Pasak Vyriausybės vadovės, nors epidemiologinė situacija Lietuvoje negerėja, valdžia ieško būdų, kaip saugiai leisti veikti prekybos centrams.

„Galutinį sprendimą priims ministrų kabinetas atsižvelgdamas į situaciją, kokia bus po Velykų, tad šis savaitgalis labai svarbus dabar veikiančiai prekybai valdant srautus ir raginant žmones laikytis saugumo reikalavimų“, – pranešime sakė I. Šimonytė.

Ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė viliasi, kad sprendimus dėl prekybos atlaisvinimo pavyks priimti kitą savaitę bei akcentavo, jog prekybos centrai turi galimybes užtikrinti saugią veiklą, stebėti pirkėjų srautus.

„Atvėrus prekybos centrus, į darbą galėtų sugrįžti ir tos parduotuvės, kurios neturi įėjimo iš lauko pusės. Karantinas ir suvaržymai negali tęstis amžinai, todėl tikimės, kad kitą savaitę jau bus galima priimti šituos sprendimus“, – pranešime teigė A. Armonaitė.

Premjerė, ekonomikos bei sveikatos apsaugos ministrai penktadienį prekybos atvėrimo klausimus aptarė su Lietuvos prekybos įmonių asociacijos atstovais.

Asociacijos vadovė Rūta Vainienė po susitikimo BNS sakė, kad visą prekybą svarstoma atverti nuo balandžio 12 dienos.

Pasak jos, kol kas dar neaišku kokie galėtų būti konkretūs reikalavimai prekybos centrų viduje dirbančioms parduotuvėms.

„Tikimės, kad bus panašūs, kaip tiems prekybininkams, kurie turi įėjimą iš lauko. Bet jeigu būtų kitokie, tai tiesiog įgyvendintų, ne problema čia“, – BNS penktadienį teigė R. Vainienė.

Prekybininkų atstovai tvirtina, kad saugi prekyba būtų užtikrinama reguliariai testuojant darbuotojus bei kontroliuojant pirkėjų srautus.

Šiuo metu suvaržymai atlaisvinti tik daliai parduotuvių – kovo pradžioje leista dirbti visoms parduotuvėms su atskiru įėjimu iš lauko, tačiau toliau draudžiama parduotuvių, veikiančių dideliuose prekybos centruose ir neturinčių įėjimo iš lauko, veikla.

I. Šimonytė tuomet tvirtino, kad prekybos centrų ir kitų veiklų atlaisvinimas yra „savaičių klausimas“, tačiau vėliau šių planų buvo atsisakyta dėl pablogėjusios epidemiologinės situacijos.

Šiuo metu prekybos centruose gali veikti tik būtinųjų prekių – maisto, farmacijos, optikos ir veterinarijos – parduotuvės, o kitos gali veikti tik kaip prekių atsiėmimo punktai.

Kaip rašoma trečiadienį paskelbtame ministerijos teikime, siūloma leisti veikti ir didesnėms nei 300 kv. metrų parduotuvėms, nustatant 20 kv. metrų ploto reikalavimą vienam klientui arba vienu metu aptarnaujant ne daugiau kaip vieną klientą.

Šį SAM projektą Vyriausybė svarsto trečiadienio popietę vyksiančiame posėdyje.

„Tačiau paminėtina, kad veikti galės tik parduotuvės, kurios turi tiesioginį įėjimą iš lauko klientams arba atskirą įėjimą, kuriuo naudojasi tik tos parduotuvės ar paviljono klientai, taip pat, kol kas negalės veikti paviljonai ir kioskai esantys turgavietėse“, – rašoma ministerijos teikime.

Taip pat ministerija siūlo leisti atverti uždarose erdvėse esančias kultūros įstaigas, leidžiant pradėti veikti ribotam jų skaičiui.

Sąrašą įstaigų, kurios galėtų atsidaryti kovo 16 dieną, tvirtintų kultūros ministras. Bilietai juose turėtų būti platinami elektroniniu būdu arba lankytojai iš anksto registruojami. Vienam lankytojui turėtų tekti ne mažiau kaip 30 kv. metrų ploto, lankytis galėtų ne didesnės nei dviejų asmenų grupės ar vienos šeimos nariai.

Taip pat siūloma nustatyti, kad viešajame transporte leidžiama užimti tik sėdimas vietas ne mažesniu kaip vieno metro atstumu, o miesto transporte leidžiama užimti sėdimas ir stovimas vietas, jei užtikrinamas ne mažesnis kaip vieno metro atstumas tarp asmenų.

