Seimo narė Monika Ošmianskienė pakomentavo, kaip bus gaudomi nesąžiningi vairuotojai.

– Problema yra pakankamai opi. Tą patvirtins kiekvienas vairuojantis arba aktyviai po miestą važinėjantis žmogus. Žmonių su negalia parkavimo vietos labai dažnai užimamos automobilių, kurie ten neturėtų stovėti, o priežiūra beveik nevyksta.  

– Kur dažniausiai daromi tokie pažeidimai? Ar tai yra prekybos centro, įvairių institucijų aikštelės, o gal tiesiog miesto stovėjimo vietos?  

– Centre, ten kur yra mokamos parkavimo vietos. Prie gydymo įstaigų, deja, bet tų vietų taip pat labai trūksta. 

– Pasitaiko ir tokių įžūlių atvejų, kai neįgaliųjų mašinoms skirtas vietas išnaudoja savo verslo klientams. Kaip taip būna?  

– Piktnaudžiavimo atvejų yra labai įvairių. Kai kurie žmonės perka korteles kažkur turguje iš trečiųjų asmenų ir parkuojasi mieste nemokamai arba žmonių su negalia vietose. Yra ir tokių atvejų, kai tam tikri verslai dalina klientams kortelę tam, kad galėtų nemokamai prisiparkuoti, kol teikiama procedūra. Tai tikri atvejai, tą daro, pavyzdžiui, kirpyklos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet kai tokie atvejai išaiškinami, kas tada tokių verslų laukia? Ar jie sulaukia nuobaudų?  

– Mano žiniomis, policija kol kas tokių verslų nėra išaiškinusi. Tai daugiau –  klienčių pasakojimai ir pasidalinimai.  

–  Ką keičia naujoji tvarka ir kaip ji turėtų pagerinti situaciją žmonėms su negalia?  

– Visų pirma, naujoji tvarka sudaro sąlygas savivaldybėms automatizuoti parkavimo vietų priežiūrą. Tai reiškia, kad galės važinėti tam tikras automobilis, skenuoti automobilių numerius ir patikrinti, ar šis automobilis turi teisę stovėti, ar ne. Iki šiol žmonių su negalia parkavimosi automobiliai būdavo pažymimi tiesiog specialiai išduota kortele, kuri laikoma po stiklu. Toks pažymėjimas nesudarydavo galimybės automatiškai patikrinti, ar automobilis priklauso žmogui su negalia, ar ne. Todėl šie pakeitimai buvo labai būtini.

Nuo šiol žmonės turės užregistruoti tiek automobilio numerį, tiek savo kortelę. Bus galima automatiškai sužinoti, ar šis automobilis turi teisę čia stovėti ir neskirti baudos. Tai – viena iš pakeitimo esmių.

Kita, be abejo, yra tai, kad padės kovoti su piktnaudžiautojais, kurie perka korteles, kurie naudoja artimųjų korteles, nors jiems nepriklauso, pavyzdžiui, tėvų. Netgi pasitaiko, kad tėvai naudojasi ir vaikų kortelėmis savo naudai gauti.

Trečioji nauda, kuri bus suteikta po šio įstatymo priėmimo, yra ta, kad žmonės su negalia šiandien savivaldybėse turi teisę nemokamai parkuotis, tačiau dalis aikštelių – uždaros, uždarytos užkardomis. Žmonės su negalia turi teisę parkuotis nemokamai, tačiau to daryti negali, įvažiavę į aikštelę privalo susimokėti. Šie pakeitimai pagaliau leis techniškai įgyvendinti žmonių teisę parkuotis nemokamai.  

– Ar baudos liks tokios pačios, kokios ir buvo? Gal su šiais pakeitimais buvo svarstoma jas didinti?  

– Baudos išlieka tokios pačios. Baudos už neteisėtą parkavimąsi žmonių su negalia vietose buvo padidintos anksčiau, tad su šiuo pakeitimu baudų dydis nesikeičia. Tiesiog tikėkimės, kad efektyvumas ženkliai padidės.

