Lygino su žeme

Apie du dešimtmečius Rumuniją valdžiusį diktatorių Nicolae Ceausescu iki šiol sklando šiurpūs pasakojimai. Tačiau diktatoriaus planas paversti Bukareštą socialistiniu miestu žinomas mažiau. Įkvėptas vizito į Šiaurės Korėją, 1980-aisiais N.Ceausescu nusprendė perorganizuoti sostinę, pastatant naują vyriausybės rajoną – "Centru Civic". Tam, kad galėtų iškilti impozantiški rūmai ir plačios režimą šlovinančios gatvės, buvo sunaikinta trečdalis istorinio miesto centro.

"Žmonių namais" ("Casa Poporului") ironiškai vadinami rūmai užimamu plotu šiandien yra antras pagal dydį pastatas pasaulyje – nusileidžia tik JAV Pentagonui. Tiesa, padėtis galėjo būti dar blogesnė, jei laiku nebūtų įsikišusi UNESCO organizacija. Tad absurdišku ir netikėtu būdu išsaugotos septynios bažnyčios. Jos buvo nupjautos ties pamatais, perkeltos ant bėgių, o tada nuvežtos ir paslėptos tarp blokinių namų. Ši mintis kilo inžinieriui Eugenui Iordachescu. Kartu su bažnyčiomis į kitą vietą perkelti ir kai kurie civiliniai pastatai.

Naikinant rajoną, buvo iškelta 40 tūkst. jo gyventojų, kuriems teko persikraustyti į kaimynystėje stūksančius blokinius daugiabučius. Tad žmonės prarado ne tik namus, bet ir svarbias maldos vietas.

Istorinio Bukarešto centro naikinimą savo akimis matė ir A.R.Laubas. 20 metų Berlyne gyvenantis kūrėjas prisimena, kaip po pamokų mama jį vesdavosi stebėti naikinimo proceso. "Žiaurūs diktatoriaus užmojai palietė ir mūsų šeimą. Vienas sunaikintų namų priklausė seneliams iš mamos pusės, – pasakojo menininkas. – Nedidelį namą su sodu mano senelis buvo pastatęs pats. Valdžios nurodymu jis turėjo persikelti į trijų kambarių butą sovietinės statybos name. Tačiau senelis patyrė insultą ir po septynių mėnesių mirė. Laimė, jis nematė, kaip buldozeriai naikina jo namus", – liūdnai šypsojosi menininkas.

Žala paveldui

Pasak A.R.Laubo, tai didžiausias taikos metu vykęs miesto naikinimas Europoje. Net Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu Bukareštas nepatyrė tiek daug žalos, kiek devintajame dešimtmetyje.

"Kaip tikras diktatorius, N.Ceausescu pasižymėjo nepastovia nuotaika. Vieną savaitę jis leisdavo bažnyčią palikti, o kitą – jau liepdavo ją sunaikinti. Miestiečiams tai buvo siaubinga patirtis. Juk ištrinti svarbūs miesto istorijos elementai", – teigė fotografas. N.Ceausescu įsakė su žeme sulyginti visą senamiestį, taip pat ir Izvor bei Dudeşti-Văcărești rajonus. Juose stūksojo daugybė svarbių statinių, pavyzdžiui, XVIII a. vienuolynai.

Sunaikinti art nouveau ir art deco stiliaus pastatai, sugriauta 90 proc. buvusių žydų rajonų. Tai tikras nuostolis šalies istorijai ir paveldosaugai. Nors naikinti įvairūs pastatai, savo fotografijų serijoje A.R.Laubas koncentravosi į perkeltas bažnyčias. Jų – tik septynios, tačiau ne visas buvo taip lengva surasti ir užfiksuoti. Miesto planas devintajame dešimtmetyje smarkiai keitėsi, nemažai adresų tiesiog pranyko. Be to, perkeltos ir pačios bažnyčios, pakeisti kai kurių jų pavadinimai.

"Gilinantis į archyvinę medžiagą, man taip pat kilo klausimų, kaip buvo pasirinktos bažnyčios, kurias verta išgelbėti. Kodėl kai kurie XVIII a. maldos namai buvo perkelti į kitas vietas, o statytieji XVI a. nugriauti? – svarstė jis. – Tikriausiai daug kas priklausė ir nuo asmeninių N.Ceausescu preferencijų."

Iš viso su žeme buvo sulyginta apie 20 maldos namų, tačiau tikslus skaičius nežinomas.

Paslėptos šventovės

Bažnyčios buvo perkeltos ne dėl noro jas išsaugoti: labiau siekta maldos namus panaikinti iš regos lauko ir paversti nereikšmingais. Daugumą jų šiandien visiškai užstoja blokiniai namai.

Pirmą kartą Bukarešte apsilankiusi A.R.Laubo žmona Lotte pastebėjo, kad važiuodami autobusu nemažai keleivių kelis kartus persižegnoja pagal stačiatikių papročius. Moteris nustebo – juk aplink tik daugiabučiai blokiniai namai. Tačiau vietiniai žino, kad jų kiemuose stūkso įspraustos bažnyčios.

