Milijoninis nuostolis

Šių metų lapkritį į generalinę prokurorę kreipėsi verslininkas Alvydas Staknys ir bendrovė „Metvaldis“ su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai dingusio tauriųjų metalų laužo. Intriga – kad minimas galimai dingęs metalo laužas buvo paimtas per kratas, vykdant pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl esą šešėlinės prekybos tauriaisiais metalais, ir trejus metus saugomas saugykloje.

Trumpai apie tyrimą: 2019 m. pradžioje Kauno apygardos prokurorai kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) pareigūnais pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl pinigų plovimo, šešėlinės prekybos tauriaisiais metalais. Įvairiose Vilniaus vietose ir bendrovės „Linoko“ vadovo Alvydo Staknio namuose atliktos kratos. Per jas paimta didelės vertės A.Stakniui ir jo verslo partnerei „Metvaldis“ – tauriųjų metalų prekyba užsiimančiai įmonei – priklausančių prekių, kurių bendra vertė siekia 2,5 mln. eurų.

A.Staknio namuose rasta ir paimta grynųjų pinigų – apie 1 mln. eurų. Šis milijonas dar labiau išgarsino tyrimą. Praėjus maždaug dviem savaitėms po kratų ir A. Staknio sulaikymo, viešumą pasiekė dar viena žinia – esą įtariamasis FNTT pareigūnams pasiūlė pasidalyti rastus pinigus – daugiau kaip 1 mln. eurų. Byla akimirksniu gavo didžiausio kyšio Lietuvoje pavadinimą ir nukeliavo į teismą. Iš pradžių teigta, kad FNTT Kauno pareigūnams pasiūlytas rekordinis 1 mln. eurų kyšis, kol galiausiai antrosios instancijos teisme jis sumažėjo iki 100 eurų.

Šį tyrimą trumpam palikime ir grįžkime prie prašymo pradėti visai atskirą ikiteisminį tyrimą, kaip formuluoja pareiškėjai, dėl valstybės tarnybai, viešiesiems interesams ir pareiškėjų nuosavybei nusikalstamų veikų, kurias, kaip nurodoma pareiškime, galėjo padaryti FNTT Kauno ir Vilniaus apygardos valdybos pareigūnai, Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Marius Venskūnas ir kiti asmenys.

„Dalis paimtų medžiagų kratos protokole neatsispindi, dalis jų, kaip vėliau paaiškėjo, buvo sukeista su menkaverčiu metalo laužu, dar viena dalis, kaip jau dabar žinoma, buvo „sunaudota tyrimams“. Net teismas pripažino, kad trūksta apie 80 kg. Pagal pareiškėjų skaičiavimus, trūkumas gali būti daug didesnis. Jau nustatyta, kad trūksta medžiagų, kurių vertė ne mažiau kaip 270 tūkst. eurų“, – pareiškimo motyvus aiškino A. Staknio atstovas advokatas Tomas Meidus.

Aiški vagystė. Dabar suprantama, kodėl trejus metus neleido susipažinti su byla ir visais susijusiais dokumentais, matyti ir įvertinti kratų metu paimtų medžiagų.

Neatitikimai dokumentuose

Aplinkybės, paskatinusios kreiptis dėl dingusio tauriųjų metalų laužo, paaiškėjo, kai ikiteisminis tyrimas dėl galimai šešėlinės prekybos metalo laužu buvo perkeltas iš Kauno į Panevėžį. Ši rokiruotė įvyko po A. Staknio kreipimosi į generalinę prokurorę ir paaiškinimų, kad per trejus metus nebuvo sudaryta galimybė net susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Vadovavimą ikiteisminiam tyrimui perėmus Panevėžio apygardos prokurorui Aidui Amparavičiui ir atsiradus galimybei susipažinti su ikiteisminio tyrimo turiniu, paaiškėjo, kad kratų metu konfiskuoto turto galai nesueina.

„Kauno apygardos prokuratūros pradėtame ikiteisminiame tyrime FNTT Kauno valdybos pareigūnai, kaip vėliau paaiškėjo, su kitais nenustatytais asmenimis pareiškėjų sandėlyje, kuriame buvo saugomos didelės koncentracijos tauriųjų metalų turinčios medžiagos, padarė kratą, kurios metu „atsirinko“ reikiamas ir jas paėmė“, – pasakojo T. Meidus.