– Gali pasitaikyti įvairiausių situacijų, kad, pavyzdžiui, neįgaliojo registruotas automobilis sugenda, jį reikia pristatyti į automobilių servisą remontui ir ką daryti toliau?   

– Šiandien žmogus turi teisę vykti bet kokiu automobiliu. Ta teisė išlieka. Tiesiog jo paties patogumui, jis iš anksto gali užregistruoti du automobilius, kuriais dažniausiai važinėja arba yra vežamas, ir tokiu atveju, atvykęs į mokamą parkavimo vietą, galės tiesiog pastatyti automobilį ir važiuoti savo reikalais. Tačiau, jeigu jį veža arba jis važiuoja kažkokiu trečiuoju-ketvirtuoju automobiliu su kitais valstybiniais numeriais, tai privalės pasižymėti sistemoje ir gauti nemokamą bilietą.   

– O jeigu neįgalus žmogus neturi automobilio. Ar jis turi teisę užregistruoti kitus automobilius, pavyzdžiui, šeimos narių, galbūt artimų giminaičių ar kaimynų, kurie kartas nuo karto tą žmogų veža į kokią nors gydymo įstaigą?  

– Teisę parkuotis turi asmuo, jeigu jam yra išduota speciali kortelė. Tai dažniausiai – riboto judumo asmenys, kurie atitinka tam tikrus kriterijus. Tuos asmenis vežti gali bet kas, ar tai būtų kaimynas, ar tai būtų tėtis, ar tai būtų dėdė, brolis, nesvarbu. Jis turi teisę užregistruoti du automobilius. Jeigu vežtų dar kažkas kitas, teisė parkuotis nemokamai išlieka. Tik pastačius automobilį, reikės papildomai pasižymėti. 

Automobilių stovėjimo aikštelės bus rekonstruojamos ties Kauno gatvės 45, 47 bei Šilutės plento 18, 20, 22, 24 daugiabučiais namais.

„Privalome sukurti tinkamą infrastruktūrą daugiabučių namų kiemuose – to siekiame ir sieksime. Deja, bet situacija, kai grįžus namo nėra kur pasistatyti automobilio, per ilgus metus Klaipėdoje yra tapusi norma. Todėl spartiname parkavimo projektų gyvendinimą bei ieškome papildomų galimybių, kaip sukurti kuo daugiau vietų automobiliams per trumpesnį laiką“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Pradedamu projektu Kauno gatvės mikrorajone bus sukurtos 223 parkavimo vietos, iš jų septynios žmonėms su negalia, kartu įrengiami lietaus nuotekų tinklai, apšvietimas, pėsčiųjų takai. Darbus numatoma atlikti per metus.

Taip pat netrukus bus pradėti darbai ir ties Kauno gatvės 29, 31, 33, 35, 39, 39A, 41 namais. Viešųjų pirkimų procedūros rangovui parinkti jau baigtos, esant palankiems orams startuoti numatoma gruodžio mėnesį.

Pavasarį darbų zona dar labiau plėsis – parkavimo vietų įrengimą numatoma pradėti ir ties Kauno gatvės 13, 15, 17, 19, 23, 23A, 25 namais. Iš viso minėtais trimis projektais Kauno g. mikrorajone bus įrengtos 595 parkavimo vietos.

Kauno gatvėje yra įsikūręs ir Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, o jo lankytojai neretai automobilius stato ankštuose gyventojų kiemuose.

Kaip skelbia savivaldybė, taip pat pradedami bandomieji projektai, kuriais siekiama parkavimo vietas kur tik įmanoma įrengti paprastesnėmis priemonėmis – naudojant ažūrines trinkeles, padedančius išsaugoti daugiau gamtinės aplinkos. Dar šiemet tikimasi pabaigti pirmąjį tokį projektą ties I. Simonaitytės gatvės 18, 20, 22 namais. Čia atsiras apie 50 parkavimo vietų.

Anot A. Vaitkaus, ateinančiais metais papildomas parkavimo galimybes tokiu būdu numatoma sukurti dvidešimtyje kiemų pietinėje miesto dalyje.

