Plačiau apie tai papasakojo Lietuvos policijos profesinės sąjungos vadovė Roma Katinienė.

– Prie ko čia STT? Ar tai reiškia, kad prokurorai tiesiog nepasitiki policijos tyrėjais?

– Sunku pasakyti. Geriausiai atsakyti galėtų pati Generalinė prokuratūra. Man tai šiek tiek kelia abejonių. Mes esame su jumis diskutavę prieš kurį laiką, paskiriant STT vadovu buvusį policijos generalinį komisarą. Diskutavome, ar tikrai galime tikėtis teisėsaugos objektyvumo, kai visose svarbiose teisėsaugos institucijose vadovauja su policija susiję asmenys. Greičiausiai Generalinė prokuratūra siekia, kad tyrimas būtų atliktas objektyviai. Man asmeniškai nekelia abejonių šaunamo ginklo panaudojimas. Reikia ir visuomenei parodyti, kad nekiltų abejonių, kad policininkai dangsto savus. Yra toks pasakymas, kad varnas varnui nekerta akies. Ko gero, taip pat siekiama išsiaiškinti viešojoje erdvėje pasirodžiusias abejones dėl tinkamo policijos pareigūnų pareigų atlikimo. Žmonėms kyla daug abejonių, ar buvo tinkamai sureaguota.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar tai kaip nors komplikuoja ginklą panaudojusio pareigūno situaciją?

– Ne paslaptis, kad sistema nėra labai tobulai veikianti. Ne paslaptis, kad policijos pareigūnai labai retai ir labai išskirtiniais atvejais panaudoja ginklą. Sistema nėra labai dėkinga. Šaunamo ginklo panaudojimas ir po to teisės aktų pritaikymas bei vertinimas turi rizikų. Kiek teisininkų, tiek nuomonių. Gali pasižiūrėti vienaip į situaciją – ar buvo laikomasi visų būtinųjų priemonių, įspėjimų. Kitas dalykas bus prokuratūra ir teismai – koks bus jų vertinimas. Menkiausia klaida ir neatitikimas šioje situacijoje gali turėti pasekmes. Pradėtas ikiteisminis tyrimas jau šiandien kelia labai daug įtampų policijos pareigūnams. Policijos bendruomenėje yra abejonių, kodėl tyrimas pradėtas dėl nužudymo ir piktnaudžiavimo tarnyba. Juk patikrinti įvykio aplinkybes, ar ginklas buvo panaudotas tinkamai, galima nebūtinai pradedant pagal pačius sunkiausius Baudžiamojo kodekso straipsnius. Natūralu, kad policijos pareigūnas tinkamai atlikęs savo pareigą, dar turi praeiti psichologinę mėsmalę, kai jam pradėtas ikiteisminis tyrimas, kai bus patrauktas įtariamuoju. Menkiausias neatitikimas, žodžių žaismas gali lemti tai, kad ta byla bus perduota nagrinėti teismui.

– Panaudoti šaunamąjį ginklą yra kraštutinė priemonė. Jei būtų išsiaiškinta, kad pareigūnas netinkamai kažkaip panaudojo tą ginklą, kiti policijos pareigūnai iš viso nebenorės liestis prie ginklo, net ir ypatingai pavojingose situacijose.

– Ši tendencija pastebima jau ir dabar. Kaip ir minėjau, pareigūnai turi praeiti viską, kas numatyta teisės aktuose ir net daugiau, kad atsakytume visuomenei į klausimus. Šiandien tai yra tokia dvejopa problema. Tai yra visuomenės vertinimas. Kai nesulaukiame policijos pareigūnų arba matome juos mindžiojančius vietoje ir bijančius imtis kažkokių net įstatyme užtikrintų priemonių, matome, kad pareigūnai bijo prisiimti atsakomybę, trūksta drąsos.

