gyventojų nuo visų rezervavusiųjų paramą. Kartu tai reiškia, kad maždaug pusantrų metų laikotarpiui galimai bus įšaldyta bent 85–90 proc. arba 2,9–2,8 mln. eurų šio kvietimo lėšų“, – pastebėjo Ž. Vaičiūnas.

Energetikos ministerija kaupiklių įsirengimą sveikina

ELTA pasiteiravo Energetikos ministerijos, remiantis kokiais argumentais ar skaičiavimais daromas planuojamas 21 proc. paramos pokytis (kai pernai parama buvo 50 proc.). Komunikacijos skyriaus parengtame atsakyme teigiama, kad ministerija skatina diegti energetines naujoves savo namų ūkiuose ir šiuo metu rengia dokumentus bei planuoja dotacijas fiziniams asmenims, norintiems įsirengti elektros energijos kaupimo įrenginius.

Mūsų ministerija pirmą kartą rengia sąlygas ir minėta paramos priemone siekia, kad kuo daugiau namų ūkių pasinaudotų paramos galimybėmis.

 

„Artimiausias kvietime suplanuotas 3 mln. 161 tūkst. eurų suma. ES investicijų programoje už skirtus pinigus numatyta įdiegti elektros energijos kaupimo įrenginių namų ūkių reikmėms. Mūsų ministerija pirmą kartą rengia sąlygas ir minėta paramos priemone siekia, kad kuo daugiau namų ūkių pasinaudotų paramos galimybėmis. Šiuo metu yra paskelbtos ir viešai derinamos finansavimo sąlygų, po kurių bus įvertinti gauti pasiūlymai ir priimti sprendimai“, – rašoma ministerijos atsakyme.

Jame taip pat teigiama, jog sparčiai didėjant nacionalinei atsinaujinančios energijos išteklių instaliuotai galiai ir išnaudojant įvairius energijos gamybos būdus, energijos kaupikliai tampa svarbia išmanaus bei energetiškai savarankiško namų ūkio dalimi. Kartu pažymima, kad kaupiklių naudojimas didina energetinį saugumą – kuo daugiau namų ūkių turi kaupimo įrenginius, tuo labiau jie apsaugoti nuo galimų elektros tiekimo trikdžių.

Iš nesėkmių Energetikos ministerija mokytis nenori

Ž. Vaičiūnas stebėjosi, jog Energetikos ministerija argumentuoja, kad suplanuotas finansavimas dotacijai yra susietas su patvirtinta 2021–2027 m. ES fondų investicijų programa.

„Nenoras didinti paramos intensyvumo yra argumentuojamas jau numatytais rodikliais, tačiau daugiau nei akivaizdu, kad dabar siūlomas 21 proc. dotacijos intensyvumas tikrai neprisidės prie sėkmingo patvirtintų rodiklių pasiekimo“, – teigė jis.

Ž. Vaičiūnas primena, kad patvirtinti rodikliai ir siūlomas dotacijos intensyvumas yra Energetikos ministerijos atsakomybė, kaip ir prievolė operatyviai šiuos rodiklius keisti, jei matoma, kad planai neatitinka realybės.

Jis pastebėjo, jog jei į dotacijos apimčių ir rodiklių keitimą bus žiūrima sausai biurokratiškai, tuomet šio kvietimo paskelbimas stipriai nusivėlins.

„Bet jei norima realiai pakeisti situaciją, visuomet yra išeičių, tam pakanka nuoseklaus ir aktyvaus Energetikos ministerijos politinės vadovybės įsitraukimo, nes biurokratija taip jau sutverta, kad visuomet ras aibę priežasčių teigti, kad esame vienų ar kitų procedūrų įkaitais ir kad nieko padaryti negalima“, – sakė pašnekovas.

Ž. Vaičiūnas sakė, kad paskutinis toks blogai organizuoto, biurokratiškai atidėliojamų ir nesuvaldomų paramos kvietimų pavyzdys yra paskutinis kvietimas saulės elektrinių paramai.

Atsiperkamumas neturėtų būti ilgesnis nei garantinis laikotarpis

Savo ruožtu S. Garšanikovienė teigė, kad su dabar siūlomu 21 proc. paramos dydžiu kaupikliai atsipirktų per 15–16 metų.

Jų atsiperkamumas tada siekdavo 14–16 metų. Ir tik tada, kai tokiems projektams buvo paskirta europinė parama, jų atsiperkamumas sutrumpėjo iki maždaug 7–10 metų.

