Tuo metu fondo valdytojai tikina, kad pasibaigus pandemijai įmonės paramą grąžins su kaupu ir kištis į bendrovių veiklą nereikės.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Andriaus Romanovskio teigimu, fondo parama imta skirstyti remiantis kiek kitokiu modeliu, nes neatsirado įmonių, kurias reikia gelbėti, kadangi visos stambios įmonės, anot jo, turi kitų problemų, pavyzdžiui, joms reikia paskolų, bet neturi likvidumo ar išgyvenimo problemų.

Įmonės, kurioms fondas skiria lėšų, iki krizės buvo tvarios.

Finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, kad pirmoji investicija buvo į biomasės katilus gaminančią įmonę, kuri turi bent du konkurentus šalyje, „Novaturas“, anot jo, irgi nėra Lietuvai strategiškai svarbi įmonė, o valstybės parama jai iškreipia sąžiningą konkurenciją, todėl verta kelti klausimą, ar valstybė privalo prisiimti riziką. Jis taip pat pažymi, kad „Novaturas“ veiklą vykdo ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse, Rumunijoje, todėl M. Dubnikovui kyla klausimas, ar įmonei skirtos lėšos nebus naudojamos verslui gelbėti kitose šalyse.

Valstybės investicijų valdymo agentūros, valdančios Pagalbos verslui fondą, generalinis direktorius Dainius Vilčinskas tikina, kad visos suteiktos lėšos kartu su palūkanomis bus grąžintos į fondą.

„Įmonės, kurioms fondas skiria lėšų, iki krizės buvo tvarios. Todėl tikime, kad atsigavus verslo aplinkai jos ir toliau bus sėkmingos“, – tvirtina D. Vilčinskas.