Šveicarijos vyriausybė paskelbė, kad galės atsidaryti visos šiuo metu uždarytos parduotuvės, muziejai, bibliotekų skaityklos, sporto ir laisvalaikio gryname ore centrai, zoologijos bei botanikos sodai.

Taip pat bus leidžiami šeimos ir draugų renginiai lauke bei sporto, kultūros veiklos. Tokiuose renginiuose galės dalyvauti iki 15 žmonių.

„Atsargiu atsidarymu federalinė taryba siekia laipsniškai pereiti prie normalaus socialinio ir ekonominio gyvenimo, nors situacija vis dar yra rizikinga dėl labai užkrečiamo naujų atmainų koronaviruso“, – teigiama vyriausybės pranešime.

„Pradinės fazės metu, nuo kovo 1 d., švelninamos priemonės, susijusios su tomis veiklomis, kuriomis užsiimdami žmonės gali dėvėti kaukes ir išlaikyti atitinkamą atstumą, taip pat numatomi nedidelių žmonių grupių arba lauke vykstantys susibūrimai“, – pranešė vyriausybė.

Viena iš verslininkių, kurią skaudžiai palietė nuolat pratęsiami karantino ribojimai – ukmergiškė Laura Zabarauskienė-Arnašienė.

„Sunku net ir ką pasakyti. Tai yra visiškas nežiūrėjimas į žmones, smulkiuosius ar kitus verslininkus, į jų padėtį, kuri yra labai sunki šiuo metu. Gyventi iš 257 eurų“, – kalbėjo verslininkė.

Moteriai priklauso dvi parduotuvės, tačiau jos yra uždarytos nuo gruodžio 15 dienos. „Pajamos yra 257 eurai ir iš vaikų pinigų ką gauname, taip ir gyvename visa šeima. Lendame į skolas jau, nes aš nebeturiu už nuomą ką susimokėti šį mėnesį. Kažkaip prašysime atidėti, neįsivaizduoju net kaip toliau gyventi“, – baiminosi ukmergiškė.

Besitęsiantis karantinas palietė ne tik pačią L. Zabarauskienė-Arnašienė, bet ir jos darbuotojas. „Viena darbuotoja ką tik yra atleista. Pati išėjo mergaitė, nes nebuvo gautos prastovos už ją. Negavome. Laukėme kelias savaites ir sužinojome, kad už prastovas jai nebus mokami pinigai. Kita mergaitė dirba internetu, bet labai sunkiai sekasi“, – apie kylančius rūpesčius kalbėjo moteris.

Verslininkės teigimu, už nuomojamas patalpas nuolaidos kol kas nėra taikomos. „Vasario 15 dieną žadame skambintis ir tik tada sakys apie nuolaidas. Kol kas gruodžio ir sausio mėnesį reikia susimokėti pilną sumą“, – teigė pašnekovė.

Klaba apie blogiausią scenarijų

Prezidento sudarytos Ekspertų tarybos narys Vaidotas Zemlys-Balevičius tvirtino, kad kol kas šalies savivaldybėse situacija yra svyruojanti – vienur susirgimų sparčiai mažėja, tačiau yra savivaldybių, kurios dar visai neseniai buvo D scenarijuje. „Ekspertų taryba patikslina tų veiklų epidemiologinius kriterijus, kada jas bus galima atidaryti. Ekspertų tarybos nuomone, dabartinis atidarymas, kai mes dar turime C scenarijų, ką tik mes išėjome D į C scenarijų, yra savivaldybių, kurios dar yra D scenarijuje, yra dar per skubus. Kai tie rodikliai sumažės, tada bus galima svarstyti tų veiklų atidarymą. Kol kas šiuo metu yra kelios savivaldybės, kurios netgi yra B scenarijuje, tai Vyriausybė paskelbė, kad bus svarstoma būtent tose savivaldybėse, kaip tas savivaldybes atidaryti“, – teigė Ekspertų tarybos narys.

„Bet bendrai Lietuvoje, pagal tuos atidarymus, kurie buvo siūlomi, vertindami epidemiologinę situaciją, dar neleidžiame, nes turime visas tas rizikas – britiškas variantas, nepakankamas testavimas, neturime dar sekvenavimo. Gaunasi tokia situacija, kad jeigu per anksti atidarysime, visa Lietuva grįšime į D scenarijų. Verslas bus atsidaręs vieną-dvi savaites ir paskui grįšime į D scenarijų, nes vėl pablogės visur epidemiologinė situacija. Mano nuomone, niekam iš to naudos nebūtų“, – sprendimą, kodėl neleista atidaryti kirpyklų ir parduotuvių, komentavo mokslininkas.