„Iš viso mieste kitais metais planuojame įrengti daugiau nei 1300 vietų automobiliams ir tam numatome apie 3,8 milijono eurų. Turime tikslą kiek įmanoma daugiau įrengti parkavimo vietų ir taip sukurti palankias sąlygas miegamųjų rajonų gyventojams, todėl darbų apimtis kasmet didinsime“, – sako meras.

Anot savivaldybės, šiuo metu taip pat tęsiami įvažiuojamojo kelio į Taikos prospektą 101 rekonstrukcijos darbai, kurių metu gyventojų patogumui įrengiamos 26 visiškai naujos parkavimo vietos. Kartu tvarkomi lietaus nuotekų tinklai, rekonstruojama gatvės danga, įrengiamas apšvietimas. Projektą planuojama įgyvendinti dar šiais metais.

Tęsiami ir praėjusiais metais pradėti didelės apimties automobilių parkavimo plėtros projektai. Baigus darbus klaipėdiečių patogumui bus sukurta daugiau nei 500 parkavimo vietų.

Statybininkų pr. prie naujojo prekybos centro „Norfa“ ruošiamasi pastatyti užkardą, tad liko atviras klausimas, kaip pasistatyti čia savo automobilius reikės gyventojams. Prekybos centro aikštelėje gyventojų reikmėms buvo numatytos 7 vietos, statytojai teigia įrengę 10. „Parkavimo dalis pagal įsipareigojimus yra įvykdyta, bet tos septynios, tiksliau – dešimt vietų, greičiausiai atsidurs už užkardo. Buvo skirtinga informacija iš savivaldybės administracijos darbuotojų ir statytojų. Jie turi šį klausimą išspręsti ir rasti sprendinius. Nauja aikštelė valstybinėje žemėje yra įrengta ir šiek tiek tolėliau, prie „Lidlo“ prekybos centro Statybininkų pr. Ten gyventojų reikmėms skirtos keliasdešimt vietų, tačiau dėl didesnio atstumo Gedminų gatvėje gyvenantiems žmonėms galimai tai nėra itin patrauklu. Dabartinės valdžios nuostata – sąlygos parkavimui negali būti bloginamos, užtikrinti reikiamą vietų skaičių yra prioritetas“, – teigė meras.

Dalies automobilių statymo vietų, anot mero, netekta ir Gedminų gatvėje, tad bus svarstoma šios gatvės tam tikrame plote įrengti dar vieną papildomą aikštelę.

„Tokius sprendinius turėsime priimti artimiausiu metu“, – tvirtino A. Vaitkus.

Sprendinius turėsime priimti artimiausiu metu.

Taip pat pastebėta, kad anksčiau, kai Gedminų gatvėje buvo dvi eismo juostos, pirmoje juostoje žmonės statydavosi automobilius, dabar irgi statosi, nors neturėtų.

Žvelgiant į projektą, yra ir džiuginančių rezultatų.

„Visų pirma, džiugu, kad praėjusios savaitės pabaigoje atidaryta gatvė. Toliau – parkavimo problemos, apie kurias žmonės kalba, tikrai yra realios problemos, nes išvažiavimo greitėjimo juostoje žmonės tebestato automobilius, kaip buvo įpratę statyti. Žmonės netenka vietų, vadinasi, tenka ieškoti išeičių. O septynios vietos, kurios yra įrengtos pagal įgyvendinamą projektą, bus už užkardo. Su šia problema liko statytojai ir investuotojai, o administracija yra įpareigota išspręsti šį klausimą su statytojais, nes atrinkti dešimt žmonių, kurie bus laimingieji ir pasistatys aikštelėje mašinas, yra neįmanoma“, – tvirtino meras.

Merą džiugina susodinti aukšti, gražūs medžiai, kuriuos reikia išsaugoti ir laiku laistyti, tačiau tik dalis darbų pagal apželdinimo planą padaryta, kita dalis – neužbaigta.

„Bet nėra žolės. Tol, kol nebus visiškai įvykdyti projekto įsipareigojimai, projekto perdavimo–priėmimo aktas neturėtų būti pasirašomas“, – pažymėjo uostamiesčio vadovas. 