Įtaria: advokatas T. Meidus svarsto, kad gal bus siekiama per kratas paimtą turtą pripažinti bešeimininkiu ir taip užglaistyti vagystę. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Skaičiuota, kad kratų metu sandėlyje buvo netoli 3 t metalų, kurių vertė daugiau kaip 2 mln. eurų, nes 1 kg gali kainuoti net iki keliasdešimt tūkstančių eurų. Kalbama apie platinos, paladžio, aukso kontaktus ir lydinius.

Pasak advokato, su Panevėžio prokuroro A. Amparavičiaus leidimu buvo gauti su krata susiję dokumentai: teismo nutartis, kratos protokolas su priedais, apžiūros protokolas. Iš kratos protokolo paaiškėjo, kad per ją paimtos medžiagos buvo sudėtos į maišus, dėžes, jie užplombuoti ir pasverti. Tačiau paimti maišai ir juose buvusios medžiagos atskirai neaprašyti dėl didelio maišų skaičiaus. Iš viso kratos protokole yra nurodyti 159 maišai.

Protokole nurodyta, kad atliekant kratą buvo naudotos techninės priemonės – filmuota mobiliojo ryšio telefonu „Huawei“. Tačiau iš prokuroro A. Amparavičiaus, anot advokato, paaiškėjo, kad iš tiesų filmuota nebuvo arba tai į bylą nepateko. Nuotraukose užfiksuotos medžiagos taip pat nebuvo aprašytos, vėliau paaiškėjo, kad net ir nuotraukose užfiksuotų metalų nebėra.

„Visos paimtos medžiagos buvo perpiltos į maišus ir išvežtos iš kratos vietos. Be to, atliekant kratą nedalyvavo nei pareiškėjai, nei jų atstovai, nei kviestiniai”, – stebėjosi T. Meidus.

Įtarimai pasivirtino

Remdamasis dabar pateiktais dokumentais, advokatas T. Meidus svarsto, kad jau beveik aišku, kodėl trejus metus nebuvo leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Muitinės laboratorijos išvados tik patvirtino metalų pasisavinimo požymius. Pastebėta, kad specialistų tyrimui buvo pateiktos ne tos medžiagos arba tik dalis jų, kurios iš tiesų buvo paimtos per kratą iš A. Staknio ir bendrovės „Metvadis“ sandėlio prieš trejus metus. Paaiškėjo ir tai, kad dalis medžiagų apskritai nebuvo tirta.

Piniginė per kratas paimtų medžiagų išraiška taip pat šokiravo: nustatyta bendra paimtų prekių vertė esą nesiekia 523 tūkst. eurų. „Šios išvados taip pat patvirtino nuogąstavimus, kad specialistų tyrimui buvo pateiktos ne tos medžiagos“, – aplinkybes, paskatinusias kreiptis dėl vagystės, įvardijo T. Meidus.

Juolab kad pačių pareigūnų prieš trejus metus minėta suma buvo žymiai didesnė. Bendrovė „Metvaldis“ nurodo, kad jai priklausančių prekių vertė buvo ne mažesnė nei 1,7 mln. eurų, o A. Stakniui priklausančių prekių bendra vertė – ne mažesnė nei 385 tūkst. eurų.

Visos anksčiau minėtos detalės A.Staknį kartu su advokatu skatino nenuilstamai prašyti leisti ne tik susipažinti su dokumentais, bert ir realiai pamatyti ir įvertinti per kratą iš sandėlio paimtas medžiagas.

Galiausiai dokumentuose pastebėti pasisavinimo požymiai pasitvirtino. A. Staknys ir bendrovė „Metvaldis“ faktinėms aplinkybėms konstatuoti ne tik pasitelkė antstolį, bet ir naudojo specialiąsias priemones – tauriųjų metalų analizatorius medžiagų sudėčiai ir kiekiui nustatyti.

Per kratas pareigūnų nuotraukose užfiksuota paladžio viela, paladžio ir aukso turintys kontaktai, aukso lydiniai. Šių medžiagų, kaip tvirtina advokatas, nebėra. Taip pat apžiūros metu pastebėta, kad dalis kratos metu išimtų tauriųjų metų turinčių elektronikos detalių yra pakeista menkaverčiu volframo, cirkonio laužu ir neaiškios kilmės uolienomis ar nuosėdomis.

