Liberalų frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas pripažįsta, kad I. Šimonytė savo pareiškimais „nepataikė į natą“. Visgi, pažymi parlamentaras, pastarasis epizodas yra ir taip, jo vertinimu, žlungančios Lietuvos užsienio politikos išdava.

„Pasakyčiau platesniame kontekste – Lietuvos užsienio politika yra ant žlugimo ribos. Ambasadorių neskyrimas, peštynės dėl Europos vadovų tarybos atstovavimo ir daugybė kitų dalykų – mano įsitikinimu, visa tai kyla dėl konflikto, kuris vyksta tarp prezidento ir užsienio reikalų ministro“, – sakė E. Gentvilas.

„Tada tam kontekste atsiranda koks nors Anušauskas, kuris nepataiko į natą, kokia nors Šimonytė, kuri ne tą operą ir ne tą ariją sudainuoja. Tai visiškai natūralu – kai nėra suderintos užsienio politikos, nėra bendro vardiklio, prasideda kakofonija. Tai Šimonytės nepataikymas į natą šioje vietoje yra atspindys to, kas vyksta (Lietuvos užsienio politikoje – ELTA)“, – pabrėžė parlamentaras.

V. Mitalas: nieko gero nesigavo

Panašios pozicijos laikosi ir „laisviečių“ frakcijos parlamente vadovas Vytautas Mitalas. Jis pripažįsta, kad viešas valstybių partnerių abipusių įsipareigojimų kvestionavimas gali atsisukti ir prieš Lietuvą, ir prieš valstybes partneres.

„Jei jūs būtumėt Rusijos propagandistai, ar panaudotumėte šitą NATO šalių, kaimynių nevieningumą savo propagandai? Aišku panaudotumėte. Nes per tai galima būtų rodyti, kad NATO šalys, kaimynės, yra silpnos, kad kaimynės yra nedraugiškos, nors puikiai žinome, kad mūsų santykiai su Lenkija iš esmės yra labai draugiški“, – kalbėjo V. Mitalas.

„Nežinau, ko tuo siekė premjerė – ar čia buvo liežuvio nuslydimas, ar kažkoks vidaus politikai skirtas klausimas, bet tikrai iš to nieko gero nesigavo“, – pabrėžė parlamentaras.

V. Mitalas akcentuoja, kad šiuo metu vienas pagrindinių Rusijos tikslų – kelti nerimą ir baimę kaimyninėse valstybėse. Todėl, pažymi parlamentaras, viešai kalbėdami politikai turėtų tai turėti omenyje.

Gaila, kad taip atsitiko ir lygioje vietoje sukėlėme nesusipratimą.

„Mes į tai (Rusijos keliamą nerimą – ELTA) turime atsakyti vieningumu, susikalbėjimu, pasiruošimu ir motyvacija. Sakyčiau, kad per šią prizmę reikėtų visiems politikams permąstyti savo pasisakymus“, – pažymėjo V. Mitalas.

S. Skvernelis: tokie dalykai viešai nesakomi

Tuo metu opozicijoje esančios Demokratų Sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis pabrėžia, kad klausimų apie partnerių įsipareigojimus garsiai niekas nekelia.

„Tokie dalykai viešai nesakomi jokiais būdais. Tai yra signalas ir priešui, (...) jei pradedi abejoti partneriu. Tai tokių dalykų viešai daryti nereikia“, – Eltai teigė S. Skvernelis.

Buvęs premjeras taip pat atkreipė dėmesį, kad I. Šimonytės žodžius Lenkija galėjo priimti kaip įžeidimą.

„Lenkija tai paneigė. Jų pasiryžimas (padėti Lietuvai – ELTA) yra nesvyruojantis. (...) Tuo reikia džiaugtis ir nekalbėti to, kas būtų savotiškas įžeidimas Lenkijos pusėn“, – pridūrė opozicijos atstovas.

Premjerės pasakymai dėl Lenkijos įžiebė diskusijas

Vasario pabaigoje Lietuvoje viešėjusiam Jungtinių Valstijų (JAV) atsargos generolui Benui Hodgesui pareiškus, jog karo atveju Lenkijos kariuomenė neateitų į pagalbą Lietuvai, premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad Lenkijos įstatymai tokios pareigos išties nenumato.

„Turiu žinojimą apie teisinius tam tikrus apribojimus, kurie Lenkijos Respublikoje išties egzistuoja. Tai čia ne politinis sprendimas visų lygių, ar kažkas. Yra labai aiškūs, teisiniai apribojimai ir, mano supratimu, tai yra problema, apie kurią reikia visais lygiais diskutuoti“, – portalui tv3.lt sakė Vyriausybės vadovė.

Premjerės pasakymai įžiebė diskusijas viešojoje erdvėje – Vyriausybė sulaukė kritikos dėl to, kad dar nėra išsprendusi šių teisinių formalumų. Kiti atkreipė dėmesį į NATO kolektyvinės gynybos principus ir regioninės gynybos planus teigdami, esą I. Šimonytės pasisakymai neatitinka realybės.

Vėliau Vyriausybės vadovė tvirtino, kad buvo ne taip suprasta. Pasak I. Šimonytės, ji niekada nesakė ir net negalėtų pasakyti, kad kaimyninė Lenkija Lietuvos užpuolimo atveju į pagalbą neateis.

Tai, jog nėra jokių teisinių apribojimų karo atveju lenkams siųsti karius į Lietuvą, patikino ir prezidentas Gitanas Nausėda.

„Gaila, kad taip atsitiko ir lygioje vietoje sukėlėme nesusipratimą“, – pridūrė šalies vadovas.

Vilniaus ir Varšuvos karinis solidarumas nėra kvestionuojamas, patvirtino ir kovo pradžioje Lietuvoje viešėjęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.