Tačiau, jei specialios priemonės panaudojamos, turime labai didelį kitos visuomenės dalies vertinimą, kad buvo galima tvarkytis kitaip. Pareigūnai patiria labai didelį stresą iš visų pusių. Jų ginklo panaudojimas jau yra stresas, o dar visuomenės vertinimas ir baudžiamasis persekiojimas yra tik papildoma įtampa. Net, jei teisės aktuose leidžiama panaudoti šaunamąjį ginklą, pareigūnai dabar vengia jį panaudoti. Kaip ir minėjau, dirbantis už tūkstantį eurų gali tapti įtariamuoju ir neturėti lėšų pasisamdyti advokatą.

– Panašu, kad moters nušovimu pasibaigęs įvykis vis labiau atskleidžia ir kitą tiesą, kad pareigūnai tiesiog nespėja reaguoti. Kaip yra iš tikrųjų dėl policijos pareigūnų reagavimo greičio? Ar tikrai jie spėja visur nuvykti?

Pareigūnai patiria labai didelį stresą iš visų pusių. Jų ginklo panaudojimas jau yra stresas, o dar visuomenės vertinimas ir baudžiamasis persekiojimas yra tik papildoma įtampa.

– Faktas, kad nespėja. Šiuo metu diskutuojama apie tai labai daug viešojoje erdvėje. Profesinė sąjunga apie tai labai aiškiai įspėjo ir policijos vadovybę, kai buvo startuojama su paskutine reagavimo padalinių reforma. Perspėjome, kad tokie atvejai dažnės. Patys policijos pareigūnai labai aiškiai įvardija šią problemą, ypač Vilniuje. Pareigūnų trūkumas sostinėje pats ženkliausias, imant visas kitas apskritis Lietuvoje. Patys pareigūnai tiek viešai, tiek privačiai sako, kad policijos pajėgumų trūksta.

– Kas mūsų laukia, jei taip bus ir toliau?

– Jei realiai nesikeis policijos vadovybės požiūris į pačius pareigūnus, jei ir valdžios požiūris išliks į policijos tarnybos finansavimą, tai mes matysime drastiškai mažėjantį statutinių pareigūnų skaičių. Susidursime dar ne su tokiomis situacijomis. Negalima daryti reformų neatsakingai. Turi vykti diskusija ir dialogas.

„Policijos vadovybė visokeriopai palaiko pareigūnus, kurie vakar, gindami save ir medikus, panaudojo šaunamąjį ginklą ir nukovė agresyvią, peiliu juos puolusią moterį“, – teigiama Lietuvos policijos feisbuko paskyroje išplatintame pranešime.

Kaip rašoma, pareigūnams teikiama psichologinė pagalba, jiems bus suteikta visa reikiama teisinė pagalba, su jais artimiausiu metu planuoja susitikti ir policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.

„Dėl šio įvykio atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurio metu paaiškės visa informacija. Kai tik bus kažkokių naujienų, suderinus su tyrimą organizuojančiu prokuroru, aktuali informacija visuomenei bus pateikta“, – žada policijos atstovai.

Nesutramdė net įspėjamieji šūviai

Kaip skelbė policija, į Vilniaus rajoną, Baraškų kaimą gruodžio 12-ąją po vidurdienio medikai ir pareigūnai vyko gavę iškvietimą, jog moteriai sutriko sveikata.

Policijos duomenimis, apie 50-ies metų moteris buvo agresyvi, kastuvu apdaužė medikų automobilį bei peiliu puolė medikus ir policininkus.

Per incidentą moteris sužeidė mediką, peiliu – pareigūną.

Pareigūnai keliskart panaudojo elektrošoko prietaisą „Taser“, ašarines dujas, teleskopinę lazdą, tačiau tai nesustabdė moters.

Visos pastangos sutramdyti agresyvią pilietę buvo bevaisės, todėl pareigūnai keliskart į ją šovė. Pasak sostinės policijos, iš viso iššauti penki šūviai.