Daugiabučių gyventojams sostinėje automobilio statymas – nesibaigiantis galvos skausmas. Pakalbinti gyventojai skundžiasi.

„Visur blogai – prie namo blogai, prie darbo blogai, prie parduotuvės blogai.“

„Vakarais nelabai. Kiemuose nėra kur statyti, viskas užkimšta.“

„Susisiekimo paslaugų“ atstovai tikina, kad Vilniui reikėtų pasimokyti iš tokių didmiesčių, kaip Paryžius ar Berlynas, mat ten tik kas antra šeima apskritai turi automobilį, o Vilniuje be automobilio išsiversti sunkoka.

Visas LNK reportažas – vaizdo reportaže:

„Miesto centre, kur yra pats pats centras, tikrai yra apribotas parkavimo vietų skaičius tiek verslams, tiek gyventojams, t. y. apie 1,25 automobilio vienai šeimai, o labiau į miesto kraštus, labiau į aplinkinius, gyvenamuosius rajonus yra 1,5 automobilio vienai šeimai“, – teigė „Susisiekimo paslaugų“ judumo ekspertas Marius Pakėnas.

Problemų dėl automobilio statymo nekyla tik tiems, kurie gyvena nuosavuose namuose arba turi nuosavą garažą.

„Kadangi gyvename daugiabutyje, bet turime savo nuosavą garažą, tai mes neturime problemų su parkavimu, bet matome kaimynus, tai tikrai vargsta“, – pasakojo pakalbinta vilnietė.

Tiesa, sostinės savivaldybės inžinieriai įsitikinę, kad ne viskas prarasta – būdų, kaip praplatinti automobilių aikšteles, yra.

„Gatvėse yra galimybių rasti vietos papildomam parkavimui, erdvės yra tose vietose, kai kur ir natūraliai susiformuoja, kad viena juosta yra užstatoma, bet erdvės tikrai yra. Kita išeitis yra gyventojams burtis į kaimynais ir tvarkyti savo kiemą taip, kaip jie susitaria“, – apie galimybes pasakojo Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis inžinierius Anton Nikitin.

Tačiau dalis atsakomybės dėl visus automobilius talpinančių aikštelių krinta ir ant nekilnojamojo turto vystytojų pečių.

Dažniausiai tik yra viena vieta vienam butui, ko, iš tikrųjų, labai dažnai pakanka.

„Šiais laikais yra normos, t. y. kiek jie privalo pastatyti pagal teisės faktus. Dažniausiai tik yra viena vieta vienam butui, ko, iš tikrųjų, labai dažnai pakanka“, – tikino A. Nikitin

„Senamiestyje galima keturiems butams statyti vieną parkavimo vietą, Naujamiestyje – dviem butams viena parkavimo vieta arba keturiems butams trys parkavimo vietos ir pan. Pakraščiuose privaloma statyti vienam butui vieną parkavimo vietą“, – apie tai, kiek parkavimo vietų privalu įrengti įvairiose Vilniaus vietose pasakojo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius.

Išeičių, kaip kurti daugiau vietų automobiliams nekilnojamojo turto vystytojai mato. Esą, mikrorajonuose galima statyti kelias dideles automobilių stovėjimo aikšteles arba bendradarbiauti su artimiausiais prekybos centrais, biurais ir po darbo valandų išpirkti jų turimas aikšteles gyventojams. Tačiau taip daryti bent kol kas neplanuoja. Sako, kad tam reikalingas bendradarbiavimas, kurio šiuo metu stinga.

„Nes jeigu ateis verslas, sakys, „gerai, mes norime pastatyti daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę“, kur gauti žemės? Žemė daugumoje tokių teritorijų yra valstybinė, valstybė neskelbia aukcionų, jos neparduoda, ją pirmiausia turi grąžinti savininkams, todėl yra nemaža problema“, – pavyzdį pateikė M. Statulevičius.

Automobilio statymas Vilniuje vis brangsta, o pernai Savivaldybė apmokestino stovėjimą net ir miegamuosiuose rajonuose.

