Jei šis įstatymas bus priimtas, turės būti šaukiami nauji rinkimai. Tai būtų penkti rinkimai per trejų metų laikotarpį.

„Išnaudoję visus bandymus stabilizuoti koaliciją, ministras pirmininkas Naftali Bennettas (Naftalis Benetas) ir... [užsienio reikalų ministras] Yairas Lapidas (Jairas Lapidas) nusprendė kitą savaitę pateikti įstatymo projektą“, numatantį parlamento paleidimą, sakoma dviejų pagrindinių koalicijos partnerių pareiškime.

Jame taip pat nurodoma, kad jei įstatymo projektas bus priimtas, Y. Lapidas taps laikinosios vyriausybės premjeru.

Jei valdantieji palaikys projektą, Izraeliui gresia jau ketvirtieji parlamento rinkimai per mažiau nei dvejus metus.

B. Gantzas teigė, kad jo partija „Mėlyna ir balta“, kuri šiuo metu yra koalicijoje su premjero Benjamino Netanyahu partija „Likud“, „rytoj balsuos ir pritars Kneseto paleidimui.“

Vis dėlto balsavimas trečiadienį yra preliminarus. Tam, kad parlamentas būtų paleistas, opozicijos projektas turi būti dar du kartus patvirtintas Izraelio parlamente.

Žydų valstybė jau daug mėnesių yra patekusi į politinę aklavietę. Dvi didžiausios į Knesetą patekusios partijos – „Likud“ ir aljansas „Mėlyna ir balta“ – akivaizdžiai nebesudarys susitarimo dėl pasidalijimo valdžia iki galutinio termino trečiadienį, tad besivaržančių stovyklų deputatai kartu parengė siūlymą paleisti parlamentą.

Numatoma, kad parlamentas dėl šio siūlymo balsuos trečiadienį, o nauji rinkimai galėtų vykti kovo 2-ąją.

„Susiklosčius išskirtinėms aplinkybėms ir po dviejų viena po kitos įvykusių rinkimų kampanijų, po kurių jokia vyriausybė nebuvo suformuota, siūloma paleisti 22-ąjį Knesetą“, – sakoma dokumente.

Nei premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus), nei jo pagrindinis varžovas Benny Gantzas (Benis Gancas) nesugebėjo suformuoti koalicinės vyriausybės tiek po balandį, tiek po rugsėjį vykusių rinkimų.

Kita vertus, apklausos rodo, kad trečio balsavimo baigtis vargu ar smarkiai skirtųsi nuo ankstesnių.

Deputatų pateiktas siūlymas yra veikiau formalus žingsnis. Laikotarpis, iki kurio turėjo būti suformuota vyriausybė, baigiasi trečiadienio vidurnaktį, o nesant koalicijos sutarties bet kokiu atveju būtų automatiškai skelbiami rinkimai, tik jie vyktų vėliau kovą.

Abeji šių metų rinkimai ir vėlesnės derybos dėl koalicijos buvo savotiškas referendumas dėl B. Netanyahu. Premjerui neseniai buvo pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo, pasitikėjimo pažeidimo ir sukčiavimo, susijęs su trimis korupcijos bylomis.

Dėl ilgamečio lyderio teisinių problemų „Mėlyna ir balta“ vadovas B. Gantzas atsisakė dalyvauti B. Netanyahu vadovaujamoje koalicijoje. B. Netanyahu savo ruožtu atsisakė atsistatydinti ir tebėra tvirtai remiamas „Likud“ ir kitų savo šalininkų.

JK parlamentas apie savo paleidimą oficialiai paskelbė naktį iš antradienio į trečiadienį. Tai reiškia, kad iki gruodžio 12 dieną numatytų pirmalaikių rinkimų sustabdoma visa įstatymų leidžiamoji veikla.

Paleidus parlamentą, šalyje oficialiai prasideda rinkimų kampanija. 

B. Johnsonas paragino šaukti pirmalaikius rinkimus, kai tapo aišku, kad jam nepavyks įgyvendinti savo pažado iki spalio 31 dienos išvesti JK iš Europos Sąjungos. Premjeras viliasi, kad naujos sudėties parlamentas palaikys jo susitarimą su Briuseliu dėl „Brexit“ sąlygų. 

B. Johnsonas siekė, kad JK bet kokiu atveju – su „Brexit“ sutartimi ar be jos – spalio 31 dieną paliktų ES. Tačiau parlamentas pasisakė prieš „Brexit“ be sutarties scenarijų ir įpareigojo premjerą prašyti Bendriją atidėti šalies išstojimą.

Dabar „Brexit“ yra numatytas sausio 31-ąją.

Per rinkimus V. Zelenskis sulaukė didelės paramos iš jo pirmtaku Petro Porošenka nusivylusių rinkėjų. Tačiau buvusiam komikui ir politikos naujokui sunkiai sekasi sutarti su įstatymų leidėjais – dauguma jų yra nusiteikę prieš naująjį valstybės vadovą. 