„Akivaizdu, kad siekta išlaikyti nepakitusį bent jau kratos metu išimtų medžiagų bendrą svorį. Po apžiūros tapo aišku, kad esantis faktiškai tiek bendras maišų skaičius, tiek bendras jų svoris žymiai skiriasi nuo išimto kratos metu. Plombos nuo maišų nubyrėjusios, skirtingų spalvų, kai kurios dėžės visai be plombų, kai kurie maišai praplyšę“, – stebėjosi T. Meidus.

Savų neišduoda?

Įprastai ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, per kratas paimti įkalčiai ir t. t., surašius kaltinamąjį aktą, perduodami teismui. Išnagrinėjęs bylą, teismas sprendžia, ką daryti su paimtais įkalčiais. Šiuo atveju patys pareigūnai pasiskelbė paėmę apie kone 2,5 mln. eurų vertės tauriųjų metalų laužo, kurio, aiškėja, neliko.

„Įsitikinus, kad trūksta per kratas paimtų medžiagų, kreipiamės, kad būtų pradėtas ikiteisminio tyrimas ir nustatyti šie pažeidimai“, – aiškina advokatas T. Meidus. Toks prašymas buvo nusiųstas Generalinei prokuratūrai. Ši perdavė prašymą Panevėžio apygardos prokuratūrai, o prašymą nagrinėti pavesta prokurorui A. Amparavičiui. Tam pačiam, kuris vadovauja ikiteisminiam tyrimui dėl šešėlinės prekybos tauriaisiais metalais.

Advokatas T. Meidus neslepia, kad situacija mažų mažiausiai keistoka, kai prašymas pradėti atskirą ikiteisminį tyrimą perduodamas prokurorui, kurio vadovaujamame tyrime pareiškėjas A.Staknys turi įtariamojo statusą.

Turtas: A. Staknys ne tik pasitelkė, bet ir naudojo specialiąsias priemones, kad nustatytų, jog pareigūnai pradangino kilogramus tauriųjų metalų. (Asmeninio archyvo nuotr.)

„Pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Panevėžio apygardos prokuratūros vadovybės sprendimu buvo perduotas nagrinėti Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorui A. Amparavičiui“, – paklausta, kodėl naujojo tyrimo medžiaga perduota tam pačiam prokurorui, atsakė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rita Stundžienė.

Prokuroras, įvertinęs pareiškime pateiktą informaciją, priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir pareiškimą pridėjo prie prieš trejus metus pradėto ikiteisminio tyrimo.

„Neatlikdamas jokių pareiškimo aplinkybių tyrimo veiksmų prokuroras pareiškimą įvardijo kaip „įtariamųjų gynybinę poziciją“, – stebėjosi advokatas.

Tačiau bendrovė „Metvaldis“ ir jos vadovas tyrime dėl galimai šešėlinės prekybos tauriųjų metalų laužu įtariamųjų statuso neturi. Advokatas svarsto, kad toks prokuroro sprendimas pakeitė ir jų statusą – užuot tapę nukentėjusiais, tapo įtariamaisiais.

Prokuroro sprendimas buvo apskųstas Panevėžio apylinkės teismui. „Ikiteisminio tyrimo teisėjas, rekordiniu greičiu išnagrinėjęs skundus, neišsakė nuomonės dėl jokių skunduose nurodytų motyvų, nerengė prašyto žodinio nagrinėjimo, o tik konstatavo, kad ikiteisminiame tyrime yra medžiagų trūkumas  – apie 80 kg, tačiau šis trūkumas yra paaiškinamas medžiagų tyrimais, kurių metu netgi buvo sunaudota apie 13 kg medžiagos. Teismas konstatavo, kad, nesant konkrečių duomenų apie medžiagų kiekio netikslumus, nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to. Teismas tokią išvadą padarė net neatsižvelgdamas į pareiškime ir skunduose akcentuotą aplinkybę, kad net ir kilogramas šios medžiagos gali kainuoti keliasdešimt tūkstančių eurų. Taigi kelių šimtų tūkstančių eurų vertės tauriųjų metalų trūkumas buvo įteisintas kaip „natūrali ir neišvengiama tyrimo pasekmė“ – stebėjosi advokatas T. Meidus.