Premjerės patarėja: girdžiu, ką kalba smulkusis verslas

Premjerės Ingridos Šimonytės patarėja sveikatos apsaugos klausimais Živilė Gudlevičienė teigė, kad karantino švelninimo scenarijai artimiausiu metu bus peržvelgiami dar ne kartą. „Iš tiesų girdžiu, ką kalba smulkusis verslas, bet noriu iškart paoponuoti, kad ir suformuluotas klausimas: ar jau viskas, Vyriausybė nesvarstys artimiausiomis savaitėmis šitų atlaisvinimų scenarijų, tai ne, netiesa. Tikrai svarstys. Tik šitie scenarijai dabar pagilintai buvo peržiūrėti ir Ekspertų tarybos. Kaip ponas Vaidotas ir sakė – nepradėti atlaisvinimo nuo viršutinės C scenarijaus ribos, o truputėlį pereiti į bent jau į vidurinę ribą“, – teigė premjerės patarėja.

„Šitų mažų parduotuvėlių klausimas visą šią savaitę taip pat bus gvildenamas netgi su savivaldybių atstovais. Tose savivaldybėse, kuriose situacija yra gera, ko gero, bus galima jas atidaryti. Tas klausimas, ar mažoje parduotuvėlėje yra rizika užsikrėsti, tai žinoma – vėlgi, turėtų būti ir kontrolė priemonės, ir mechanizmai, kuriuos smulkusis verslas įsipareigoja užtikrinti. Sakykime ir stipresnės apsaugos priemonės – respiratoriai, dezinfekcija, galimas kontaktų atsekimas. Bet kalba eina, kaip ekspertai aiškina, apie atėjimą iki mažos parduotuvėlės. Jeigu į prekybos centrą žmogus ateina ir vienoje vietoje nusiperka dešimt prekių, tai vadinasi jam reikėtų pereiti dešimt mažų parduotuvėlių. Ir suprantate, kad kontakto išsiskleidimas iš vieno prekybos centro į dešimt padidina tikrai tą riziką“, – kalbėjo I. Šimonytės patarėja.

Ministrė po Valstybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK) posėdžio sakė, kad pirmadienį Vyriausybė turėtų leisti veikti tik lauko slidinėjimo centrams, tuo metu dėl parduotuvių ir grožio paslaugų dar reikia suderinti poziciją su ekspertais.

„Dėl parduotuvių Vyriausybė spręs ir diskutuos, tikriausiai, šią savaitę, trečiadienį, nes VESK priėmė savo matymą, tą matymą dar ekspertai panagrinės ir pateiks savo pasiūlymus ir tada turėdami bendrą poziciją galėsime šią savaitę priimti sprendimus dėl grožio paslaugų ir parduotuvių“, – spaudos konferencijoje sakė A. Armonaitė.

Pasak jos, jei pirmadienį Vyriausybė pritars, lauko slidinėjimo centrams veikti būtų leista jau antradienį, tuo metu, pasak kada galėtų pradėti veikti grožio centrai ir kiti prekybininkai, pasakyti dar anksti.

„Dėl grožio paslaugų ir parduotuvių negaliu atsakyti, nes mes turime diskutuoti apie labai konkrečias formuluotes, o šiandien sutarėme dėl krypčių“, – sakė ministrė.

Anot jos, konkretūs siūlymai dėl to, kurios parduotuvės galės atnaujinti veiklą, taip pat paaiškės vėliau. Prioritetas bus teikiamas turinčioms atskirą įėjimą iš lauko.

Šiuo metu šalyje uždaryta daugelis parduotuvių, išskyrus maisto, sporto ir laisvalaikio praleidimo vietų, apribotas žmonių judėjimas tarp savivaldybių ir susibūrimai tiek namuose, tiek viešose vietose.

Karantinas ir judėjimo tarp savivaldybių apribojimai šiuo metu galioja iki kovo.