Pasak vyriausiojo miesto architekto Mindaugo Pakalnio, taip siekiama sumažinti automobilių naudojimo poreikį tose zonose, kur miestas kompaktiškai užstatytas, o viešojo transporto tinklai lengvai pasiekiami, geri, greiti ir tvarūs. Tuo tarpu zonose, kurios yra ne miesto centre, ne prie gerai išvystytų viešojo transporto trasų, planuojama parkavimo poreikio nemažinti, nes jis akivaizdžiai yra didelis.

Įvertinus naujajame Vilniaus bendrajame plane nurodytas prioritetinės plėtros teritorijas, centro ir prie centro esančių teritorijų ribas, taip pat atsižvelgus į miesto darnaus judumo planą, nuspręsta išplėsti miesto centro (antrąją) zoną įtraukiant vakarinę teritoriją – Rasų, Naujininkų, Naujamiesčio, Žvėryno, Šnipiškių, Antakalnio seniūnijose, taikant miesto centrinei daliai numatytus mažinančius koeficientus automobilių stovėjimo vietų poreikiui.

Taip pat sutarta išplėsti aplink miesto centro esančią (trečiąją) zoną pagal prioritetinės plėtros zonas, kuriose yra išvystytas kompaktiškas užstatymas ir geras viešojo transporto pasiekiamumas. Tai yra, atsižvelgta į teritorijų, kurioje savivaldybė įsipareigoja vystyti socialinę ir (ar) inžinerinę infrastruktūrą, bendrojo plano schemą ir esamą išvystytą greitojo susisiekimo maršrutų tinklą.

„Kai vairuotojams sudėtinga rasti laisvą vietą, jie blaškosi, gaišta savo laiką, be to, sudaro spūstis, o bendras automobilių skaičius gatvėse atrodo didelis – taip jos natūraliai tampa mažiau patrauklios ir pėstiesiems, dviratininkams. Pastebime, kad prie to prisideda ir rezervuotų vietų tvarka, kai jos skiriamos ne bendram naudojimui.

Skatiname darnų judumą, o stovėjimo vietas pirmiausia siekiame užtikrinti miestiečiams, kuriems jų reikia. Taip sudarysime sąlygas patogesnėms kelionėms, trumpinsime laiką vietų paieškai ir galėsime efektyviau išnaudoti esamą infrastruktūrą“, – sako „Susisiekimo paslaugų“ direktorė Modesta Gusarovienė.

Tarybai pritarus dėl šios tvarkos rezervuotas vietinės rinkliavos vietas turinčius asmenis ar įmones bei įstaigas apie pokyčius tiesiogiai informuos „Susisiekimo paslaugos“ artėjant esamų sutarčių galiojimo pabaigai. Naujai rezervuoti vietų nebus galima, jei jos neatitiks nustatytų kriterijų.

Be to, norint suteikti daugiau patogumo ir lankstesnių atsiskaitymo būdų už trumpalaikį stovėjimą vietinės rinkliavos zonose Vilniuje, tarybos svarstymui pateiktas siūlymas plėsti operatorių ratą šiai paslaugai.

Šiuo metu už rinkliavą vairuotojai išmaniuosiuose įrenginiuose gali apmokėti mobiliąja programėle m.Parking. Patvirtinus naują tvarką už trumpalaikį stovėjimą būtų galima atsiskaityti ir kitose trečiųjų šalių programėlėse, su kuriomis įmonė „Susisiekimo paslaugos“ sudarytų paslaugų teikimo sutartis.

„Skatiname mieste dalinimosi ekonomiką, klientų patirtį gerinančią paslaugų sinergiją. Suprantame, kad nėra patogu turėti kelias mokėjimo programėles ir jas naudoti priklausomai nuo stovėjimo vietos. Toliau tobulindami ir plėsdami m.Parking funkcionalumus, kartu atvertume galimybę ir kitiems parkavimo programėlių operatoriams savo naudotojams leisti mokėti vietinę rinkliavą už automobilių stovėjimą per jų valdomas platformas. Žinoma, operatoriai turėtų atitikti reikalavimus, kurie bus nurodyti organizuojant viešąjį paslaugos pirkimą“, – sako „Susisiekimo paslaugų“ direktorė M. Gusarovienė.