„Kauno diena“ paprašė Panevėžio teismo pakomentuoti sprendimo atmesti skundą ir palikti galioti prokuroro sprendimą motyvus. „Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas nagrinėja ikiteisminio tyrimo bylas, kurių medžiagos teismas viešinti negali“, – teatsakė Panevėžio apylinkės teismo pirmininko padėjėja Irma Gritėnienė.

„Šiuo metu, nesant akivaizdžių duomenų apie kokios nors nusikalstamos veikos padarymą, pradėti atskirą ikiteisminį tyrimą dėl skunduose nurodytų aplinkybių nėra pagrindo“, – tokį teismo atsakymą gavo pareiškėjai.

Advokatas T. Meidus neabejoja, kad niekas jokių duomenų dėl galimai dingusių tauriųjų metalų nerinko, aplinkybių nesiaiškino ir netyrė: „Aiški vagystė. Dabar suprantama, kodėl trejus metus neleido susipažinti su byla ir visais susijusiais dokumentais, matyti ir įvertinti kratų metu paimtų medžiagų.“

Negauna duomenų

Pagrindinis šios istorijos veikėjas bendrovės „Linoko“ vadovas Alvydas Staknys ikiteisminio tyrimo pradžios metu gyveno Trakuose. Po skandalingų įtarimų ir kaltinimų didžiausio kyšio siūlymu vyras pasirinko gyventi Latvijoje.

„Po visų šių įvykių svarstau ir verslą perkelti į Latviją“, – atviravo A.Staknys ir sutiko pasidalyti abejonių keliančiu ikiteisminiu tyrimu dėl jo verslo.

Artimiausiu metu Generalinę prokuratūrą turėtų pasiekti skundas dėl įtariamajam ir jo gynėjui kylančių abejonių dėl pareigūnų priimamų sprendimų ikiteisminiame tyrime dėl galimai neteisėtos prekybos tauriaisiais metalais, įtariamojo procesinių teisių suvaržymo ir prokuroro galimai neteisėto neveikimo.

Žinią apie įtarimus neteisėta veikla A.Stakniui pranešė į jo namus Trakuose kratos daryti atvykę pareigūnai. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) po jos išplatino pranešimą, kad per kratą rasta ir paimta 1,03 mln. eurų grynųjų pinigų, o sandėliavimo patalpose rasta ir paimta apie 3 t elektronikos prietaisų dalių ir automobilių katalizatorių laužo, kuriame galimai yra tauriųjų metalų. Kratų metu paimta kitų tyrimui reikšmingų daiktų: telefonų, kompiuterių, planšečių ir dokumentų.

A.Staknys buvo sulaikytas ir suimtas praleido mėnesį. Ikiteisminis tyrimas vyksta jau bemaž trejus metus. A.Staknys ir jo gynėjas Tomas Meidus tvirtina, kad per visą šį laiką jiems nesudaryta galimybė susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, nors to ne kartą prašė Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Mariaus Venskūno.

„Neturiu jokios patirties ir neįsivaizduoju, kaip turi būti. Man, kaip žmogui, kaip piliečiui, atrodo panašu į tai, ką skaitėme istorijos vadovėliuose apie 1937 m. Bet manęs niekas nemuša, netardo nuo ryto iki vakaro. ir tai jau geriau“, – pažinties su teisėsauga įspūdžiais dalijosi A.Staknys.

Motyvai neįtikina?

Ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras turi teisę leisti arba neleisti susipažinti su byla. Neleidžiant dažniausiai motyvuojama tuo, kad tai gali pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei.

„Šiuo atveju prokuroras į paklausimus atsako, kad pateiktos kokios nors užklausos užsienio valstybėms. Po kažkiek laiko jau aiškina, kad užklausos iš užsienio valstybių gautos, bet neišverstos. Lyg ir normalu, bet nelogiška, kad dokumentai būtų verčiami metus. Iš dokumentų matome, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas daugiau nei trejus metus. Mes neturime galimybės susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nors tai numato įstatymas“, – stebėjosi advokatas T.Meidus.