 

„Tai ilgas laikotarpis. Jei būtų teikiama 50 proc. parama, atsiperkamumo laikotarpis sutrumpėtų iki 10 metų. Beje, toks laikotarpis sutaptų ir įprastai kaupikliams taikomu garantiniu laikotarpiu“, – pastebėjo ji.

Pasak „Solitek“ atstovės, kalbant apie dotacijų svarbą kaupikliams, galima daryti analogiją su saulės elektrinėmis, kai 2015–2016 metais jų Lietuvoje buvo tik vienetai, nes nebuvo paramos jų įsirengimui.

„Jų atsiperkamumas tada siekdavo 14–16 metų. Ir tik tada, kai tokiems projektams buvo paskirta europinė parama, jų atsiperkamumas sutrumpėjo iki maždaug 7–10 metų. Būtent tada žmonės ėmė domėtis saulės elektrinėmis ir aktyviai jas įsirenginėti. Žinoma, pastaruoju metu buvo ir kitų faktorių, tokių kaip elektros energijos kainos rekordu mušusi energetikos krizė, kurie didino saulės elektrinių atsiperkamumą“, – prisiminė „Solitek“ atstovė.

Ž. Vaičiūnas atkreipė dėmesį ir į dar vieną svarbų faktorių.

„Lietuvoje buitiniams gaminantiems vartotojams taikoma dvipusės apskaitos arba vadinamoji „net-metering“ (grynojo kaupimo) sistema, kai kaupiamos kilovatvalandės, o paskui atitinkamą jų skaičių galima pasiimti už tam tikrą pasinaudojimo elektros tinklais mokestį.

„Net-biling“ – arba grynojo atsiskaitymo – sistema taip pat galės būti pasirenkama ir fizinių asmenų, tokias galimybes įtvirtinantis įstatymas galioja nuo šių metų sausio 1 dienos, tačiau elektros energijos tiekėjai dar tik rengia konkrečius atsiskaitymo planus, kuriuos galėtų pasiūlyti gaminantiems vartotojams“, – sakė Ž. Vaičiūnas.

Pašnekovo teigimu, „net-metering“ atsiskaitymo sistema – o ji tarp buitinių vartotojų bus populiari dar ilgą laiką – neužtikrina greito kaupiklio atsiperkamumo.

„Šalyse, kur veikia „net-billing“ atsiskaitymo sistema, kaupikliai atsiperka kur kas greičiau ir be dotacijų. Kol Lietuvoje turime „net-metering“ sistemą, tol dotacijos elektros energijos kaupikliams turėtų būti gerokai didesnės ir tai yra esminis veiksnys skatinant mūsų vartotojus būti nepriklausomais nuo elektros energijos kainų svyravimų ir didinant jų išmanumą“, – įsitikinęs Ž. Vaičiūnas.

Jis sakė, kad šiuo metu turime paradoksalią situaciją, nes kitose ES šalyse, kur dominuoja „net-billing“ sistema, kuri garantuoja daug greitesnį kaupiklių atsiperkamumą, valstybės parama, skiriama kaupikliams, daug didesnė.

„Švedija, Vokietija, Graikija, Italija – tai šalys, kuriose parama yra bent 40–50 proc. elektros energijos kaupiklio įsirengimo kainos“, – pastebėjo pašnekovas.

Ekstremalių situacijų – tokia 2020 metais buvo paskelbta pandemija – ir jų padarinių likvidatorius iki šiol galima automatiškai pripažinti paramos gavėjais, jie neprivalo tvarkyti paramos ir dėl jos apskaitos neteikia informacijos Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI).

VMI duomenimis, išimtis dėl labdaros per pandemiją nebėra aktuali – 2021 metais nė viena įmonė nenurodė suteikusi paramos fiziniams asmenims, pavyzdžiui, medikams ar savanoriams gydymo įstaigose.

Nebetaikyti šių išimčių pasiūlė grupė opozicijos parlamentarų: Agnė Širinskienė, Remigijus Žemaitaitis, Andrius Palionis, Rita Tamašunienė, Česlavas Olševskis, Beata Petkevič, Jonas Pinskus, Petras Gražulis, Asta Kubilienė. Jų parengtą Labdaros ir paramos įstatymo pataisą svarstantis Seimas parašė Vyriausybės išvados, o Finansų ministerija siūlo pritarti  iniciatyvai.