Sprendimai dėl šių siūlymų bus priimti artimiausiame Vilniaus miesto tarybos posėdyje.

Ratais – ant vejos

Draudimo bendrovės BTA ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis atkreipia dėmesį, kad vis dar gajus asmeninio patogumo mentalitetas, kai į kitus eismo dalyvius ir bendrą situaciją atsainiai numojama ranka.

"Parkavimo vietų trūkumas aktualus tankiau apgyvendintuose miestuose. Tai gali būti ir senos statybos, ir visiškai naujų rajonų problema. Šeimos turi ne po vieną automobilį, palikti jo mokamose vietose nenori, todėl bet kokia kaina stengiasi įsisprausti į šalia namų esančias erdves: palieka ant vejos, šaligatvio, užstato kitų vairuotojų automobilius, įvažas, atliekų konteinerius. Taip apsunkinamas darbas medikams, ugniagesių tarnyboms ar atliekų tvarkytojams, kurie net negali įvažiuoti į kiemą arba būna priversti jame pavojingai manevruoti", – sakė A.Žiukelis.

Transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežta, net jei konkrečioje vietoje jai stovėti galima.

Pasak jo, po vasaros sugrįžus atostogavusiems gyventojams ši problema – ypač aktuali. Vairuotojams patariama stebėti perspėjamuosius ženklus, užrašus ir žymėjimus, tačiau net ir tai gali neišgelbėti nuo pažeidimo.

Nuveš priverstinai

Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodoma, kad transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežta, net jei konkrečioje vietoje jai stovėti galima.

Tai taikoma, jeigu užstatytą erdvę trukdo valyti ir tvarkyti savivaldybės įgaliotoms institucijoms, atlikti gelbėjimo darbus, likviduoti avarijos padarinius arba kai automobilį reikia patraukti dėl rengiamo oficialaus vizito.

Už automobilio palikimą neleistinoje vietoje ar trukdymą specialiosioms tarnyboms vairuotojai rizikuoja užsidirbti baudą, o trukdžiusio automobilio atsimti gali tekti vykti į specialią aikštelę.

Už priverstinį automobilio nuvežimą ir saugojimą taip pat teks susimokėti.

Draudikai, vertindami žalų atvejus, susiduria su situacijomis, kai specialiosios tarnybos uždelsia atvykti dėl joms sudarytų kitų vairuotojų trukdžių – užstatyto privažiavimo ar kliūčių kelyje. Pasitaiko atvejų, kai dėl to policijos pareigūnai nespėja operatyviai reaguoti į iškvietimą apie vagystę.

Išeičių yra

Susidūrus su parkavimo vietų trūkumu, A.Žiukelis pataria ieškoti galimų išeičių ir nesistengti įtilpti į kiemą bet kokia kaina.

Pavyzdžiui, Vilniuje, centrinėje miesto dalyje gyvenantiems žmonėms registracijos adresas suteikia galimybę už simbolinį mokestį tam tikru atstumu nuo gyvenamosios vietos palikti automobilį mokamose vietose gatvėse.

Galbūt derėtų įvertinti ir turimų transporto priemonių skaičių ar galimybę rinktis alternatyvius judėjimo būdus.

"Į pagalbos ar paslaugų teikimą susitelkusios tarnybos, tikėtina, nepuls pirmiausiai rinkti parkavimo pažeidimo įrodymų, bet tai nereiškia, kad galima tuo piktnaudžiauti. Pagalvokime apie tai, kad medikų, ugniagesių pagalbos, kai svarbi kiekviena minutė ar net sekundė, kitą kartą gali prireikti ir jums. Taip pat nemalonu gyventi šalia perpildytų atliekų konteinerių, kurių nepasiekia vežėjai. Jei gyventojai nuo tokių dalykų pavargo, jie turi tikrai plačias galimybes pranešti apie automobilių statymo pažeidimus, todėl nenustebkite, jei pareigūnai jus perspės arba informuos apie iškeltą administracinio nusižengimo bylą ir galiausiai skirs baudą", – perspėjo specialistas.