„Šiandien mes nesvarstysime konkrečių sprendimų, prie pasitarimo medžiagos buvo prisegta keletas kreipimųsi, bet mes tikrai tų kreipimųsi šiandien nesvarstysime, nes kreipimaisi yra susiję su konkrečių veiklos sričių reikalavimų pokyčiais ir tai yra atskiros diskusijos klausimas“, – pasitarimo pradžioje paskelbė I. Šimonytė.

Lietuvos darbdavių konfederacija pirmadienį paragino Vyriausybę atšaukti dabartinius prekybos ribojimus ir leisti veikti ne maisto prekių parduotuvėms. Konfederacijos vadovo teigimu, dabar nustatyti karantino reikalavimai nesąžiningai iškraipo konkurenciją, o jų nauda valdant pandemiją yra abejotina.

Konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas teigia, kad dabar didžiausią naudą gauna maisto prekių parduotuvės, kurios tuo pačiu prekiauja ir kitomis prekėmis, pradedant buitine technika ir baigiant namų apyvokos daiktais. Kitos parduotuvės, kurių pagrindinė veikla nėra prekyba maistu, vykdyti veiklos negali.

Į Vyriausybę taip pat kreipėsi ir Lietuvos kosmetikų ir kosmetologų asociacija. Ji prašė apsvarstyti galimybę nuo vasario 1 dienos leisti darbą atnaujinti grožio specialistams.

Antrasis karantinas Lietuvoje galioja nuo lapkričio pradžios. Buvusios Sauliaus Skvernelio vyriausybės sprendimu buvo uždarytos kavinės, barai ir restoranai, sporto klubai, kino teatrai, uždrausti žiūrovai sporto renginiuose, apribotos pamokos mokyklose.

I. Šimonytės vyriausybė karantiną gruodžio viduryje dar sugriežtino, nurodė užsidaryti ne maisto prekių parduotuvėms ir daugumai paslaugų teikėjų, uždraudė be svarbių priežasčių išvykti iš savivaldybės ir bendrauti daugiau nei vienam namų ūkiui, pratęstas moksleivių nuotolinis ugdymas.

Per artimiausius mėnesius „Pepco“ parduotuvės taip pat atvers duris Panevėžyje, Alytuje, Vilniuje ir Kaune. Per trejus metus Lietuvoje ketinama atidaryti 50 šio tinklo parduotuvių ir įdarbinti daugiau kaip 400 žmonių.

„Pepco“ parduotuvėse pirkėjai ras 30 grupių prekių asortimentą, kurį sudaro rūbai vaikams, moterims ir vyrams, apatinis trikotažas, aksesuarai, žaislai, dekoracijos, tekstilė ir prekės namams ir kt. Apie 60 proc. „Pepco“ asortimento sudaro drabužiai (įskaitant avalynę ir apatinį trikotažą), apie 40 proc. – kitos prekės.

„Džiaugiamės galėdami pranešti, kad jau kitą savaitę Lietuvos pirkėjai galės apsilankyti mūsų pirmojoje parduotuvėje. Lietuvos rinka – labai svarbi mūsų prekės ženklui, tikimės, kad mūsų pasiūlymai sulauks pirkėjų susidomėjimo. Esame visiškai tikri, kad pirmosios „Pepco“ parduotuvės atidarymas – tai tik ilgos kelionės per Baltijos šalis pradžia“, – sako Marcinas Stanko, „Pepco“ Vidurio ir Rytų Europos operacinės veiklos direktorius.

Apie savo planus žengti į Lietuvos rinką „Pepco“ paskelbė 2017 m. gegužę. Nuo to laiko tinklas ėmėsi įgyvendinti savo plėtros tikslus, kuriuose numatyta atidaryti 50 parduotuvių Lietuvos miestuose, turinčiuose ne mažiau kaip 10 000 gyventojų, ir sukurti 400 darbo vietų. Šiuo metu prekės ženklas didžiausią dėmesį skiria savo pirmųjų 12 parduotuvių atidarymams, kurie planuojami per artimiausius dvylika „Pepco“ veiklos Lietuvoje mėnesių.

„Pepco“ šiuo metu valdo daugiau nei 1200 parduotuvių Čekijoje, Kroatijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje ir Rumunijoje. 2004 m. veiklą Lenkijoje pradėjęs prekybos tinklas, kuriame dirba daugiau kaip 11 000 darbuotojų, sukėlė didžiulį pirkėjų susidomėjimą ir išplėtė savo veiklą Rytų bei Vidurio Europoje. Kas mėnesį „Pepco“ parduotuvėse Europoje apsilanko daugiau nei 11 milijonų pirkėjų.