Advokatas T.Meidus pasibaisėjo pareigūnų veiksmais. (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.)

Dienraščio kalbintas ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras M.Venskūnas teigė, kad kiekvieną kartą, gavę prašymą susipažinti su byla, sprendžia atskirai, esą nėra nuostatos neleisti to niekada.

„Yra gautas prašymas ir svarstysime. Iki tol nebuvo galima. Įstatymas numato galimybę prokurorui spręsti, kad nepakenktų ikiteisminiam tyrimui. Parodymai skirtingi, o mums reikia surasti tiesą. Susipažinti su medžiaga trukdo ir tai, kad nemažai teisinės pagalbos prašymų išsiųsta į įvairias valstybes ir laukiame atsakymų. Taip pat atliekamas vienos įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimas, kuris dar nebaigtas. Tikimės, kad netrukus sukris visi atsakymai ir galėsime spręsti klausimą dėl susipažinimo“, – aiškino prokuroras.

Anot jo, iš užsienio gauti teisinės pagalbos prašymai ne tik verčiami. Esą neretai tenka dar kartą kreiptis patikslinimo ar kyla papildomų klausimų. Todėl susirašinėjimas dėl teisinės pagalbos užtrunka.

FNTT skelbė, kad tyrimas buvo pradėtas, kai iš Vokietijos teisėsaugos institucijų gauta informacijos, kad Lietuvos piliečiai, įtariama, dalyvauja nusikalstamoje schemoje. Pagal ją, prisidengiant prekyba tauriaisiais metalais ir juvelyriniais dirbiniais galimai buvo legalizuojami nusikalstamu būdu gauti grynieji pinigai.

Pametė dokumentus

Tyrimas dėl prekybos tauriaisiais metalais susijęs su bandymu papirkti pareigūnus byla, kurioje sprendimus paskelbė jau du teismai, tačiau jie neįsiteisėjo, nes Aukščiausiasis Teismas priėmė nagrinėti įtariamojo A.Staknio skundą. Tačiau apie galimo papirkimo niuansus – šiek tiek vėliau.

Įdomu tai, kad, aiškinantis mėginimo papirkti pareigūnus aplinkybes teisme, sužinota, jog dalis per kratas paimtų dokumentų pamesta. „Turime FNTT išvadą, kad dokumentai pamesti. Taip, pametė“, – pareigūnų aplaidumą patvirtino advokatas T.Meidus.

Vidinį patikrinimą atliko pati FNTT. Vis dėlto advokatas neabejoja, kad tai įvyko tik ėmus primygtinai prašyti kai kurių dokumentų kopijų. „Mes nežinojome, kad toks tarnybinis patikrinimas yra atliekamas. Kai sužinojome, paprašėme leisti susipažinti su patikrinimo išvada, bet neleido. Tik Apeliaciniam teismui leidus susipažinome su patikrinimo išvada ir paaiškėjo, kad dalis dokumentų yra pamesta“, – aiškino advokatas.

Prokuroras patvirtino, kad tyrimo metu paaiškėjo, jog trūksta kelių kratų metu paimtų dokumentų. „Kol kas dar negaliu pasakyti ir kiek reikšmingi buvo prarasti dokumentai. Į visus klausimus prokuratūra atsakys tik gavusi visus atsakymus. Jų veikla buvo plati. Daug įmonių, žmonių. Todėl ir tų dokumentų reikšmingumas paaiškės, kai gausime visus reikalingus dokumentus pagal užklausas“, – bandė aiškinti prokuroras M.Venskūnas.

Prokuroras M.Venskūnas teigė, kad kiekvieną kartą, gavę prašymą susipažinti su byla, sprendžia atskirai, esą nėra nuostatos neleisti to niekada. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Po patikrinimo atsakingiems FNTT pareigūnams buvo skirtos nuobaudos. Tačiau situacija beveik nepasikeitė. Esą, paprašytas konkrečių dokumentų, prokuroras tiesiog atsakė, kad tokių nėra.

„Buvo paimti ir įmonės buhalteriniai dokumentai. Jie buvo aprašyti, tačiau iš tų aprašytųjų pusės taip pat nėra. Tai gerokai apsunkino metinio balanso pridavimą. Mes atkūrėme tuos dokumentus. Naudos iš to pareigūnams lyg ir nėra, tik toks būdas pakankinti – pabėgiok, surink viską, ko reikia, iš naujo“, – kilusiais rūpesčiais dalijosi A.Staknys.