Savo inauguracinėje kalboje gegužės 21 dieną V. Zelenskis paskelbė apie savo planus paleisti parlamentą ir netrukus pasirašė atitinkamą dekretą.

Keliems politikos apžvalgininkams pareiškus, kad toks prezidento žingsnis prieštarauja Konstitucijai, keli parlamentarai kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydami išaiškinimo.

Savo sprendimą Teismas turi paskelbti iki birželio 29 dienos, nurodė V. Zelenskio komanda.

„Mūsų teisinė pozicija yra neginčijama ir nepriekaištinga“, – sakė V. Zelenskis teisme.

„Manau, kad priimsite teisingą sprendimą, dėl kurio mums nebus gėda“, – kalbėjo jis.

Ukrainiečiai „nepasitiki“ parlamentu, pridūrė prezidentas.

Dabartinis parlamentas kol kas atmetė visus jo pasiūlytus įstatymų projektus.

Prezidentą ir jo komandą parlamentarai laiko „išsišokėliais“, neseniai sakė vienas aukšto rango pareigūnas iš prezidento aplinkos, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Paskelbęs pirmalaikius rinkimus V. Zelenskis siekia pasinaudoti dabartiniu savo populiarumu. Antrajame prezidento rinkimų rate balandžio mėnesį už jį balsavo 73 proc. rinkėjų.

Pirmalaikiai rinkimai numatyti spalio mėnesį.

Visuomenės apklausos rodo, kad V. Zelenskio partija „Tautos tarnas“ juose gali surinkti daugiau nei trečdalį balsų.

Įstatymų leidėjai 65 balsais prieš 43, dar šešiems deputatams susilaikius, preliminariai patvirtino teisės aktą dėl parlamento paleidimo, sakoma Kneseto tinklalapyje paskelbtoje žinutėje.

Kad šis sprendimas būtų galutinai patvirtintas, turės įvykti dar trys balsavimai – tuomet galėtų būti surengti pakartotiniai rinkimai.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) kol kas nesugebėjo sudaryti susitarimo, kad suformuotų valdančiąją koaliciją. Tai jis privalo padaryti vėliausiai iki trečiadienio vakaro.

Šį įsaką vėliau pirmadienį turėtų pasirašyti Ispanijos karalius Felipe VI (Felipė VI).

P. Sanchezo vyriausybė išdirbo aštuonis mėnesius. Tai trumpiausias vyriausybės darbo laikas šių laikų Ispanijos istorijoje. Kiti Ispanijos parlamento rinkimai turėjo vykti 2020 metais.

Kaip anksčiau pranešė naujienų agentūra „The Associated Press“, visuomenės apklausų rezultatai aiškaus lyderio neparodė. Daugiausiai balsų rinkimuose turėtų surinkti P. Sanchezo Socialistų partija.

Tačiau du pagrindiniai jos varžovai – Liaudies partija (PP) ir „Ciudadanos“ gali suformuoti koaliciją. Tokiu atveju P. Sanchezo partijai veikiausiai nepavyktų suformuoti naują vyriausybę – net jeigu prie jos prisijungtų kraštutinių kairiųjų partija „Podemos“, joms reikėtų dar trečios sąjungininkės, nurodė agentūra.

Tai, kad pirmalaikiai rinkimai bus neišvengiami, tapo aišku vasarį, Ispanijos parlamentui atmetus vyriausybės pateiktą 2019 metų biudžeto projektą.

P. Sanchezo vyriausybei nepavyko balsavime dėl biudžeto užsitikrinti katalonų partijos paramos, nors anksčiau jos tikėjosi. Savo paramą katalonų parlamentarai atšaukė protestuodami prieš separatistų lyderių teismą dėl jų vaidmens per bandymą 2017 metais atskirti Kataloniją nuo Ispanijos ir prieš tai, kad negali surengti teisinio referendumo dėl nepriklausomybės.

Parlamento paleidimas „įsigalios liepos 15 dieną“, o per 60 dienų po to turės įvykti nauji rinkimai, pranešė parlamento pirmininkas Željko Reineris (Želkas Reineris).

Šis lauktas žingsnis buvo žengtas po to, kai ministras pirmininkas Tihomiras Oreškovičius (Tichomiras Oreškovičius) praėjusią savaitę pralaimėjo balsavimą dėl pasitikėjimo.

Iš farmacijos verslo į politiką atėjęs nepartinis T.Oreškovičius, sausį stojęs vadovauti vyriausybei, kuri buvo suformuota po lapkritį vykusių ir aiškaus nugalėtojo neiškėlusių visuotinių rinkimų, žadėjo įgyvendinti labai reikalingas ekonomikos reformas.

Tačiau trapi valdančioji koalicija praktiškai nefunkcionavo dėl nuolatinių vidaus kivirčų tarp didžiosios koalicijos narės – konservatorių partijos HDZ – ir mažesniosios jos partnerės partijos „Most“ (Tiltas).