Jos autoriai sako, kad atšaukus išimtį „neliktų neskaidrių ir apmirusių, praktikoje nenaudotų nuostatų“.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) dar 2022 metų rugpjūtį nurodė, kad tokia tvarka yra ydinga antikorupciniu požiūriu, nes galimai sudaro prielaidas įmonėms elgtis nesąžiningai bei apsunkina paramos teisėtumą ir kontrolę.

Naujai Seimo narių iniciatyvai nepritarė vienintelė Vidaus reikalų ministerija – pasak jos, ateityje gali kilti ekstremaliųjų situacijų, kada valstybė negalės suteikti reikalingų priemonių visiems jų likvidatoriams, o atsižvelgiant į STT pastabas ji siūlo sugriežtinti paramos teikimo kontrolę.

Pataisas 2020 metų pabaigoje Seime inicijavo premjerė Ingrida Šimonytė bei tuometinis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas – jie teigė, kad išlyga paskatins įmones ir nevyriausybines organizacijas ekstremalios situacijos metu teikti pagalbą medikams ir savanoriams.

Iki kito posėdžio projekto priėmimą atidėti paprašė „valstiečių“ frakcijos narys Povilas Urbšys – pasak jo, šiuo klausimu dar vyksta diskusijos.

„Turime labai neigiamą reakciją iš savivaldybių,“– BNS sakė parlamentaras.

Pasak jo, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo nedrausti savivaldybių įmonėms teikti labdarą, o tai „daryti aiškiau ir skaidriau reglamentuojant“.

„Dabar bandoma įtvirtinti nuostatą, kad jeigu valstybinės ar savivaldybių įmonės remia įvairius renginius, tai yra neskaidru, bet kai savivaldybės su ištiesta ranka vaikščioja pas verslininkus ir prašo paramos, tai čia jau skaudru. Sutinkame, kad savivaldybės įmonės pačios neturėti nusistatyti tą tvarką (paramos teikimo – BNS), o pagal mūsų siūlymą, tai turi nustatyti savivaldybės taryba“, – BNS aiškino P. Urbšys.

Vyriausybės sprendimu valstybinės įmonės labdarai nuo kitų metų negalės skirti daugiau nei 3 proc. metinio grynojo pelno, arba iki 500 tūkst. eurų, o maksimali suma vienam prašytojui negalės būti didesnė kaip 300 tūkst. eurų. Nuostolingai dirbančios bendrovės, turinčios rezervų paramai, per metus tam galės išleisti iki 30 tūkst. eurų.

P. Urbšys sako, kad to pakankama ir nereikia drausti valstybės įmonėms teikti paramą.

Seimas ketvirtadienį planavo priimti Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo įstatymo pataisas – jei jos būtų priimtos, tokios įmonės galėtų skirti anksčiau pažadėtą paramą, tačiau tik iki 2018 metų pabaigos.

„Kategoriškai kertame kaip kirviu ir pabaigiame vieną kartą. Visų lobistų, kurie proteguoja savivaldybės įmones, pataisas atmetėme Audito komitete vienbalsiai,“ – BNS sakė komiteto narys Naglis Puteikis. 

Maždaug trys dešimtys valstybės įmonių iki šių metų teikė įvairią paramą viešosioms įstaigoms, mokykloms, sporto klubams. Dosniausiai finansinę paramą dalijo „Lietuvos geležinkeliai“: 2015 metais ji siekė per 1 mln. eurų, pernai – 850 tūkst. eurų. Pernai gruodį pasikeitus įmonės vadovybei, paramos skirstymas iš karto buvo sustabdytas, o šiemet atnaujintas pagal naujas taisykles.

Antra vieta dosniausių valstybės įmonių sąraše teko „Lietuvos energijai“ – pernai paramai  ji išdalijo beveik 620 tūkst. eurų, tačiau bendrovė vienintelė iš valstybės įmonių yra įkūrusi specialų paramos fondą, kurio taisyklės ir paramos gavėjai skelbiami viešai.

„Klaipėdos nafta“ pernai paramai skyrė 130 tūkst. eurų

Iš 48 valstybės įmonių 14 nurodė jokios paramos 2011-2016 metais neteikusios.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė anksčiau kritikavo valstybės kontroliuojamų įmonių paramos skyrimą ir tvirtino, jog lėšos turėtų keliauti tik į biudžetą.