Kaip praneša LNK, miesto centre esančiose parkavimo aikštelėse kai kur po vieną vietą, o kitur po kelias jau rezervuota elektra varomiems automobiliams.

Šios vietos nuspalvintos žaliai, o šalia pastatyti krovimo aparatai.

Kaune septyniose vietose atsiras vienuolika įprastų elektromobiliams skirtų įkrovimo įrenginių.

Įprastiems automobiliams sumažės vietų L. Sapiegos gatvėje, prie Kauno klinikų, Raudondvario plente, Karaliaus Mindaugo prospekte, prie Kauno pilies ir kitur.

Kaip tokias pertvarkas vertina vairuotojai?

„Pagrindinis šio sprendimo argumentas yra tai, kad išnagrinėjus pateiktą situaciją nebuvo nustatyta teisės aktų pažeidimų“, – BNS pirmadienį sakė Genrealinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.

Vilniaus savivaldybė teisėsaugos prašė tyrimą pradėti ginant viešąjį interesą. Sostinės valdininkai argumentavo, kad parduodami mažesni butai nei numatyta.

Savivaldybė skelbė, kad Perkūnkiemio gatvėje 49-to namo statytojai parduoda vieno kambario butus, nors pagal projektą buvo numatyta įrengti 2 ir 3 kambarių butus. Miesto plėtros departamento direktorius Mindaugas Pakalnis tvirtino, kad dėl tokių statytojų veiksmų būsimieji daugiabučio gyventojai netenka dalies automobilių stovėjimo vietų, perkantieji į dalis padalintus butus patirs teisinių ir administracinių problemų.

Rašte prokurorams sostinės savivaldybė išsakė susirūpinimą, kad statytojams ir butų pardavėjams piktnaudžiaujant, labiausiai kentės butus įsigijusių asmenų bei šeimų gyvenimo kokybė – jau ir taip tankiai apstatytame Perkūnkiemyje butų savininkų automobiliai tiesiog nebetilps.

Savivaldybė adresu Perkūnkiemio g. 49 yra išdavusi statybos leidimą 12-os aukštų daugiabučiui, kuriame numatyta pastatyti 240 butų: 144 – dviejų kambarių ir 96 – trijų kambarių, nors viešai nurodoma, kad name galima įsigyti ir vieno kambario butus.

Registrų centro duomenimis, projektą „Smilgos“ valdo Vokietijos investicijų kompanija „HIT Hanseatische Investoren Treuhand“ bei Estijos investicijų kompanijos „Varandus Asset Management“ valdoma Lietuvoje registruota „D-pepper“. Pastarajai vadovauja Daiva Perevičienė, taip pat vadovaujanti bendrovėms „Gabija Business Park“, „Delgoda“ ir jai priklausančiai „D-salt“. Anksčiau ji vadovavo bendrovei „Ranga IV investicijos plius“.

Pati D. Perevičienė išplatintame pranešime teigia, kad savivaldybės veiksmai jau atnešė verslui nuostolių, tačiau tikisi, kad prokuratūros sprendimas leis užbaigti procedūras dėl pastato registravimo. Pranešime pabrėžiama, kad butai atitinka statybų projektą ir teisės aktuose numatytus techninius reikalavimus, o stovėjimo vietų automobiliams šalia namo „yra tiek, kiek reikia“.

„Nepaisant nesusikalbėjimo su bendruomene, tikime, kad ateityje visus klausimus kartu aktyviais Perkūnkiemio kvartalo gyventojais spręsime konstruktyvaus dialogo būdu“, – sako „Smilgų“ atstovė.

D. Perevičienė pripažįsta, kad dalis dviejų kambarių butų pastate suprojektuoti taip, jog juos būtų galima padalyti į atskirus butus, o tai padaryta atsižvelgiant į potencialių pirkėjų pageidavimą. Ji tikina, kad atskyrus butus, kiekvienam jų bus įrengta nauja automobilio stovėjimo vieta, tam daugiabučio sklype yra rezervuota vieta.