Pareigūnas pirmiausia šovė į kojas, moteris nukrito, tačiau staigiai vėl atsistojo ir toliau bėgo su peiliu į pareigūną. Galiausiai buvo šauta jai į rankas, pasirodo, į tai moteris taip pat nereagavo. Teigiama, kad pareigūnas dar kartą nusitaikė į agresyvios pilietės ranką, tačiau pataikė į pilvą. Paskutinis šūvis ir buvo lemiamas.

Kai tik bus kažkokių naujienų, suderinus su tyrimą organizuojančiu prokuroru, aktuali informacija visuomenei bus pateikta.

Sunkiai sirgo

Portalui delfi.lt pavyko išsiaiškinti, kad antradienį dėl minimo įvykio buvo gauti net septyni pranešimai. Pirmasis pranešėjas tarnyboms paaiškino, kad jo mama serga sunkiai psichikos liga, jai šiuo metu paūmėjimas ir ji yra labai agresyvi. Anot pranešėjo, jam apie mamos būklę pranešė iš jos darbovietės. Pats vyras buvo darbe, prašė, kad vyktų ne tik medikai, bet ir policijos pareigūnai.

Kaip skelbia delfi.lt, nušauta moteris ne vienerius metus sirgo labai sunkia psichikos liga, dėl jos vartojo stiprius vaistus. Teigiama, jog ji ne kartą buvo vežama į psichiatrinę ligoninę. Pas ją medikai ir pareigūnai buvo vykę ir 2021, 2022 m., kai gaudavo sūnaus pranešimą, kad motinai reikia pagalbos.

Policijos atstovas: pareigūnai buvo priversti panaudoti ginklą

Medikus ir pareigūnus puolusią moterį nušovę policininkai, pirminiais duomenimis, buvo priversti panaudoti ginklą, nes kilus grėsmei kitos priemonės nepasiteisino, sako Policijos atstovas Ramūnas Matonis.

R. Matonis pabrėžė, kad pagal Policijos įstatymą, ginklo panaudojimas yra kraštutinė priemonė ir gali būti naudojamas tik kai kyla reali grėsmė pareigūno, aplinkinių sveikatai ar gyvybei, o kitos priemonės nepadeda.

„Iš pirminių duomenų tą ir matome, kad buvo kilusi grėsmė tiek pačiam pareigūnui, tiek kitiems, ir kad buvo tikrai bandoma naudoti ir kitas priemones – tiek dujas, tiek elektrošoką. Tačiau atsižvelgiant į moters galbūt ir sveikatos būklę, tos kitos priemonės nesuveikė, dėl to pareigūnas buvo priverstas panaudoti šaunamąjį ginklą“, – LRT radijui trečiadienį sakė R. Matonis.

„Įvykio metu nukentėjo vienas medikas, kuris šiuo metu gydomas ambulatoriškai, taip pat vienas pareigūnas, kuris į koją buvo sužalotas peiliu, jis taip pat gydomas ambulatoriškai“, – sakė R. Matonis.

Jis taip pat teigė, kad tarnybinis ginklas prieš žmones panaudojamas itin retai, dažniausiai jo prireikia sulaikant automobiliu nuo pareigūnų sprunkančius bėglius, taip pat – prieš agresyvius gyvūnus.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Sakalauskas taip pat teigė, kad vertinant pirminę informaciją, minėti pareigūnų veiksmai buvo būtini.

„Bus atliekamas tyrimas, bet pagal tai, ką aš girdžiu, jį reikėjo panaudoti“, – sakė jis.

Dėl įvykio pradėtas tarnybinis patikrinimas, taip pat – ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo ir galimo piktnaudžiavimo. Pasak R. Matonio, tai yra standartiniai veiksmai po tarnybinio ginklo panaudojimo.

Kyla daug klausimų

Seimo kontrolierė Erika Leonaitė feisbuke paminėjo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką vertinant, ar policijos pareigūnai nepažeidė teisės į gyvybę panaudodami šaunamąjį ginklą.