Vyras tvirtina prašęs leidimo kratos metu pasikviesti juristą, bet pareigūnai pasiūlė atsidaryti langą ir švilptelėti. „Man pasakė, kad kratų metu uždrausta turėti advokatą ar kažkokį atstovą. Net kelis kartus buvo pasakytas žodis „uždrausta“, ne leidžiama ar neleidžiama, o uždrausta. Paskui paaiškėjo, kad melavo“, – tęsė A.Staknys.

Pasiūlymas išsipirkti

A.Staknys ir jo advokatas praktiškai nebejoja, kad tokia netvarka atliekant tyrimą kilo, nes kratos metu nė nesistengta kruopščiai aprašyti, kokius dokumentus pareigūnai paima. Anot verslininko, iš jo namų buvo išvežti du maišai dokumentų, kuriuos tiesiog ėmė ir kišo į juos, išsamiai neaprašydami, ką ima.

„Turėtų surašyti pagal visą procesą. Pagal procedūrą visi paimami dokumentai turėtų būti detaliai aprašyti, o čia to nepadaryta. Tiesiog surinkta, sukrauta ir išvežta“, – tęsė advokatas T.Meidus.

Jis neneigė, kad yra kratos protokolai, kuriuose užrašyta, pavyzdžiui, „paimami dokumentai“, bet kokie – esą nenurodoma. Kiek vėliau, kai A.Staknys dar buvo sulaikytas, krata atlikta sandėlyje, iš kurio buvo paimti metalai. Šie daiktai vis dar areštuoti, o jų apžiūrėti, kaip ir susipažinti su bylos medžiaga, neleidžiama.

„Mes norime įsitikinti, kad tas jų vadinamasis metalo laužas tikrai yra. Ketindami kreiptis į Generalinę prokuratūrą norėjome įsitikinti, nes buvo pasiūlymų išsipirkti tą metalą. Kai prasidėjo tokios kalbos, kad galima išsipirkti, tai ne be pagrindo kilo minčių, kad jei neišsipirkai, gal kažkam kitam parduos“, – kilusias abejones toliau dėstė advokatas.

Galimas pasiūlymas išsipirkti per kratas paimtą metalą ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiam prokurorui nebuvo staigmena.

„Jie rašė tokius dalykus skunde. Bet tai labiau panašu į gandų lygį. Žinotume kažką konkrečiau, būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes čia jau korupcinis klausimas. Bet jie tik mintį išsakė, o daugiau duomenų nepateikė. Tokių kaltinimų sulaukiame dažnai, todėl labai to nesureikšminu. Čia mūsų darbo kasdienybė“, – situaciją aiškino prokuroras M.Venskūnas.

Areštuoto metalo vertė yra arti 4 mln. eurų. Įtariamajam ir advokatui užkliuvo dar vienas dalykas. Kratą atlikę pareigūnai esą dirbo nesavarankiškai, juos nuolat kažkas konsultavo, be to, jie paėmė toli gražu ne visą sandėlyje buvusį metalą.

„Jie fotografavo medžiagas, kažkam siuntė nuotraukas ir juos konsultavo, ką imti ir ko neimti. Turbūt nustebsite, bet viską, kas brangu, paėmė, o kas menkos vertės – paliko. Tai mano sandėlis, bet mane izoliuoja nuo to įvykio“, – pasakojo A.Staknys.

„Kažkada vis tiek reikės parodyti, ką paėmei. Bet gal bus, kaip su dokumentais, – parodys maišus ir sakys, kad paėmėme šitą, nors tai bus ne tai. Čia prasidėjo kažkoks sukčiavimas. Neturime dokumentų – bet paėmėme. Link to mes einame, ir tai yra labai baisu“, – ginamąjį papildė advokatas.

Siūlėsi į talką

Buvo skelbiama, kad įtariamųjų naudojamose sandėliavimo patalpose rasta ir paimta apie 3 t elektronikos prietaisų dalių ir automobilių katalizatorių laužo, kuriame galimai yra tauriųjų metalų.