Tema: savo kūriniais A. R. Laubas tyrinėja komplikuotus religijos ir politikos santykius. Vido Venslovaičio nuotr.

Seniausia iš septynių perkeltų šventovių yra Švento Nikolo bažnyčia, priklausiusi vienuolynui "Mihai Voda". Šie maldos namai pastatyti dar 1591 m. Prasidėjus miesto rekonstrukcijai, 1985-aisiais, bažnyčia buvo bėgiais pastumta 285 m į rytus, ir paslėpta Sapienței gatvėje. Deja, šalia stovėjęs vienuolynas sunaikintas. Įdomu tai, kad bažnyčios viduje nutapytoje freskoje šalia šventųjų vaizduojamas ir nacių bendrininkas maršalas I.Antonescu. Antrojo pasaulinio karo metais jis valdė šalį, ir yra atsakingas už daugiau nei 300 tūkst. Rumunijos žydų mirtį.

"Savo fotografijomis taip pat nagrinėju bažnyčios ir valdžios ryšį. Įvairių režimų laikotarpiu maldos namams dažnai tekdavo bendrininkauti su valdžios organais", – pastebėjo A.R.Laubas.

Dar viena liūdno likimo šventovė – Naujoji Švento Jono bažnyčia. Kadaise ji stovėjo gyvybingoje centrinėje miesto aikštėje. 1986 m. maldos namai perkelti 23 m. Šiandien bažnyčia beveik visiškai paslėpta tarptautinio banko fasado. Galinį jos pačios fasadą užstoja daugybė komercinių užrašų, sukuriančių chaotišką miestovaizdį.

Paskutinė perkelta šventovė buvo XVIII a. iškilusi Šv.Stepono bažnyčia. Ji iš vietos patraukta mažiausiai – vos 14 m. Tuo metu nenumaldomai artėjo komunistinio bloko ir paties N.Ceausescu žlugimas. Šis absurdiškas atstumas kuo puikiausiai iliustruoja to laikotarpio tragišką beprasmiškumą. O štai Didžioji "lenkų" sinagoga nebuvo perkelta, tačiau įkalinta tarp naujai iškilusių sienų. Ši sinagoga greičiausiai buvo palikta nenorint provokuoti religinių bendruomenių. Ji vis dar veikia iki šiol, be to, čia įsikūręs Holokausto memorialas.

Didybė ir žlugimas

Kartu su "Mobiliosiomis bažnyčiomis" eksponuojama ir kita A.R.Laubo fotografijų serija, pavadinimu "Paskutinės Kalėdos". Tai žvilgsnis į Rumunijos revoliuciją ir paskutines N.Ceausescu bei diktatoriaus žmonos Elenos gyvenimo akimirkas.

1989 m. gruodžio 25 d. po valandą trukusio teismo proceso pirmoji šalies pora buvo nuteista mirties bausme ir čia pat sušaudyta. Pasaulio spauda procesą praminė "kengūrų teismu" (anglų kalboje ši frazė reiškia inscenizuotą, ne visai teisėtą teismo procesą). Egzekucijai vadovavo vos trys žmonės, ir ji įvyko taip staigiai, kad operatoriai nespėjo paruošti kamerų. Tad užfiksuoti tik paskutiniai šūviai.

Su šalį valdžiusiu diktatoriumi pasielgta išties žiauriai – atlyginta už tai, kaip jis su savo tauta elgėsi dešimtmečius. Po N.Ceausescu teismo Rumunijoje mirties bausmės atsisakyta. A.R.Laubas fiksavo Tirgovištės mieste stūksantį pastatą, kuriame vyko teismas. "Drauge su parodos kuratore Sonia Voss nusprendėme abi serijas eksponuoti drauge, kadangi jų temos susipina. Vienoje matome N.Ceausescu didybę, o kitoje – jo žlugimą", – paaiškino fotografas.

Lietuvoje A.R.Laubas lankėsi pirmą kartą. Paroda taip pat pirmą kartą eksponuota kitoje buvusio komunistinio bloko šalyje. "Dalijamės panašia praeitimi, tad net neabejoju, kad paroda kauniečiams ir miesto svečiams sukels emocijų", – sakė menininkas. Anot jo, simboliška, kad pro galerijos langus į parodos salę žvelgia Šv.apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika. Lankytojai čia pat gali pasvarstyti, kaip būtų, jeigu šią šventovę tektų nupjauti nuo pamatų ir perkelti į kitą vietą. Išgyvenę žiaurius nacių ir sovietų režimus, galime jaustis dėkingi, kad nieko panašaus neįvyko.

Kas? Antono Rolando Laubo paroda "Mobilios bažnyčios".

Kur? Kauno fotografijos galerijoje.

Kada? Iki kovo 23 d.