„Pamatinis principas yra tvirtas kaip akmuo – mirtinos jėgos panaudojimas galimas tik kaip kaip kraštutinė priemonė siekiant išvengti labai aiškaus ir neišvengiamo pavojaus. Šis pavojus angliškai dar įvardijamas kaip „life or limb“ taisyklė, reiškianti, kad asmuo, prieš kurį panaudota mirtina jėga, tuo momentu turi kelti neišvengiamą mirtiną ar sunkaus sužalojimo pavojų.

Ar būtent tokia situacija susiklostė vakar – kyla daug klausimų. Todėl čia įsijungia valstybės pareiga atlikti veiksmingą oficialų tyrimą, kas, tikiuosi, ir bus padaryta. Kartu ši tragiška istorija, kaip ir nesena istorija apie sugyventinio nužudytą moterį iškelia ne vieną klausimą, įskaitant apie policijos veikimo algoritmus, pagalbą psichikos sveikatos sunkumų turintiems asmenims etc.“, – komentavo ji.

R. Matonis pabrėžė, kad pagal Policijos įstatymą, ginklo panaudojimas yra kraštutinė priemonė ir gali būti naudojamas tik kai kyla reali grėsmė pareigūno, aplinkinių sveikatai ar gyvybei, o kitos priemonės nepadeda.

„Iš pirminių duomenų tą ir matome, kad buvo kilusi grėsmė tiek pačiam pareigūnui, tiek kitiems, ir kad buvo tikrai bandoma naudoti ir kitas priemones – tiek dujas, tiek elektrošoką. Tačiau atsižvelgiant į moters galbūt ir sveikatos būklę, tos kitos priemonės nesuveikė, dėl to pareigūnas buvo priverstas panaudoti šaunamąjį ginklą“, – LRT radijui trečiadienį sakė R. Matonis.

LNK reportažas:

Anot jo, įvykio metu moteris kastuvu sužeidė mediką, peiliu – pareigūną.

„Įvykio metu nukentėjo vienas medikas, kuris šiuo metu gydomas ambulatoriškai, taip pat vienas pareigūnas, kuris į koją buvo sužalotas peiliu, jis taip pat gydomas ambulatoriškai“, – sakė R. Matonis.

Tačiau atsižvelgiant į moters galbūt ir sveikatos būklę, tos kitos priemonės nesuveikė, dėl to pareigūnas buvo priverstas panaudoti šaunamąjį ginklą.

Jis taip pat teigė, kad tarnybinis ginklas prieš žmones panaudojamas itin retai, dažniausiai jo prireikia sulaikant automobiliu nuo pareigūnų sprunkančius bėglius, taip pat – prieš agresyvius gyvūnus.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Sakalauskas taip pat teigė, kad vertinant pirminę informaciją, minėti pareigūnų veiksmai buvo būtini.

„Bus atliekamas tyrimas, bet pagal tai, ką aš girdžiu, jį reikėjo panaudoti“, – sakė jis.

Kaip skelbė policija, į Vilniaus rajoną, Baraškų kaimą antradienį po vidurdienio medikai ir pareigūnai vyko gavę iškvietimą, jog moteriai sutriko sveikata.

Policijos duomenimis, apie 50-ies metų moteris buvo agresyvi, kastuvu apdaužė medikų automobilį bei peiliu puolė medikus ir policininkus.

Policijos pareigūnai keliskart panaudojo elektrošoko prietaisą „Taser“, ašarines dujas, tačiau tai nesustabdė moters, todėl pareigūnai keliskart šovė į moterį. Pasak sostinės policijos, iš viso iššauti penki šūviai.

Asociatyvi I. Gelūno/BNS nuotr.

R. Matonis tvirtino, kad ir pirmieji šūviai į koją, ranką, moters nesustabdė.

Dėl įvykio pradėtas tarnybinis patikrinimas, taip pat – ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo ir galimo piktnaudžiavimo. Pasak R. Matonio, tai yra standartiniai veiksmai po tarnybinio ginklo panaudojimo.