„Mes jau sprendėme paimtų metalų apžiūros klausimą. Ateis ir šitam laikas. Jie nepateikė reikalingų dokumentų. Pagal pateiktus dokumentus, pagal surinktus parodymus, mes negalime tiksliai priskirti, kam priklauso tie metalai. Kas iš to, kad vienas durs pirštu ir pasakys, kad čia mano, bet dokumentų tai nėra arba jie labai abstraktūs. Tie metalai neturi kažkokių identifikacinių požymių. Tokios apskaitos, kokia turėtų būti, nėra“, – aiškino prokuroras M.Venskūnas.

Tačiau advokatas tvirtina, kad yra šių metalų ir įvežimo, ir įsigijimo dokumentai. „Tai legalu ir teisėta. Viskas pagrįsta dokumentais“, – neabejojo advokatas T.Meidus.

A.Staknys tvirtino, kad, atsisakydami leisti apžiūrėti paimtą metalą, pareigūnai aiškina atliekantys kažkokius tyrimus. Jis neabejoja, kad nespecialistams sunku įvertinti, kas buvo paimta.

„Turiu įrangą, kuri spektro būdu nustato elementų cheminę sudėtį. Siūliau įrangą, siūliau ir padėti, bet manęs neprileidžia prie tos medžiagos. Kažkoks tarpininkas man bandė tą medžiagą pasiūlyti nupirkti. Tai aš turiu įtarimų ir bijau, kad dalis tos medžiagos gali būti dingusi. Tuo labiau kad mes turime įrodymų, jog net aprašyti dokumentai dingo“, – priminė A.Staknys.

Prisiminė vėliau

Grįžkime prie kratos A.Staknio namuose, nes būtent čia esą gimė didžiausio kada nors pasiūlyto kyšio pareigūnams epizodas, už kurį A.Staknys jau patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Kratų metu protokolą rašantis pareigūnas turi išsamiai viską aprašyti, kas vyksta. Viena pareigūnė aprašo, kokie buvo šunys, bet apie tai, kad jai esą siūlomas kyšis, nė vieno žodžio neparašo.

„Kai sėdėdamas kalėjime sužinojau, kad aš esą siūliau kyšį, tai nudžiugau, nes supratau, kad dabar jie sutrikę ir veikia desperatiškai, – ne įrodymai, ne kaltinimai, o šaudymas į bet ką“, – pasakojo A.Staknys.

Advokatas patvirtino, kad epizodas dėl kyšio atsirado ne iš karto, o tik po kurio laiko. „Realiai tai buvo išsigalvota, nes nebuvo tokio pasiūlymo, bet dėl suėmimo pratęsimo jiems reikėjo pagrindo, tai ir sugalvojo. Kratų metu protokolą rašantis pareigūnas turi išsamiai viską aprašyti, kas vyksta. Viena pareigūnė aprašo, kokie buvo šunys, bet apie tai, kad jai esą siūlomas kyšis, nė vieno žodžio neparašo“, – akcentavo advokatas.

Anot T.Meidaus, lygiai taip pat apie siūlytą kyšį protokoluose nieko nerašo ir kitas pareigūnas, kuriam A.Staknys esą siūlė nerasti milijono, o geriau pasidalyti. „Viską įrašė, tik kad kyšis siūlomas, neįrašė. Kodėl? „Ai, buvau pavargęs, nevalgęs, – tokius pareigūno žodžius citavo T.Meidus. – Aš kalbu tai, kas yra dokumentuose, kas buvo apklausose teisme. Mes turime teismo protokolus ir tokius pareigūnų aiškinimus. Viską, ką šneku, patvirtinta dokumentais.“

Galimo pareigūnų papirkimo bylą nagrinėjo jau du teismai. 2020 m. pradžioje A.Stakniui buvo skirta 50 tūkst. eurų bauda. Tačiau jis užginčijo teisme priimtą baudžiamąjį įsakymą ir nurodė, kad nesutinka ne tik su jam skirta bausme, bet ir kalte.

Tų pačių metų rudenį Vilniaus apygardos teismas ne tik sumažino bausmę, bet ir siūlyto kyšio dydį. Prokurorai A.Staknį kaltino siūlius FNTT pareigūnams paimti itin didelės vertės kyšį, tačiau, įvertinęs ne tik ikiteisminio tyrimo, bet ir teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, teismas konstatavo, kad tokie kaltinimai nepasitvirtino.

A.Staknys buvo nuteistas dėl papirkimo, kai pareigūnams pasiūlė paimti ne mažesnį nei 100 eurų kyšį, nes tokiomis kupiūromis jo namuose buvo laikomi pinigai. „Juokinga situacija, juk buvo pilna visokių pinigų – dolerių, rublių, milijonas eurų, o pasiūlė 100. Teisme ir kalbėjome, kad jei jau taip norima tikėti tais pareigūnais, daugiausia, ką galima padaryti, tai pritempti iki baudžiamojo nusižengimo. Bet teismas susigalvojo tą 100 eurų“, – dėstė advokatas.

Iš pradžių teigta, kad FNTT Kauno pareigūnams pasiūlytas rekordinis 1 mln. eurų kyšis, kol galiausiai antrosios instancijos teisme jis sumažėjo iki 100 eurų, tačiau ir dėl to dar kyla pagrįstų abejonių. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Teismų praktikoje yra nustatyta, jei buvo kyšio pasiūlymas, bet nenustatyta suma, tai traktuojama kaip baudžiamasis nusižengimas. Skundą dėl nuosprendžio apie kyšį priėmė nagrinėti Aukščiausiasis Teismas.

Padidino apyvartą

Dar viena detalė apie pinigus. Kauno apylinkės teismas pripažino, kad pareigūnų per kratą paimti ir areštuoti 1,03 mln. eurų buvo laikomi be teisinio pagrindo.

Advokatas tvirtino, kad kratos protokoluose užfiksuota, jog A.Staknys pareigūnams sako palikti tą milijoną, ir tikina turintis pinigų kilmę pateisinančius dokumentus.

„Tie dokumentai, pateisinantys pinigų kilmę, buvo beveik iš karto pateikti pareigūnams. Buvo apklaustas ir A.Staknio verslo partneris, pateiktos pinigų skolinimo sutartys. Tų pinigų kilmė yra visiškai aiški. Gavo dokumentus, apklausė skolinusį asmenį, ir viskas nutilo“, – stebėjosi T.Meidus.

Advokatui pareigūnai minėjo, esą pinigus pripažino daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti, tad galima spėti, kad gal dėl to virš metų be pagrindo milijoną eurų laikė areštuotus.

„Jie traktuoja, kad nebuvo teisinio pagrindo. Buvo. Pradžioje buvo vienoks, paskui buvo pakeistas į kitokį. Mano manymu, teisinis pagrindas buvo ir yra iki šiol. Vienas teismas išsakė nuomonę, kad trūko, o kitas teismas paliko kitus sprendimus. Jie skundė, teismai nagrinėjo, ir mes laikomės teismų nurodymo, todėl teisinis pagrindas buvo pakeistas ir pinigai yra areštuoti“, – prokuroras tikisi šiais metais baigti tyrimą.

Mes neturime galimybės susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nors tai numato įstatymas.

Nepaisant pareikštų įtarimų, A.Stakniui neuždrausta verstis ta pačia veikla. Jis tikina, kad ir toliau verčiasi pirkdamas ir parduodamas metalą. „Aš neprekiauju kažkokiomis vielomis, o dirbu su pasaulinio lygio perdirbėjais – „Toyota“, „Metalor“, su partneriais Japonijoje, Korėjoje. Metalas perdirbamas gamyklose, o parduodamas biržose. Aš neįsivaizduoju, dėl ko užkliuvo mano verslas. Darau tai, ką iki tol dariau. Sukaupiau valią ir padidinau apyvartą maždaug du kartus“, – dėstė A.Staknys.

Jis piktinosi, kad labiausiai trukdo tai, jog dėl šio tyrimo kenčia ne tik jis pats, bet ir šeima bei su juo susiję asmenys. Bankas, kurio kliente žmona buvo penkiolika metų, uždarė sąskaitą. Jam pačiam sąskaitas uždarė aštuoni bankai. Anot verslininko, tokius sprendimus bankai priima susipažinę su prokurorų ir FNTT jiems nusiųstais paaiškinimais apie A.Staknį.